Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Fizinis aktyvumas padeda išlikti jauniems 

2019 sausio 14 d. 10:00
Niekada ne per vėlu mankštintis ir gauti iš fizinių pratimų naudos.
Niekada ne per vėlu mankštintis ir gauti iš fizinių pratimų naudos.
yourmoveprogramme.co.uk nuotrauka

Mokslininkai tik pradeda suprasti daugybę mikroskopinių pokyčių, atsirandančių atliekant fizinius pratimus. Ir kai kurios didžiausios praėjusių metų naujienos šioje srityje susijusios su mažiausiu fizinio aktyvumo poveikiu. Tačiau tai nereiškia, kad jis – nepagrįstas, tiesiog tie pokyčiai buvo mikroskopiniai.

Kaip rašo „The New York Times“, 2018 metais atskleista, kad fiziniai pratimai daro įtaką mūsų ląstelių tarpusavio bendravimui ir jų senėjimui. Tokiais tyrimais pradėta išsamiai apibūdinti daugelį būdų, kaip galima keisti mūsų kūno vidinį darbą ir prisidėti prie geresnės sveikatos. Vyresnio amžiaus žmonės gali būti pavydėtinai jaunatviški, jei yra aktyvūs. Netikėtais būdais stiprinti sveikatą padeda ir svorio reguliavimas.

Vyresnio amžiaus žmonės gali būti pavydėtinai jaunatviški, jei yra aktyvūs.

Gyvena ilgiau, serga mažiau

Bene įdomiausias buvo tyrimas, per kurį nustatyta, kad po aerobikos pratimų žmonių kraujyje atsiranda daugiau tam tikrų vezikulių, mažų pūslelių, pripildytų biologinių medžiagų. Kai mokslininkai vėliau išskyrė šias vezikules pelėse ir, pažymėję jas šviečiančiais dažais, nusekė, kur link šios juda, paaiškėjo, kad daugelio namai – kepenys. Patekusios į šį organą pūslelės ištirpsta ir išlaisvina atgabentas biologines medžiagas, tarp jų – genetinės medžiagos fragmentus, kurie gali perduoti informaciją kitai genetinei medžiagai. Mokslininkai spėja, kad tokiu būdu pūslelės tikriausiai perduoda kepenims biologinį įspėjimą, praneša, jog vyksta mankštinimasis, tad galbūt jos norėtų suteikti saugomos energijos kitiems darbiniams audiniams, pavyzdžiui, raumenims.

Šis tyrimas – įspūdingas priminimas, kad judant įsitraukia daugybė tolimiausių mūsų kūno sistemų, ir jos visos turi bendrauti. Tačiau tas procesas labai sudėtingas. Panašią žinią siunčia ir kiti tyrimai, atskleidę, kaip fiziniai pratimai molekuliniu lygiu stiprina sveikatą. Žmonės, kurie mankštinasi, gyvena ilgiau ir mažiau serga nei nesportuojantys asmenys.

Pasukant laiką atgal

Vis dėlto mes visiškai nesuprantame daugelio pagrindinių biologinių procesų. Vienas naujausių tyrimų padėjo įveikti nedidelę šios dėlionės dalį. Buvo ištirta šimtai įvairių baltymų, paimtų iš kraujo žmonių, kurie arba reguliariai sportuoja, arba to nedaro. Nustatyta, kad fiziškai aktyvūs gyventojai turėjo daugiau svarbių baltymų kompleksų, skatinančių kitus biologinius procesus organizme.

Iš tikrųjų fiziologijos požiūriu asmenys, kurie kasdien treniruojasi, skiriasi nuo nuolat sėdinčių žmonių. Jų chromosomų išvaizda ir tam tikru mastu „amžius“ taip pat gali būti kitoks. Tai parodė kitas tyrimas. Per jį nustatyta, kad daug sėdintys vidutinio amžiaus žmonės, šešis mėnesius darę aerobikos pratimus, pailgino savo baltųjų kraujo kūnelių telomeras.

Telomeros – chromosomų uodegėlės, apsaugančios mūsų DNR nuo pažeidimų dalijantis ląstelėms. Telomeros trumpėja ląstelėms senstant, kol taip susitraukia, kad ląstelė nebegali funkcionuoti ir dažnai miršta. Kita vertus, manoma, jog ilgos telomeros reiškia santykinį ląstelių jaunumą ir energiją. Tyrimo duomenimis, aerobikos pratimai pailgino žmonių telomeras, beveik pasuko laiką atgal.

Jei ir gražesnė išvada nesužadino noro daugiau judėti, tikriausiai galėtų padėti keletas kitų pernai atliktų tyrimų, plačiau apžvelgusių fizinį aktyvumą ir senėjimą. Pavyzdžiui, vienas jų atskleidė, kad vyresnių dviratininkų imuninė sistema panaši į kur kas jaunesnių asmenų imunitetą. Raumenys taip pat išlaikė jaunatvišką dydį ir struktūrą net įkopus į aštuntą dešimtmetį.

Kito tyrimo duomenimis, vyresni atletai irgi galėjo didžiuotis panašiais raumenimis kaip daug jaunesnių žmonių. Be to, nustatyta, kad asmenys, kurie dešimtmečius sportavo, turėjo tokį pat fizinį pasirengimą kaip 30 metų jaunesni tiriamieji.

yourmoveprogramme.co.uk nuotrauka
yourmoveprogramme.co.uk nuotrauka

Tačiau galbūt labiausiai fizinį aktyvumą paskatins eksperimentas, atskleidęs, kad niekada ne per vėlu mankštintis ir gauti iš fizinių pratimų naudos. Vidutinio amžiaus žmonės dvejus metus vykdė reguliarių aerobikos pratimų programą ir sustabdė su amžiumi susijusį širdies arterijų standėjimą.

Beveik visi šie pernai atlikti tyrimai buvo skirti aerobikos pratimams. Tačiau keletas įtraukė ir atsparumo treniruotes. Per vieną tokių tyrimų buvo nustatytos atsparumo treniruočių sąsajos su kur kas mažesne rizika patirti širdies priepuolį ar insultą. Kitas parodė, kad svarmenų kilnojimas padeda išvengti depresijos. Trečias tyrimas atskleidė, jog naudingos gali būti net gana trumpos jėgos treniruotės. Vienas septynių skirtingų atsparumo pratimų rinkinys paskatino beveik tokį patį bendrą raumenų jėgos ir ištvermės prieaugį kaip du ar net trys pratimų rinkiniai. Trumpai treniruotei reikėjo tik 13 minučių.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika