Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ieva Šuipė: kad niekieno vaikai taptų mūsų 

2018 liepos 22 d. 12:00
Išgirdusi apie socialinį projektą "Niekieno vaikai", psichologė Ieva Šuipė iš karto prie jo prisidėjo.
Išgirdusi apie socialinį projektą "Niekieno vaikai", psichologė Ieva Šuipė iš karto prie jo prisidėjo.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Trijų vaikų mama, psichologė, projekto „Atsakinga tėvystė“ lektorė ir tinklaraščio „Mes – tėvai“ įkūrėja Ieva Šuipė, vos išgirdusi apie socialinę akciją „Niekieno vaikai“, iš karto suskubo prisidėti prie organizatorių. Savanoriai apsiėmė globoti mažylius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, čia patekusius iš vaikų globos namų ar socialinės rizikos šeimų.

Vienišų vaikų ligoninėje problema Ievą jaudino jau kurį laiką, tad sužinojusi apie kuriamą judėjimą „Niekieno vaikai“, moteris nedvejodama pasisiūlė organizatorėms Indrei Vileitei ir Marianai Sutkienei padėti. „Ligoninės personalas neturi pakankamai galimybių ir pajėgų, kad šalia tokių vaikų nuolat būtų kas nors iš suaugusiųjų, tad jie dienų dienas leidžia vieni gulėdami lovytėse. Neretai mamos, slaugančios savo vaikus, stengiasi kiek galėdamos pagloboti ir vienišą palatos kaimyną, tačiau to neužtenka“, – sakė I. Šuipė.

Dabartinė, Ievos Šuipės žodžiais tariant, širdies veikla vis labiau ima viršų, tad moteris ketina jai atsidėti visiškai.

Komanda – per dvi valandas

Balandžio mėnesį socialinės akcijos iniciatorės surengė mokymus savanoriams, pasiryžusiems dalį asmeninio laiko skirti vienišiems mažyliams, o nuo birželio 1-osios apmokyti žmonės pradėjo budėti šalia tokių vaikų Vilniaus miesto klinikinės ligoninės palatose. Pasak Ievos, būtent į šią ligoninę paguldoma daugiausia tokių mažylių iš globos namų ar socialinės rizikos šeimų, kurių niekas neprižiūri. „Gauname informaciją iš ligoninės arba globos namų, kad yra atvežtas vaikutis, o mūsų koordinatorius iškart aiškinasi, kuris savanoris gali skirti jam daugiausia laiko. Suburiame nedidelę komandą, kuri pasikeisdama globoja mažylį. Po poros valandų, kai vaikas patenka į ligoninę, prie jo atsiranda savanoris“, – aiškino Ieva.

Moters teigimu, savanoriai daro viską, ką paprastai daro tėvai – maitina, keičia sauskelnes, panešioja, migdo ir žaidžia su mažyliu. Stengiamasi, jog suformuotoje komandoje būtų keletas nuolatinių žmonių, kad jie pernelyg dažnai nesikeistų, ir tai netrikdytų vaiko, jis galėtų užmegzti su globėju kontaktą, jaustis saugesnis. Vienas budėjimas trunka 5–6 valandas.

„Jeigu vaikas labai mažas, budime ir naktį, kad atsibudusį mažylį nuramintume ir vėl užmigdytume. Vyresnį vaiką savanoris vakare užmigdo, o paskui ateina anksti ryte, kai mažylis keliasi“, – aiškino pašnekovė.

I. Šuipė pripažino, jog šis kilnus darbas teikia ne tik moralinį pasitenkinimą, kad gali padėti vaikui, ši priežiūra reikalauja emocinės ištvermės. Sunkiausia susitaikyti su mintimi, kad esi tik laikinas pagalbininkas globojamam mažyliui, negali pats pakeisti esamos situacijos – nepanaikinsi globos namų, neišspręsi krizių vaiko šeimoje. Tačiau darai tai, Ką gali čia ir dabar, – užtikrini vaiko ramybę ir saugumą.

„Darome tai, ką iš esmės turėtų užtikrinti valstybė dėl vaikų priežiūros. Ši problema skaudi visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje. Kai savo feisbuko puslapyje įkeliame kokią nors informaciją, įsitikiname, kad daug žmonių laukia, kada tokia veikla užsiimsime Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose, kur taip pat yra nemažai niekieno vaikų. Laukia didelis darbas, nes poreikis didžiulis“, – sakė Ieva.

Pozityvios tėvystės skatintoja

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Jau ne vienus metus Ieva rengia seminarus tėvams apie pozityvią tėvystę, rašo tinklarašį „Mes – tėvai“, kur savo šeimos pavyzdžiu nagrinėja dažnai tėvams kylančias problemas ir iššūkius. Trijų vaikų mamos teigimu, šiais laikais tiek prieštaringos informacijos apie tai, kaip tinkamai auklėti vaikus, kad dažnai tėvai tiesiog sutrinka – tai kuri teorija geriausia? Dažna moteris, turinti stiprų motinystės instinktą, savaime jaučia, kas jos vaikui geriausia, tačiau kitoms kyla klausimų, neaiškumų, abejonių.

„Vieni teigia, kad verkiantį kūdikį reikia iš karto raminti, kiti – leisti jam verkti, nes kitaip jis išleps. Esu už tai, kad vaikas būtų raminamas, nešiojamas ant rankų, myluojamas ir mylimas, – su šypsena prisipažino I. Šuipė. – Psichologai ir vaiko raidos specialistai sutaria, kad vaikui reikia daug fizinio artumo su mama, tėčiu. Žmogus gimsta turėdamas labai stiprų artumo poreikį, todėl teorijos apie tai, kad kūdikystėje ant rankų nešiotas mažylis užaugs išlepintas, man regis, iš piršto laužtos.“

Atsirinkti tiesą tarp daugybės egzistuojančių mitų ir teorijų, pašnekovės teigimu, tėvams gali būti tikrai sudėtinga. Todėl jauniems tėvams reikia žinių, kurios padėtų pasitikėti širdies balsu, intuityviu žinojimu, kas jų vaikui geriausia. „Mano manymu, visos mamos žino, kas jų vaikui geriausia, tiesiog dažnai pasimeta tarp įvairių teorijų“, – aiškino Ieva.

Ieva Šuipė

Praverčia savo šeimoje

Netrukus aštuonerių metų sulauksiančios Liepos, šeštus metus skaičiuojančios Mėtos ir dvejų metukų Hugo mama sako, kad visokeriopos paramos sulaukia iš savo vyro Šarūno. Jis – vienos verslo įmonės vadovas, tačiau visada randa laiko šeimos poreikiams. „Šarūnas tikrai labai užsiėmęs rimtais savo darbo reikalais, bet mane irgi palaiko, nes mato, kaip mano akys dega, kaip noriu tai daryti. Kita vertus, manau, jam daug ramiau, kai namuose yra žmogus, išmanantis mūsų vaikų emocijas, turintis žinių, kaip reguliuoti kartais kylančius konfliktus ar problemas“, – teigė trijų vaikų mama.

Ievos teigimu, nors vyras pasitiki jos patarimais ir sprendimais dėl vaikų auklėjimo, bet stengiasi vadovautis ir intuicija. Moteris prisipažino, jog skaitydama psichologines knygas ir ieškodama atsakymų į kylančius klausimus neretai patiria, kad Šarūnas šeimoje elgiasi „kaip pagal vadovėlį“, nors jo niekada neskaitė. „Vyras labai natūraliai ir kūrybiškai randa sprendimus, kurie mūsų šeimai tinka geriausiai, tad savo patarimų neskubu piršti“, – šyptelėjo Ieva.

Pašnekovė žino, kad vaikams iš tėvų reikia skirtingų patirčių: mama suteikia emocinį saugumą, globą, o tėtis moko rizikuoti, išbandyti naujų dalykų. Jos šeimoje šis balansas išlaikomas. Iki šiol I. Šuipė savo laiką skyrė ne tik mėgstamai veiklai – pozityvios tėvystės sklaidai Lietuvoje, bet ir dirbo vienoje verslo įmonėje. Tačiau dabartinė, jos žodžiais tariant, širdies veikla vis labiau ima viršų, tad moteris ketina jai visiškai atsidėti. „Turiu tam tinkamą išsilavinimą, baigiau ir bakalauro, ir magistro psichologijos studijas. Žinau, kad daug laiko skirsiu projektui „Niekieno vaikai“, nes jis man labai svarbus. Be to, ketinu plėsti pozityvios tėvystės mokymus, rengti juos ne tik Vilniuje, bet ir nuvykti į kitus miestus“, – prisipažino I. Šuipė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"