Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Imunitetas įgyjamas per dešimt metų 

2019 kovo 24 d. 06:00
Imunitetą teigiamai veikia tinkamas poilsis, visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas. 
Imunitetą teigiamai veikia tinkamas poilsis, visavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas. 
Saulės sielos studijos nuotrauka

Kovo mėnesį, specialistų teigimu, imunitetas būna nusilpęs labiausiai. Ką mes, tėvai, galime padaryti, kad pavasarį vaikai pasitiktų stiprūs ir sveiki?Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.

Kodėl kovą vaikai labiausiai pažeidžiami? Priežastį nesunku nuspėti: organizmą išvargina peršalimo ligos, oro temperatūros kaita, mažai saulės, todėl beveik visiems trūksta vitamino D. Be to, daržovės ir vaisiai netekę vitaminų, todėl net ir maitinantis sveikai stokojama naudingų medžiagų, o vasaros atostogų dar reikia ilgokai laukti.

Dažniausias tėvų klausimas šeimos gydytojui: kada pagaliau sustiprės vaiko imunitetas, ir vaikas nustos sirgti peršalimo ligomis, o tėvams nebereikės nuolatos imti nedarbingumo pažymėjimo? Deja, atsakymas neguodžia – vaiko imuninės sistemos vystymasis prasideda dar mamos įsčiose (4,5–6 nėštumo savaitę) ir tik 7–10 metais pasieka tokį lygį, kokį turi suaugusieji.

Tarkime, imunoglobulino A, kuris naikina gleivinių paviršiuje atsiradusius svetimus mikroorganizmus, gamyba padidėja tik 4–5 gyvenimo metais. Tokia fiziologinė imunoglobulinų stoka paaiškina, kodėl maži vaikai taip dažnai serga viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis, ausų uždegimu.

Imunitetu reikia rūpintis kasdien

Imunitetą teigiamai veikia visavertė mityba, reguliarus pakankamas fizinis aktyvumas ir 7–9 val. miego per parą. O didelis emocinis ir psichologinis krūvis, ypač kai nekreipiame dėmesio į tai, ką valgome, kiek miegame ir judame, nualina organizmą – išvengti ligos jis nebeturi galimybių. Taigi imunitetu dera rūpintis kasdien.

Pateikiame patarimų, kokie produktai ir medžiagos stiprina imunitetą, tačiau jis niekada nebus stiprus, jei vaikas augs neišsimiegojęs, pervargęs, patirs įtampą ir neigiamas emocijas.

Gydytojas Algimantas Vingras. / "Mamos žurnalo" nuotrauka
Gydytojas Algimantas Vingras. / "Mamos žurnalo" nuotrauka

Imunitetas ir imunostimuliatoriai

Kartais gydytojai skiria vaistų, stiprinančių imuninę sistemą. Tai daugiau žolių preparatai, pavyzdžiui, lengvai imuninę sistemą stimuliuojantis vaistas – ežiuolė.

Yra keletas imuninę sistemą stiprinančių preparatų, gaminamų iš bakterijų dalių. Šie preparatai švelniai sustiprina imuninę sistemą, organizmui tarsi pateikiamos bakterijų nuopjovos, ir jis pradeda kovoti, gaminti savo „kareivėlius“ – antikūnus, sustiprėja imunitetas, vaiko organizmas gali tinkamai atsiliepti į virusą ar bakteriją.

Patys tėvai savo nuožiūra neturėtų pirkti imunostimuliatorių, nes anaiptol ne visada jų reikia. 6–8 kartus per metus sirgti lengvomis peršalimo ligomis yra normalu (3–4 kartai rudenį ir 3–4 pavasarį). Tai, atrodytų, daug, bet jei vaikas serga lengva sloga, lengvu peršalimu, gerklės uždegimu, – normalu. Jei vaikas serga pūlingu ausų uždegimu, bronchitu, komplikuotu plaučių uždegimu, jam buvo skirta antibiotikų, tuomet vertėtų stiprinti imuninę sistemą.

Imunitetas ir vitaminas C

Vitaminas C yra viena biologiškai aktyvių medžiagų, žmogaus organizmui būtinų kasdien. Organizmas jos nesintetina. Kasdieninis poreikis – 60–100 miligramų. Kur kas daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Vitamino C įsiurbimas į organizmą mažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Daugiausia vitamino C (100 g produkto) yra aktinidijose ir erškėtrožėse (1400–1600 mg), juoduosiuose serbentuose, brokoliuose (83 mg), gervuogėse, raudonuosiuose serbentuose (80 mg), braškėse (66 mg). Jeigu kas nors sakė, kad citrina yra nepamainomas vitamino C šaltinis, – jus apgavo, nes 100 g citrinų vitamino C tėra 41–53 miligramai. Jokių citrusinių vaisių žievelės negalima rinkti, džiovinti ir vartoti maistui!

Algimantas Vingras: „Vaiko imuninės sistemos vystymasis prasideda dar mamos įsčiose ir tik 7–10 metais pasieka tokį lygį, kokį turi suaugusieji.“

Imunitetas ir česnakai

Česnako eteriniame aliejuje yra fitoncidų, kurie pasižymi antimikrobinėmis, antigrybelinėmis, antiparazitinėmis savybėmis, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Pagrindinis mamų klausimas – kaip vaikui sumaitinti česnako? Virusų sezono metu vaikui duokite pakvėpuoti tik ką sutrintos ar smulkiai supjaustytos česnako skiltelės – vaikas įkvėps eterinio aliejaus su fitoncidais. Kai kurios mamos trintą česnaką maišo su medumi ir tepa ant duonos. Šis būdas nėra veiksmingas, nes medus fitoncidus suriša ir jie tampa beveik bereikšmiai.

Imunitetas ir imbierai

Imbieras – prieskoninis augalas, ateivis iš Vakarų Indijos ir kitų Azijos šalių. Mums jis genetiškai svetimas. Imbieras pasižymi unikaliu skoniu, kuris ne visiems patinka. Burnos ertmės ir gerklės dezinfekcijai reikia nulupti žievelę, atpjauti nedidelę riekelę, įsidėti į burną ir pačiulpti, kol deginimo jausmas pradės silpti. Kai pajuntama, kad eterinių aliejų poveikis silpsta, riekelę galima pakramtyti. Jeigu vaikui nepatinka imbiero skonis, neverta jo kankinti, nereikia per jėgą sveikatinti. Šviežias imbieras sukelia prakaitavimą, todėl nuo seno naudojamas kaip organizmą valantis preparatas. Jis padeda persišaldžius, mažina pykinimą. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad imbieras pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu.

Imunitetas ir ciberžolė

Prieskoninis ir vaistinis augalas ciberžolė į mūsų kraštą atkeliavo iš Pietvakarių Indijos. Ciberžolė yra žinoma kaip stiprus antioksidantas, turintis antimikrobinių savybių, slopinantis uždegimą. Ciberžolėje esančios fitocheminės medžiagos kurkumino poveikis sveikatai dabar intensyviai tiriamas. Labiausiai vertinama kurkumino savybė yra gebėjimas slopinti uždegimą. Nepavyko aptikti mokslinių straipsnių, įrodančių, kad ciberžolė labai gerina imunitetą. Ciberžolės saikingai, nes keičia maisto skonį, galima įberti į kiaušinių, žiedinių kopūstų, brokolių, ankštinių daržovių patiekalus, salotų padažus, sriubą, arbatą.

Imunitetas ir gerosios bakterijos

Nenustebkite, jei siaučiant virusams ar nusilpus imunitetui gydytojas pasiūlys kursą gerųjų bakterijų, stiprinančių žarnyną, o kartu ir viso organizmo atsparumą. Žarnyno mikrofloros pusiausvyra gali sutrikti dėl antibiotikų vartojimo, pakitusių mitybos įpročių ar sergant virškinamojo trakto ligomis.

Virusų sezono metu patariama valgyti daugiau raugintų produktų, turinčių gerųjų bakterijų: jogurto, kefyro, pasukų, raugintų daržovių. Raugintose daržovėse gausu ir vitamino C.

Imunitetas ir geležis

Norėdami pagerinti vaiko imunitetą, duokime jam geležies – pirmiausia su maistu, o jei nepakanka, – su papildais.

Geležis yra svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse vykstančiose biocheminėse reakcijose. Trūkstant geležies, sumažėja eritrocitų, sutrinka deguonies pernešimas į audinius, pradeda strigti normalūs medžiagų apykaitos procesai. Dėl to sutrinka įvairių organų, taigi ir imuninės sistemos veikla. Štai kodėl, jei trūksta geležies, vaikas dažniau ir ilgiau serga įvairiomis užkrečiamosiomis bei peršalimo ligomis.

Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, grikiai, avižos, riešutai, taip pat tamsiai žalios daržovės. Taigi kasdien vaiko mityba turi būti kuo įvairesnė.

FONE

Kas slopina imunitetą

Galbūt nė nepagalvojote, bet imunitetą gali silpninti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti dalykai.

* Papildomas šaukštelis cukraus. Daugiau kaip 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus net 40 procentų. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir trunka 24–48 valandas. Daug cukraus yra saldžiose sultyse, vaisvandeniuose, kepiniuose (sausainiuose, meduoliuose, biskvituose, pyragaičiuose ir kituose saldžiuose konditerijos gaminiuose).

* Maisto priedai. Imunitetą silpnina nuolatinis maitinimasis perdirbtu maistu, produktais, kuriuose yra įvairių, kad ir leistinų maisto priedų, – saldiklių, konservantų, dažiklių, skonio stipriklių, stabilizatorių. Manoma, kad imunitetą gali mažinti genetiškai modifikuotas maistas, todėl jo reikėtų vengti.

* Miego stoka. Vaikas per parą turi miegoti bent 8 val., o mažas vaikas – 9–12 valandų. Jeigu per savaitę susikaupia kelių valandų miego deficitas, vaikas susirgs daug greičiau.

* Didelis užimtumas. Daug būrelių, pramogų, savaitgaliai teatre, kine, baseine, mokyklėlėje, draugų gimtadieniai – tai vaikystės džiaugsmas ir laimė, tik reikia labai stebėti vaiką ir pamatyti, kada jam visko per daug. Kartais labai daug pliusų susideda į vieną didelį minusą – pervargimą ir ligą.

* Oro teršalai. Imunitetą veikia tėvų rūkymas esant šalia, dezodorantai, oro gaivikliai, plovikliai ir net mamos kvepalai. Ne veltui daugelyje šalių kuriamos bekvapės zonos, skirtos leisti laiką šeimoms su vaikais (ten neįleidžiami prisikvėpinę žmonės).

* Elektromagnetinis laukas. Su vaiku nereikėtų būti ten, kur yra aukštos įtampos laidų, o namuose – prie veikiančių elektros prietaisų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės. Vaiko kambaryje išvis neturėtų būti buitinių elektros prietaisų. Trumpinkite laiką, kurį vaikas praleidžia prie elektronikos prietaisų, tarkim, kompiuterio, mobiliojo telefono, televizoriaus.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika