Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kokia košė skaniausia ir sveikiausia 

2019 kovo 25 d. 05:44
Kad būtų skaniau, išvirusią ir įdėtą į dubenėlį avižų košę galite pagardinti saldžiomis uogomis. 
Kad būtų skaniau, išvirusią ir įdėtą į dubenėlį avižų košę galite pagardinti saldžiomis uogomis. 
Neringos Banienės nuotrauka

Kruopų košė – nuo seniausių laikų vienas naudingiausių ir maistingiausių produktų. Pusryčiams tinka avižinė košė su vaisiais, nes ji suteikia daug greitos energijos, o vakare, pasirinkus grikių košę, į organizmą pateks daug baltymų. Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Košės maistinė vertė priklauso nuo to, iš kokių grūdų ji gaminama, nuo jos gaminimo būdo. Vertingiausia košė yra ta, kuri tinkamai pagaminta iš visadalių (viso grūdo) kruopų. Jeigu košė pagaminta iš labai apdirbtų grūdų, jose maistinių medžiagų yra kur kas mažiau. Viso grūdo kruopų tinkamai pagaminta košė atitinka visus svarbiausius šiuo metu vaikų mitybai keliamus reikalavimus – suteikia organizmui visų būtiniausių medžiagų: vitaminų, mineralų, augalinių baltymų ir riebalų.

Kaip išvirti

Bet kokiose kruopose gali pasitaikyti priemaišų: neišlukštentų grūdelių, piktžolių sėklų, lapelių dalių, grumstelių. Prieš ruošiantis virti košę, kruopas atidžiai perrinkite ir gerai nuplaukite. Geriau kruopas virti vandenyje. Jo reikia tiek, kad kruopos visą jį sugertų. Jei skysčio įpilsite daugiau nei reikia, košė bus vandeninga, jei jo trūks, kruopos neišvirs. Viena svarbiausių taisyklių verdant kruopas – užvirus vandeniui, nekilnokite puodo dangčio ir nemaišykite košės, nes išleisite garus ir sumažinsite virimo temperatūrą. Jokiu būdu nepilkite šalto vandens į verdamą košę, nes kruopos išteš. Nepervirkite kruopų. Gerai išvirta košė turi būti kramtoma, o ne gliti ir tąsi. Košėms virti labiausiai tinka puodai storomis sienelėmis ir daugiasluoksniu dugnu, nes jie palaiko šilumą, kurios reikia, kad apvirtos kruopos iki galo išbrinktų. Bet kurios košės virkite tiek, kiek suvalgysite iš karto, jos nedera palikti rytdienai ir dar kartą šildyti.

Grikių košė

Skaninti košę cukrumi yra didžiulė sveikos mitybos klaida, nes sutrikdomas jos pasisavinimas.Ryžių košė

Grikių košė yra viena vertingiausių. Joje yra 9,4–14,1 proc. lengvai virškinamų baltymų, kuriuos sudaro įvairios amino rūgštys, tarp jų ir nepakeičiama amino rūgštis lizinas, kuri ypač svarbi vaikų kaulų augimui. Grikiuose taip pat yra iki 80,5 angliavandenių, riebalų – 1,0–3,1 proc., skaidulinių medžiagų (ląstelienos) 1,2–2,2 proc. Grikių kruopose, lyginant su kitomis kruopomis, yra daugiau B grupės vitaminų, kurie pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina nervų sistemą. Taip pat yra fosforo, kalcio, kalio, magnio ir du kartus daugiau geležies negu kitose kruopose. Geležis padeda išvengti jos trūkumo mažakraujystės.

Grikių kruopos būna dviejų rūšių: kepintos ir nekepintos. Geriau rinktis nekepintas, nes jose yra išlikę daugiau naudingų medžiagų. Jos yra gelsvos spalvos, o kepintos – rusvos.

Kuo gardinti grikių košę

Košė, jau įdėta į lėkštę, gali būti pagardinama šaukšteliu nerafinuoto alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus (pastarasis turi būti šviežias, neapkartęs) arba puse šaukštelio sviesto be priedų. Košę galite pabarstyti gerai susmulkintu sūriu, smulkiai sukapota paprika, šviežiomis (jei jų nėra, – šaldytomis arba džiovintomis ir mėsmale sumaltomis išbrinkintomis) uogomis be pridėtinio cukraus. Galite įtarkuoti šviežio sultingo obuolio, morkų, cukinijos. Ta pati košė vieną dieną gali būti patiekta su vienu pagardu, o kitą dieną – su kitu.

Pagardinimui netinka pienas, grietinėlė, nes jie stabdo geležies pasisavinimą.

Avižų košė

Dr. Algimantas Vingras. / "Mamos žurnalo" nuotrauka
Dr. Algimantas Vingras. / "Mamos žurnalo" nuotrauka

Avižų košė irgi vertinga. Avižų grūduose yra kur kas daugiau riebalų ir vitaminų negu kitų javų grūduose: juose yra 11–12,5 proc. baltymų, 6,5–7,5 proc. riebalų, iki 58 proc. angliavandenių, B grupės vitaminų, K vitamino ir cholino, gerinančio atmintį, dalyvaujančio riebalų apykaitoje. Taip pat juose yra kalio, fosforo, geležies, magnio, cinko, vario, seleno. Avižose gausu skaidulinių medžiagų (ląstelienos), teigiamai veikiančių virškinamąjį traktą. Įrodyta, kad skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagų apykaitą, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina apetitą, šalina iš organizmo jam kenksmingas medžiagas. Naudingiausi yra viso grūdo (visadaliai) avižų dribsniai be priedų, nes priedai ne visuomet tinka vaikams. Iš dribsnių košė pagaminama greičiau negu iš neskaldytų avižų kruopų. Košei naudojami tik švieži dribsniai arba kruopos, nes „sendamos“ avižos apkarsta dėl jose esančių riebalų rūgščių.

Kasdien valgyti avižų košę nepatartina, nes joje yra fitino rūgšties, kuri trukdo organizmui pasisavinti kalcį, geležį, cinką. Avižų kruopų mirkymas per naktį sumažina fitino rūgšties kiekį.

Kuo gardinti avižų košę

Kartu su avižų dribsniais ar kruopomis į verdamą košę galima įberti mėgstamų džiovintų vaisių (razinų, smulkintų džiovintų slyvų, obuolių, kriaušių).

Išvirusią ir įdėtą į dubenėlį avižų košę galite pagardinti saldžiomis uogomis: šviežiomis arba šaldytomis braškėmis, mėlynėmis, avietėmis, šilauogėmis, tarkuotu nerūgščiu obuoliu, banano gabaliukais, šaukšteliu medaus. Košę galite pagardinti ir vanile arba cinamonu, pakeisti jos spalvą įmaišius šaukštelį morkų ar burokėlių sulčių. Kad skonis neatsibostų, kaskart galima naudoti kitą pagardą. Jokios košės, taip pat ir avižų, nėra gardinamos rūgščiais vaisiais ar uogomis. Skaninti košę cukrumi yra didžiulė sveikos mitybos klaida, nes sutrikdomas jos pasisavinimas.

Ryžių košė

Šios kruopos gali būti ne tik garnyras prie mėsos, bet ir tapti skania koše. Ryžių košės kokybė priklauso nuo ryžių rūšies ir jos paruošimo būdo. Geriausi yra rudieji, juodieji ir raudonieji ryžiai. Nuo rudųjų ryžių, atvirkščiai nei nuo baltųjų, nėra pašalintos skaidulos. Dėl to jie maistingesni ir naudingesni. Juose yra daugiau baltymų, vitamino B1, geležies ir cinko. Jų virimo laikas ilgesnis nei baltųjų ryžių.

Juodieji ryžiai jau yra kita ryžių rūšis. Jie daugiausiai iš visų ryžių turi baltymų ir skaidulų (ląstelienos) ir mažiau angliavandenių. Jie yra riešuto skonio. Juoduosiuose ir raudonuosiuose ryžiuose yra daugiau maistinių medžiagų, palyginus su baltaisiais ryžiais.

Baltieji ryžiai yra pigiausi

Dabar galima nusipirkti įvairiausių ryžių. Kai kuriose ryžių partijose gali pasitaikyti nuodingo cheminio elemento arseno, kuris siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, su širdies ligomis, cukriniu diabetu, vystymosi sutrikimais. Ryžiai skiriasi nuo kitų augalų, nes auginami užliejamuose laukuose. Arsenas iš dirvožemio lengviau pasiekiamas ir jo daugiau gali absorbuoti ryžių grūdai. Anot biologijos mokslų daktaro Andrew Mehargo iš Belfasto „Queens“ universiteto, jei vartodami ryžius norite jaustis saugūs, prieš virdami pernakt juos išmirkykite (mirkomi tik palaidi ryžiai, t.y. be pakelio), nuskalaukite vėsiu vandeniu, vis jį pakeisdami, tol, kol vanduo taps skaidrus, tada gerai nusausinkite ir virkite puode. Mirkymas ir atidus ryžių plovimas pašalina apie 80 proc. galimų teršalų.

Ryžių košė gali būti gardinama taip pat, kaip ir avižų košė. Ryžių košė netinka turintiems antsvorio ir tiems, kurių viduriai linkę kietėti.

Įvertinus tai, kad ryžiuose gali pasitaikyti nuodingo elemento arseno ir tai, kad ryžiai nėra mūsų geografinės platumos augalas, vaikams nedera dažnai duoti ryžių patiekalų. Anot A. Mehargo, dvi ryžių košės porcijos per savaitę pavojaus nesukelia.

Kada netinka vaikams

* Vaikams nerekomenduojamos manų, kukurūzų kruopos ir kropainių – kuskuso, bulguro – košės. Jose yra daug krakmolo, o baltymų, vitaminų ir mineralų bei kitų maistingų medžiagų mažai.

* Parduotuvėse gausu greitai paruošiamų, užpilamų košių, kurių dažnai nė nereikia virti. Jos irgi netinka vaikams, nes maistinėmis savybėmis kur kas nusileidžia neskaldintų grūdų košėms, ir dėl to, kad jose yra daug pridėtinio cukraus, o kartais – ir druskos.

* Vaikams nepatartina ir perlinių (miežių) kruopų košė, nes ji sunkiai virškinama.

* Kartkartėmis galite vaiką palepinti speltos, sorų, bolivinių balandų košėmis, tačiau tai neturi būti daroma dažnai, nes darželyje, mokykloje minėtų košių vaikai gali negauti.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika