Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kas yra mikotoksinai ir kodėl jų atsiranda maiste 

2018 gruodžio 10 d. 12:28
Penicillium rūšies pelėsinis grybas.
Penicillium rūšies pelėsinis grybas.
pixabay.com nuotraukos

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai kurie pelėsiai gamina toksiškus junginius – mikotoksinus (dažniausiai Aspergillus, Penicillium ir Fusarium rūšies pelėsiniai grybai). 

Yra žinoma apie 300 mikotoksinų rūšių, bet tik apie 30 yra pakankamai toksiški, kad būtų svarbūs žmonių ir gyvūnų sveikatai, kai kurie iš jų – ypač toksiški. Mikotoksinai yra gana stabilios medžiagos, išliekančios produkte ir po juos pagaminusių pelėsių žūties. Jei pelėsį dažniausiai galima pamatyti plika akimi, tai mikotoksinų neįmanoma nei užuosti, nei pamatyti. Mikotoksinai yra termostabilūs, todėl įprastų maisto gamybos procesų (virimo/kepimo, pasterizacijos) metu nėra sunaikinami, rašoma pranešime spaudai.

Jei pelėsį dažniausiai galima pamatyti plika akimi, tai mikotoksinų neįmanoma nei užuosti, nei pamatyti.

Remiantis Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) duomenimis, mikotoksinai yra viena iš dešimties dažniausiai nustatomų maisto saugos problemų Europos Sąjungoje, todėl jų buvimas maiste yra griežtai kontroliuojamas.

Į maisto grandinę mikotoksinai gali patekti per užterštus maisto produktus ir pašarus. Siūliniai pelėsiniai grybai, gaminantys mikotoksinus, natūraliai dauginasi daugumoje žemės ūkio pasėlių, ypač grūdiniuose – dažniausiai kukurūzų, kviečių, miežių, ryžių, daugelyje aliejinių augalų sėklų pasėliuose ir riešutuose po derliaus nuėmimo, sandėliavimo metu ar vėliau, kai šios žaliavos būna jau perdirbtos į maisto produktus ar gyvūninius pašarus. Šie grybai intensyviausiai dauginasi drėgnoje ir pakankamai šiltoje aplinkoje.

Mikotoksinų rūšys

Plačiausiai paplitusios mikotoksinų rūšys yra aflatoksinai, ochratoksinas A, zearalenonas, deoksinivalenolis, patulinas, fumonizinai, T-2 ir HT-2 toksinai, skalsių alkoloidai, citrininas.

Patys pavojingiausi – aflatoksinai, kurie priklauso stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei. Juos gamina Aspergillus rūšių pelėsiniai grybai. Aflatoksinus gaminančiais pelėsiais gali užsikrėsti dauguma riešutų ir kai kurių rūšių grūdai, auginami šiltame ir drėgname klimate. Aflatoksinų galima aptikti ant augalinės kilmės produktų – žemės riešutų, kviečių, miežių, ryžių, sojų, žirnių, kavos, kakavos pupelių, taip pat gyvūniniuose produktuose – piene, kiaušiniuose, mėsoje (patenka per užterštus pašarus). Lietuvoje išaugintose grūdinėse kultūrose aflatoksinai randami retai, nes klimatas aflatoksinus gaminančių pelėsių augimui nelabai palankus.

Plačiausiai paplitusios mikotoksinų rūšys yra aflatoksinai, ochratoksinas A, zearalenonas, deoksinivalenolis, patulinas, fumonizinai, T-2 ir HT-2 toksinai, skalsių alkoloidai, citrininas.

Aflatoksinas B1 yra dažniausiai maiste randamas aflatoksinas ir labiausiai pasižymi genotoksiškomis bei kancerogeninėmis savybėmis. Aflatoksinas M1 yra pagrindinis aflatoksino B1 metabolitas, dažniausiai randamas gyvūnų, kurie buvo šeriami aflatoksinu B1 užterštais pašarais, piene.

Ochratoksinas A – mikotoksinas, gaminamas Penicillium ir Aspergillus šeimos grybų. Šis mikotoksinas dažniausiai aptinkamas grūduose, ankštiniuose augaluose, pupelėse, aluje, vyne, vynuogių sultyse, kakavos produktuose, prieskoniuose, riešutuose ir gyvulinės kilmės produktuose. Ochratoksinas yra nefrotoksiškas, todėl, mokslininkų teigimu, jo suvartojimas su maistu gali būti inkstų patologijos, auglių inkstuose ar kepenyse priežastimi.

Patulinas gaminamas skirtingų Penicilium, Aspergillus ir Byssochlamys grybų rūšių. Patulinas dažniausiai aptinkamas obuoliuose ir obuolių produktuose, retkarčiais kituose vaisiuose – kriaušėse, abrikosuose, persikuose ir vynuogėse. Gaminasi supuvusių vaisių dalyse po užkrėtimo patuliną gaminančiais grybais, kurie atsiranda 0° temperatūroje sandėliavimo metu ir intensyviai dauginasi, kai vaisiai patenka į kambario temperatūros aplinką. Patulinas maiste siejamas su sunkiomis toksikozėmis.

Deoksinivalenolis – dažniausiai Fusarium grybų gaminamas mikotoksinas, augalų patogenas. Randamas ant grūdinių augalų – kviečių, kukurūzų, rugių, miežių, avižų ir ryžių vidutinio klimato šalyse. Zearalenonas taip pat gaminamas kelių rūšių Fusarium rūšies grybų, dažniausiai randamas kukurūzuose, taip pat gali būti aptinkamas kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Zearalenono, kaip ir deoksinivalenolio, neigiamas poveikis nustatytas ir plačiau ištyrinėtas gyvūnams.

Pavojingi, bet griežtai kontroliuojami

Mikotoksinais užterštų pašarų ir maisto produktų vartojimas žmonėms ir gyvūnams gali sukelti ligas, vadinamas mikotoksikozėmis. Žmonių mikotoksikozės yra mažiau išnagrinėtos nei gyvūnų, bet jos vis dažniau diagnozuojamos, atliekami jų tyrimai bei mokslinės studijos. Mikotoksinai maiste ir pašaruose gali daryti neigiamą įtaką žmonių ir gyvūnų sveikatai ir sukelti daug skirtingų šalutinių poveikių, tokių kaip onkologiniai susirgimai, mutacijos, taip pat estrogenų, virškinamojo trakto ir inkstų veiklos sutrikimai.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, net mažas sveikatai pavojingiausio mikotoksino aflatoksino B1 kiekis gali sukelti kepenų onkologinius pakitimus. Pasak mokslininkų, kai kurių mikotoksinų ūmaus toksiškumo lygis (vienkartinis didelės dozės poveikis) yra labai aukštas. Europoje tokio pobūdžio poveikis žmonėms labai retas, daugiausia jis siejamas su gyvulininkystės sektoriumi. Žmonėms labiausiai pavojingas lėtinis poveikis (pakartotinis mažų ar labai mažų dozių poveikis) dėl valgymo įpročių ir šių toksinų stabilumo maiste.

Europos Sąjungoje mikotoksinai maisto produktuose yra griežtai reglamentuojami teisės aktais ir kontroliuojami. Didžiausios leidžiamos mikotoksinų koncentracijos maisto produktuose reguliuojamos 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiu didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas. Šalys narės vykdo maisto stebėsenos ir kontrolės programas, atlieka laboratorinius tyrimus, Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) keičiasi informacija apie nustatytus nesaugius maisto produktus. Patobulinta agrokultūros praktika, pažangesni sandėliavimo ir transportavimo įrenginiai taip pat sumažino tikimybę toksigeniniams pelėsiams augti ir daugintis neapdorotuose maisto produktuose. Todėl išsivysčiusiose šalyse mikotoksinais užteršto maisto ir pašarų patekimas į rinką yra mažai tikėtinas. Tačiau atvejų, kai maisto produktuose viršijami maksimalūs leidžiami mikotoksinų kiekiai, pasitaiko.

Remiantis Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) pastarųjų metų duomenimis, tarša mikotoksinais, viršijanti didžiausias leistinas koncentracijas, dažniausiai nustatoma riešutuose, razinose, džiovintose figose, maistiniuose grūduose, grūdų malimo produktuose. Aflatoksinų dažniausiai aptinkama riešutuose, importuojamuose iš Turkijos, Irano, Kinijos, Egipto, Brazilijos, taip pat figose, importuotose iš Turkijos. Keitimasis skubia informacija tarp šalių yra labai svarbus užtikrinant, kad vartotojus pasiektų saugūs sveikatai maisto produktai.

Nustačius atvejus, kai mikotoksinų kiekiai viršija didžiausias leistinas koncentracijas, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamas ilgalaikio (lėtinio) poveikio vartotojų sveikatai vertinimas atsižvelgiant į maisto suvartojimo duomenis.

Tyrimai ir rizikos vertinimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute

Vykdant maisto, pašarų stebėsenos ir kontrolės programas bei siekiant nustatyti, ar produktai neužteršti mikotoksinais, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tiriami riešutai, džiovintos figos, razinos, uogos, grūdai, sultys, vynas ir kiti maisto produktai, jų žaliavos ar pašarai, analizuojami tyrimų duomenys, vertinama rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai.

2015 – 2017 metais atlikti 347 aflatoksino B1 nustatymo tyrimai riešutuose, nustatyti 2 atvejai, kai aflatoksino B1 kiekis viršijo didžiausią leistiną. Aflatoksinų nustatymo tyrimai taip pat buvo atliekami džiovintose figose bei ryžiuose, neatitikimų teisės aktų reikalavimams nenustatyta. Per minėtą laikotarpį atlikti 334 kitų mikotoksinų (ochratoksino A, patulino, deoksinivalenolio, zearalenono ir kt.) tyrimai maistiniuose grūduose, duonoje ir jos gaminiuose, razinose, uogose, sultyse, nektaruose, vyne, ir vyno tipo gėrimuose. 10 mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimų – mikotoksinų kiekis viršijo didžiausią leistiną.

Aspergillus bakterinis grybas.
Aspergillus bakterinis grybas.

Apibendrinus 2015–2017 m. tyrimų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute duomenis matyti, kad dažniausiai mikotoksinai, nežymiai viršijantys didžiausią leistiną kiekį, nustatomi maistiniuose kviečių grūduose (zearalenonas), riešutuose (aflatoksinai) ir razinose (ochratoksinas A).

Nustačius atvejus, kai mikotoksinų kiekiai viršija didžiausias leistinas koncentracijas, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamas ilgalaikio (lėtinio) poveikio vartotojų sveikatai vertinimas atsižvelgiant į maisto suvartojimo duomenis. Šiam vertinimui pasitelkiama EFSA sukurta skaičiavimo metodika. Skaičiavimai padeda rizikos valdytojams – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, atsižvelgiant į galimą riziką vartotojų sveikatai, priimti sprendimus dėl kontrolės veiksmų.

Ką turėtų žinoti vartotojai

Augalinius produktus užkrėtę pelėsiai, susidarius palankioms sąlygoms (aukšta temperatūra ir didelė drėgmė), gali gaminti mikotoksinus ir laikant produktus namuose. Todėl maisto produktus, kuriuose gali augti pelėsiai (riešutus, žemės riešutų sviestą ir kitus panašius maisto produktus) svarbu laikyti uždengtus, vėsioje sausoje patalpoje. Negalima vartoti pelėsiais užteršto maisto.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika