Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kam reikalingos papildomos dvi savaitės mokykloje? 

2017 gegužės 17 d. 14:44
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus siūlymą ilginti mokslo metus, visuomenė susiskaldė į dvi stovyklas. Vieni pritaria naujos valdžios užmojams, kiti tikina – moksleiviai ir taip kasdien mokosi viso etato krūviu. Tačiau ar nėra taip, kad labiausiai priešinasi tie, kurie nepakankamai įsigilino į siūlomus pokyčius?

Apie tai, koks vaikų užimtumas turėtų būti vasarą ir koks lemtų efektyviausius mokymosi rezultatus, diskutuoja vaikų ir paauglių psichologė Kamilė Antanaitytė, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, kalbų centro „Intellectus“ vadovas Andrius Ingelevič ir pradinių klasių mokytoja Irena Makackienė, rašoma pranešime spaudai.

Mokinius reikia sudominti

Iš viešoje apklausoje dalyvavusių 266 respondentų apie pusė (52 proc.) nurodė manantys, kad per vasaros atostogas vaikus turėtų prižiūrėti tėvai, ir beveik tiek pat (54 proc.) teigė, jog vaikai tėvams jokių rūpesčių vasarą nekelia. Visgi, L. Slušnys neabejoja, kad tokie apklausos rezultatai gauti neįsigilinus į ministerijos siūlymus. Ilgesni mokslo metai kaip tik leistų ne taip įtemptai vaikams mokytis ištisus mokslo metus, o du mėnesiai atostogų poilsiui ir taip daug.

„Tyrimai rodo, kad po ilgų atostogų vaikai praktiškai užmiršta tai, ko jie mokėsi pavasarį. Šių dalykų nepamiršta tik tie vaikai, kuriems sudaromos sąlygos vasarą mokytis, važinėti po pasaulį, lankytis stovyklose. Nustatyta, kad tokių vaikų mokymosi spraga rugsėjį sugrįžus į mokyklą būna gerokai mažesnė“, – teigia psichiatras. Anot jo, ilgesni mokslo metai ne tik padės nepamiršti pamokose gautos informacijos, bet ir leis ją geriau įsisavinti. „Dabar tempas pamokose intensyvus, nes visą kursą reikia baigti per gan trumpą laiką. Prailginus mokslo metus nebūtų sukuriamas papildomas mokymosi krūvis. Priešingai – mokiniai turėtų daugiau laiko be streso išmokti dėstomą medžiagą. Susigyvenus su nauja informacija, išmokimas taptų labiau giluminis, o ne paviršinis“, – aiškina L. Slušnys.

O vaikų ir paauglių psichologė K. Antanaitytė mano, kad švietimo reformą reikėtų pradėti ne nuo mokslo metų ilginimo. „Mokiniams kasdien būna po šešias ar net septynias skirtingas pamokas. Eidami į vis kito mokomojo dalyko pamoką jie turi persiorientuoti, o tai vargina. Pastebiu, kad mokyklose vaikai vaikšto pavargę, jiems sunku sutelkti dėmesį į mokomojo dalyko turinį. Priežastys gali būti įvairios, bet tikėtina, kad dėl perkrautos dienotvarkės mokiniai nespėja pailsėti, tinkamai pasiruošti pamokoms. Gali būti, kad taikomi mokymo metodai ne visada įtraukia mokinius aktyviai mąstyti, tad juos reikėtų skatinti aktyviau įsitraukti į komandinę, kūrybinę ir praktinę veiklą“, – teigia K. Antanaitytė. Ji siūlo keisti pamokų formatą ir stengtis organizuoti mokiniams aktyvius užsiėmimus. Statistika rodo, kad praktinės užduotys leidžia įsiminti informaciją net kelis kartus geriau ir ne taip vargina.

Ar išmoks kalbą per 3 minutes?

Ir L. Slušnys, ir K. Antanaitytė tvirtina, kad vasaros atostogos turi būti subalansuotos: per jas turi būti ir aktyvios veiklos, ir poilsio. Vienas iš paklausiausių sprendimų – vasaros stovyklos. Jose mokiniai lavina socialinius įgūdžius, fizinę ištvermę, yra įvairiapusiškai užimami, išmoksta naujų dalykų. Mokinių tėvai vis dažniau savo vaikams parenka lavinamąsias stovyklas – improvizacijos ir viešojo kalbėjimo, sporto, užsienio kalbų ir kt. Taip mažinamas atotrūkis tarp pavasario ir rudens semestrų, vaikai per atostogas ne tik poilsiauja, bet dalį jų naudingai praleidžia kitoje aplinkoje.

„Mūsų kalbų centro pamokose vyksta socialinis gyvenimas: mokiniai ne tik mokosi, bet ir bendrauja tarpusavyje, žaidžia, dalyvauja tikrose gyvenimiškose situacijose anglų kalba. Vasaros stovyklose ypač daug dėmesio skiriame kalbėjimui angliškai, vaikai pasineria į anglišką terpę. Būtent dėl šios priežasties dažniausiai ir registruojasi mokiniai, kurie nori praktiškai įtvirtinti bendrojo lavinimo mokykloje įgytas teorines žinias“, – tikina A. Ingelevič. Pasak jo, bendrojo lavinimo mokyklose per pamoką vienam vaikui skiriamos tik 3 minutės dėmesio, tad papildomo laiko praktiniam kalbos vartojimui tikrai reikia.

Svarbiausias siekis – praktiškai įtvirtinti žinias

„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad net 47 proc. tėvų leistų arba leidžia savo vaikus papildomai mokytis šnekamosios anglų kalbos. Tai reiškia, kad beveik kas antra šeima jaučia poreikį papildomai lavinti vaiko kalbėjimo angliškai įgūdžius. Vienas iš didžiausių privalumų lavinant šnekamąją kalbą kursuose ar vasaros stovyklose – mokymasis mažose, 6–10 vaikų grupelėse, vartojant tik tikslinę kalbą. A. Ingelevič atkreipia dėmesį, kad daugeliui tėvų patrauklesnės dieninės vasaros stovyklos, nes jos kelis kartus pigesnės nei išvykstamosios, kuriose vaikai gyvena kelias savaites. Iš dieninių stovyklų vaikas kas vakarą grįžta namo, yra tinkamai kontroliuojamas.

Pradinukų rezultatai prastėja

Tai, kad atostogų metu reikia tobulinti įvairius įgūdžius, liudija ir statistika – kasmet daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. „Šių dienų pradinukų karta mažiau motyvuota mokytis, sunkiai susitaiko su sunkumais ir nesėkmėmis, dažnai jiems trūksta valios ir pastangų siekti geresnių rezultatų. Vaikai labai gerai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau mažai skaito, kūrybiniuose darbuose pasigendama turtingesnio žodyno, dažniau tenka aiškinti elementarių žodžių prasmę, prastėja raštingumas“, – atkreipia dėmesį Marijampolės „Smalsučio“ pradinės mokyklos mokytoja I. Makackienė.

Anot jos, ugdymą vertėtų dažniau perkelti į neformalią aplinką, kur vaikai mokydamiesi patirtų pažinimo džiaugsmą, eksperimentuotų, tyrinėtų, įgytų bendravimo, komandinio darbo įgūdžių, tačiau susiduriama su finansinėmis ir žmogiškųjų išteklių problemomis. Edukacinių programų siūloma, bet jos mokamos. Pedagogė abejoja, ar tiesiog prailginti mokslo metai pagerintų mokinių ugdymą.

Sprendžia ir tėvų problemas

Socialinių įgūdžių stoką ir emocinį nestabilumą tarp mokinių mato ir K. Antanaitytė. Anot jos, dvi papildomos savaitės mokykloje galėtų būti orientuotos į šių problemų sprendimą. Ji abejoja, ar tiesiog dvi papildomos savaitės mokslams duos naudos.

I. Makackienė pritaria, kad vaikų užimtumo problema tikrai opi. Tėvai nesijaučia saugūs, kai jų vaikai po pamokų lieka vieni, todėl daugėja mokinių, lankančių pailgintą darbo dienos grupę.

Kad švietimo sistemai reikia pokyčių, sutinka daugelis, tačiau norint gerinti mokymosi rezultatus, ne vien spręsti vaikų užimtumo problemą, reikėtų pirmiausia rasti papildomų lėšų produktyviems užsiėmimams, persvarstyti ugdymo programas. Ar dvi papildomos savaitės suteiks naudos mokinių rezultatams, klausimas išlieka atviras.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika