Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip atpažinti vaiko gabumus 

2019 sausio 13 d. 12:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Savas vaikas, regis, ir piešia, ir šoka, ir dainuoja gražiausiai. Kaip objektyviai įvertinti jo gabumus, kaip nukreipti ten, kur reikia? Pataria meno terapeutė Daiva Kišūnaitė.

– Ar teisingai elgiasi tėvai, nuo kūdikystės siūlantys vaikui kuo daugiau būrelių?

– Viskam reikalingas tinkamas laikas – net augalas išauga savo laiku ir savo tempu, jeigu tik jam netrukdo kas nors iš išorės: netinkama dirva ar klimatas, žmogus, kuris pamiršta palaistyti arba perlaisto, netinkamai parenka ar dozuoja trąšas ir kt. Vis dažniau nusiviliame žydinčiais augalais iš prekybos centro ar kiosko, nes jie, taip gražiai žydėję, parsinešus, deja, dažnai neišgyvena, ir visos mūsų pastangos juos atgaivinti eina perniek. Tai įrodo, kaip viską galima sugadinti neišmanymu ar aplaidumu. Net mažiausią gėlytę norint užauginti reikia žinių, kantrybės ir supratimo.

Visa tai tinka ir vaikui. Žinome, kad vaikas greičiau neužaugs, jei jį ir tempsime už ausų, tačiau intelektą ar tam tikrus gebėjimus ankstyvajame amžiuje galima smarkiai paveikti. Čia labai svarbu suvokti vaiko raidos dėsnius bei ypatumus ir nesuardyti jo natūralaus ugdymosi. Ugdymas (is) rašomas su dviguba galūne daugelyje mokslinių darbų, nes edukologijos mokslininkai vis labiau linkę ugdymą patikėti vaiko prigimčiai, vis atsargiau elgiasi su bendrosiomis rekomendacijomis ir kviečia lanksčiau žiūrėti į ugdymo metodikas, atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir gebėjimus.

Suprantama, reikalingos ir atitinkamos ugdytojų savybės – tai tolerancija, empatija, atidumas, mokėjimas išklausyti, suprasti, patarti, palaikyti, paskatinti, padėti, jei reikia, – uždegti ir įkvėpti arba nuraminti ir paguosti, suteikti vilties ir neapvilti, pasitikėti, atleisti, atsiprašyti, pažinti ir adekvačiai reikšti emocijas, gerbti vaiką ir turėti sveiką savivertę bei atsakomybę, suteikti saugumo jausmą ir sutarti su vaiku dėl elgesio normų ir bendrųjų taisyklių, kartu spręsti svarbius vaikui klausimus, priimti nutarimus.

Ankstyvas amžius labai aktualus

– Kada pastebima, kam vaikas gabus?

– Norint tai suprasti reikia vaiką stebėti bei suteikti jam įvairių galimybių. Rytų šalyse tebėra paprotys tai nustatyti labai anksti, kol dar pašalinės įtakos nėra didelės: dar nevaikštantis vaikutis ropoja ir išsirenka specialiai padėtus jam patinkančius daiktus ar įrankius – pinigą, muzikos ar dailės instrumentą, žemę ar knygą. Nors toks pasirinkimas nebeatitinka mūsų visuomenės poreikių žmogui, tačiau ankstyvas amžius darosi labai aktualus, nes technologijos pasiglemžia vaikus vis ankstyvesniame amžiuje, ir jeigu šio proceso sąmoningai nekontroliuosime, ilgainiui visi vaikai turės vienintelį bendrą gabumą – stebėti juos įtraukiančius vaizdus – žmonijos vaizdas filme „Matrica“ yra reali mūsų galimybė.

Jei vaikas staiga atsisako jam patikusios veiklos, reikia pasidomėti, kodėl taip nutiko. Gal to priežastis – ne atšalimas veiklai, o santykiai su mokytoju ar draugais.

– Kas gali įvertinti tuos gebėjimus?

– Dirbdama su 1,5–2 metų vaikais pastebėjau, kad jau per pirmus užsiėmimus išsiskiria muzikai, dailei, šokiams ypač imlūs vaikai. Jie tiesiog tuo labai džiaugiasi, įsijaučia, ilgam įsitraukia į šias veiklas, skirtingai nei kiti, pavyzdžiui, daugiau konstruoti ar žaisti su lėlėmis arba mašinėlėmis norintys vaikai.

Jei vaiko kokia nors veikla nedžiugina, jis iš pradžių ja susidomės trumpam ir numes. Tačiau ilgainiui į kūrybinę veiklą vaiką galima įtraukti ir ilgesniam laikui – tai vaikui bus labai naudinga dėmesiui, smulkiajai motorikai ugdyti, emocijoms išreikšti, kūrybiškumui ugdyti.

Kitas požymis – jei vaikui veikla patinka, tai ir gabumai ima skleistis. Nors vertinti vaiko gabumų pagal jo ankstyvuosius darbus nereikėtų – tai pernelyg subjektyvu, priklausoma nuo vertintojo skonio ir asmenybės. Be to, vaikai – tai ateitis, abejoju praeities gebėjimu būti ateities vertintoja. Jeigu bandysime savo įsivaizdavimą įpiršti vaikui, jis iš meilės ir pagarbos bei noro patikti ir įtikti gali net atsisakyti savęs. Menui ir naujiems atradimams tai reiškia mirtį.

Vaikus stebint individualiai ar grupėje kurį laiką, galima pastebėti jų polinkius ir gabumus bei paskatinti juos vystyti, tik, žinoma, nepersistengiant. Pastabi ir supratinga išsilavinusi darželio auklėtoja, mokytoja, būrelio vadovė ar auklė gali nemažai pasakyti apie vaikų polinkius ir gabumus. Tas pats pasakytina, žinoma, ir apie tėvus. Jie tikrai gali matyti, kuo džiaugiasi jų vaikas, kas jį įtraukia taip, kad jis net renkasi tą veiklą vietoj bendravimo su tėvais ar draugais.

Sudaryti sąlygas ir stebėti

– Nejau pamačius gebėjimus reikia sukti į tą vieną sritį?

– Tėvų pareiga – palaikyti visus vaiko bandymus ir ieškojimus, pasiūlyti galimybes, o pastebėjus, jog kas nors išties jam sekasi daugiau ir jį labiau įtraukia, sudaryti visas sąlygas tai veiklai tęsti, nuolatos stebint, o kai reikia, pakurstant ugnį, kad neužgestų. Tam taip pat svarbu yra parinkti vaikui tinkančius ir patinkančius mokytojus bei vietą. Kadangi yra labai gausus pasirinkimas, siūlyčiau kliautis ir savo intuicija. Ja gebantys pasinaudoti žmonės dažniausiai išlošia.

Visi santykiai, net ir santykis su savo mėgstama veikla, turi savo cikliškumą, periodiškumą (kaip ir metų laikai) – tai artėjimas, susiliejimas, atsitraukimas, atsiskyrimas... Ir vėl iš naujo. Jei žmonės geba atsinaujinti ir yra imlūs, o pasirinkta veikla išlieka įdomi, tokie santykiai gali tęstis labai ilgai, nes dėl cikliškumo jie vis atnaujinami – kiekvienas atneša iš išorės naujų, abipusiškai papildančių dalykų. Taigi per atšalimo-atsiskyrimo periodą reikia nepamiršti pasipildyti naujų įspūdžių ar žinių, o jei seni santykiai tebetraukia, toliau tęsti savo mėgstamą veiklą.

Mes viską jaučiame širdimi, tik dažnai nenorime jos klausyti. Vaikai šios ydos dar neturi ir drąsiai jos klauso. Tik jei vaikas staiga atsisako jam patikusios veiklos, reikia pasidomėti, kodėl taip nutiko. Gal to priežastis – ne atšalimas veiklai, o santykiai su mokytoju ar draugais, nusivylimas dėl kieno nors neigiamo įvertinimo ar nepasisekimo. Tuomet būtina išsiaiškinti ir išspręsti situaciją taip, kad tai būtų naudinga vaiko tolesniam augimui ir jo santykiui su mėgstama veikla.

– Ar visi vaikai gimsta talentingi, kaip kad sako japonų pedagogai?

– Manau, kad kiekvienas turi savo ypatingą talentą, paskirtį šiame pasaulyje ir ją realizuodamas jaučiasi gerai, prasmingai, laimingai. Svarbu eiti savo keliu, pasitikėti savo širdimi ir nebijoti sukurti ką nors nauja. Galbūt tai gali būti net ne vienas talentas: vienas realizuotas gabumas gali tapti tilteliu kitam, gali vykti pokyčių, kurie atveda žmogų į naujus potyrius, suteikia naujų išbandymų ir galų gale sukuria naują prasmę. Man atrodo, kad tikėti ir pasitikėti mūsų gyvenimo prasmingumu yra būtina, ypač auginant vaikus. Tai yra mūsų pasirinkimas, jį padarę gauname tarsi palaiminimą savo gyvenimui, kad ir koks sunkus ar net žiaurus jis atrodytų.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika