Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Lietuvos medikai garsėjo gerais darbais 

2013 balandžio 27 d. 06:00
Knygoje albume pristatyti 68 nusipelnę gydytojai, jau pasitraukę į amžinybę. 
Knygoje albume pristatyti 68 nusipelnę gydytojai, jau pasitraukę į amžinybę. 
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) neseniai išleido knygą 'Atminties ženklai gydytojams'. Joje pristatomi mūsų krašto medikų nuopelnai nuo XIX amžiaus iki šių dienų. Gydytojų organizacija taip pat ketina prisidėti, kad būtų atnaujintas altorius su stebuklingu paveikslu, prie kurio melsdavosi ligoniai. 

"Gydytojo profesija per amžius buvo viena gerbiamiausių. Didžiausią Lietuvos inteligentų dalį taip pat sudarė gydytojai. Jie pasiaukojamai dirbo, žadindami tautą XIX amžiuje, kai kalėsi pirmieji nepriklausomybės daigai. Išleista knyga norime priminti labiausiai nusipelniusius šalies medikus, žmones, palikusius pėdsaką ir Lietuvos, ir medicinos istorijoje, tapusius įkvepiančiu pavyzdžiu ne vienam būsimam specialistui", - kalbėjo LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Knyga "Atminties ženklai gydytojams" - ne vienintelė LGS iniciatyva, siekiant kitaip negu įprasta pristatyti šios profesijos atstovus. Planuojama prisidėti ir atnaujinant vieną puikiausių Lietuvos vėlyvosios gotikos paminklų - Kauno Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje esantį šv. Onos altorių, garsėjantį stebuklingu šv. Mergelės Marijos paveikslu. Prie jo anksčiau eidavo melstis ligoniai.

"Jokia kita profesija nėra taip susijusi su žmonių viltimis, kaip mediko. Todėl tikimės, kad atkūrę Šv. Jurgio bažnyčios altorių sutvirtinsime dvasines gydytojų ir pacientų sąsajas", - sakė LGS vadovas.

10 įdomiausių faktų apie nusipelniusius Lietuvos gydytojus

* Vincas Kudirka, "Tautiškos giesmės" kūrėjas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, tautinio sąjūdžio lyderis, 1889 metais su draugais išleidęs žurnalo "Varpas" pirmąjį numerį. Jį redagavo dar laikydamas medicinos baigiamuosius egzaminus. Darydamas didžius darbus V.Kudirka niekada neišsižadėjo gydytojo pareigų.

* Žymus vilnietis, medicinos daktaras, talentingas chirurgas Ipolitas Jundzilas garsėjo labdara ir teisingumu, teikė pagalbą visiems miesto gyventojams. Šio gydytojo laidotuvės 1898 metais sutraukė tūkstančius miestiečių - tiek žmonių per laidotuves tuo metu dar niekas nebuvo matęs.

* Kazys Grinius, garsus tuberkuliozės specialistas, visuomenės veikėjas, 1926-aisiais išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu, savo pacientų nepamiršo net ir eidamas valstybės vadovo pareigas. Jis kas vakarą lankydavo ligonius, įsteigė kovos su džiova draugiją.

* Lietuvos atgimimo patriarchas, gydytojas, tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas Jonas Basanavičius 1918 metų vasario 16 dieną pirmasis pasirašė svarbiausią Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentą - Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą.

* Borisas Efrosas, gydytojas chirurgas, medicinos mokslų daktaras, 1958-aisiais sėkmingai atliko pirmąją Lietuvoje širdies operaciją. Šiai operacijai jis rengėsi aštuonerius metus. Būdamas žydas išgydė vokiečių kilmės ligonį R.Hincą, nors pokario metais galėjo nė nežiūrėti į tokį pacientą. Tai rodo nepaprastą gydytojo humanizmą, pagrįstą Hipokrato priesaika.

* 1809 metais gydytojas Jozefas Frankas Vilniuje įkūrė pirmąjį Europoje Motinystės institutą, kuriame teikė medicininę ir materialinę pagalbą neturtingoms gimdyvėms. Tuo metu Europoje tokių įstaigų dar nebuvo. Prof. J.Franko iniciatyva prie Terapijos klinikos pradėjo veikti pirmoji ambulatorija, kurioje jis ir pats nemokamai gydydavo neturtingus vilniečius. J.Frankas pirmasis pradėjo statistinius gyventojų sergamumo ir mirtingumo bei medicininius-topografinius krašto tyrimus.

* Alytaus apskrities ligoninės gydytojas chirurgas, Salomėjos Nėries bendraklasis Stasys Kudirka operuodavo tik su "jodo pirštinėmis": pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas sublimato tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, "varlės kojos" operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. 1939 metais S.Kudirka pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.

* Gydytojas patofiziologas, terapeutas Oskaras Minkovskis 1889-aisiais atskleidė cukraligės priežastį. Jis įrodė, kad diabetu susergama dėl kasos pažeidimo. Už šį atradimą 1902 metais gydytojas buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau komitetas nesuprato O.Minkovskio atradimo svarbos. Mediko brolis Hermannas tapo garsiu matematiku, buvo Alberto Einsteino mokytojas.

* Gydytojas, vertėjas, prozininkas Jeronimas Ralys nesinaudodamas jokiu žodynu išvertė Homero "Odisėją" ir buvo pradėjęs versti "Iliadą". Mirė eidamas vos 44-uosius savo gyvenimo metus.

* Gydytojas, medicinos mokslų daktaras Cemachas Šabadas tapo žymaus rusų poeto Kornejaus Čiukovskio pasakos herojaus daktaro Aiskaudos prototipu: jis nemokamai gydė vargšus, ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika