Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Dėl potraukio saldumynams kenčia kepenys 

2019 sausio 5 d. 12:00

Beveik nėra maisto produkto, kurio sudėtyje nebūtų cukraus. Cukrus – kaip nesugaunamas kaubojus Laukiniuose Vakaruose, nes jo yra visur. Cukrų mėgsta ne tik diabetas, bet ir vėžys, o labiausiai nuo jo kenčia kepenys, nes jos suriebėja dėl pernelyg didelio angliavandenių kiekio.

Pavojaus varpais dėl cukraus vartojimo skambina ne tik endokrinologai, bet ir kardiologai, gastroenterologai, nes tai siejama su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tai, kad cukrus alina kepenis, rodo ir medicinos mokslo faktai: žmonės, kuriems nustatytas suriebėjusių kepenų uždegimas, suvartoja fruktozės net triskart daugiau nei sveiki. Fruktozės ir kitokių angliavandenių perteklius organizme baigiasi tuo, kad tai, kas yra saldu, virsta riebalų rūgštimis. Šios rūgštys tampa riebalų lašeliais ir kaupiasi kepenų ląstelėse. Tai lemia kepenų sutrikimą, vadinamą nealkoholiniu kepenų suriebėjimu (steatoze).

Aida Žvirblienė: "Norintys sumažinti cukraus vartojimą neturi apsiriboti vien tuo, kad nesaldina arbatos ar kavos."
Aida Žvirblienė: "Norintys sumažinti cukraus vartojimą neturi apsiriboti vien tuo, kad nesaldina arbatos ar kavos."

Reikia peržiūrėti valgiaraštį

Daugelį metų pacientus konsultuojanti gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė priminė, kad norintys sumažinti cukraus vartojimą neturi apsiriboti vien tuo, kad nesaldina arbatos ar kavos. Reikėtų atidžiai peržiūrėti valgiaraštį, nes daug cukraus yra padažuose, majoneze, liesame jogurte, dešrose ir mėsos gaminiuose, marinuotose daržovėse, net saldžiarūgštėje silkėje.

– Ar dažnai nutinka, jog žmogus staiga sužino, kad serga kepenų liga? – teiravomės doc. Aidos Žvirblienės.

– Suriebėjusių kepenų ligos dažnumas yra susijęs su gyventojų nutukimu. Kuo daugiau nutukusių pacientų, tuo dažniau nustatoma ši liga.

Tokia tendencija būdinga ne tik Lietuvai, bet visam pasauliui. Kaip ant mielių augantis cukraus vartojimas – galvosūkis ekonomiškai išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos sistemai. JAV mokslininkai yra apskaičiavę, kad per keletą dešimtmečių cukraus vartojimas drastiškai didėjo, pavyzdžiui, nuo 1970 iki 1997 metų cukraus suvartojimas vienam gyventojui išaugo nuo 2 iki 28 kilogramų.

– Kaip galėjo susidaryti toks kiekis?

– Cukrus plačiai naudojamas maisto pramonėje, nes tai geras konservantas ir skonio stipriklis. Tas pats cukrus, tik kitu pavadinimu yra rudasis cukrus, gliukozės ir fruktozės sirupas, agavų, melasos, kukurūzų sirupai, maltozė, sacharozė, medus, džemas, maltodekstrinas, sulčių koncentratai ir t. t. Dar vienas mitas, kurį norėčiau paneigti, yra susijęs su liesais maisto produktais. Juk neretai manoma, kad sumažinto riebumo maisto produktai yra sveikesni, bet taip nėra. Sumažėjus riebalų kiekiui, keičiasi skonis, todėl naudojama daug saldiklių. Šių blogybė yra ta, kad jie išbalansuoja organizme hormoninius mechanizmus, todėl sutrinka sotumo jausmas ir gresia pavojus persivalgyti.

Perteklinis cukrus

– Kad pagerėtų skonis, yra šeimininkių, kurios įberia cukraus net į sriubą. Ar tai yra blogai?

– Jei tuo nepiktnaudžiaujama kasdien, tuomet gerai. Reikia atminti, kad viename arbatiniame šaukštelyje cukraus (4 g) yra apytiksliai 14 kcal. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja ne daugiau kaip 25 g cukraus per dieną (6 arbatiniai šaukšteliai). Didesnį susirūpinimą kelia perteklinis cukraus kaip skonio stipriklio ir konservanto vartojimas maisto pramonėje: pavyzdžiui, 100 g aštriųjų paprikų padažo turi beveik 23 g cukraus, toks pats kiekis lieso jogurto – 12 g cukraus. Jo yra ir pusfabrikačiuose, kuriais stengiamės palengvinti šeimininkavimą, nes amžinai trūksta laiko.

– Dažnai vietoj šokolado siūloma ragauti džiovintų vaisių. Tačiau jie mirkomi sirupe, o vėliau džiovinami, tokiuose būna daug cukraus. Ar tai sveika?

– Kai kurie žmonės užkandžiauja riešutais, džiovintais vaisiais ir uogomis, o vėliau stebisi, kad nuo jų auga svoris, suriebėja kepenys. Noriu atkreipti dėmesį, kad džiovintuose vaisiuose yra didelis cukraus kiekis, net džiovintos spanguolės turi daug cukraus, nors šviežios spanguolės būna rūgščios.

– Daug nematomo cukraus turi taip pat vynuogės, bananai, kriaušės, net obuoliai. Tai natūralus cukrus. Ar jis naudingas?

– Vidutinio dydžio vynuogių kekė turi net 40 arbatinių šaukštelių cukraus, dėl šios priežasties diabetu sergantiems žmonėms patariama jų vengti. Valgykime vaisius protingai. Jei per dieną suvalgome 8–10 obuolių, o vienas vidutinio dydžio obuolys turi apie 60 cal ir 13 g angliavandenių, vadinasi, gauname didelį kalorijų ir fruktozės kiekį. Norint aptikti pasislėpusį cukrų, reikėtų atidžiai išanalizuoti mitybos racioną, tik taip įmanoma pasakyti cukrui „stop“.

Kaip riebėja kepenys

– Kokie ženklai išduoda, kad riebėja kepenys?

– Kepenų liga neatsiranda per vieną dieną, neretai diagnozė nustatoma darant tyrimus dėl kitų ligų, o ne dėl suriebėjusių kepenų. Daug informacijos apie kepenų pažeidimus atskleidžia ultragarso tyrimas. Ar kepenys yra suriebėjusios, įmanoma atsakyti taip pat atliekant lipidogramą ir vertinant mažojo tankio cholesterolio (vadinamojo blogojo cholesterolio) kiekį kraujyje bei nustatant trigliceridų kiekį.

Blogai tai, kad dėl kepenų suriebėjimo gali kilti uždegimas, o tai išprovokuoja kepenų fermentų didesnius rodiklius. Jei hepatitas nėra laiku gydomas, nesvarbu, ar jis kilo dėl suriebėjusių kepenų, ar dėl kitos priežasties, ilgainiui gali išsivystyti kepenų cirozė. Tai rodo, kad didelis angliavandenių kiekis, kurį gauname kartu su maistu, yra menki juokai. Suriebėjusios kepenys daro savo juodą darbą – išbalansuoja žarnyno mikroflorą, o tai sukelia virškinimo negalavimų. Taip susidaro užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti.

Aida Žvirblienė: „Norintys sumažinti cukraus vartojimą neturi apsiriboti vien tuo, kad nesaldina arbatos ar kavos.“

Kepenų ligos neturi specifinių simptomų, o tai reiškia, kad šiuos negalavimus sunku atskirti nuo kitų ligų. Tokie požymiai kaip niežėjimas, odos bėrimas, odos spalvos pakitimas ar pageltę akių obuoliai rodo, kad liga yra pažengusi ir vystosi kepenų cirozė.

Kur kas dažniau žmonės skundžiasi lėtiniu nuovargiu, silpnumu, jiems būna sunku sutelkti dėmesį, bet mažai kas susimąsto, kad dėl to kaltos suriebėjusios kepenys.

– Nuo kada prasideda kepenų riebėjimas? Gal kaltos mamos, verčiančios vaikus daugiau valgyti?

– Nutukimas gali prasidėti ankstyvoje vaikystėje, bėda ta, kad nutukimo epidemija paliečia net mažamečius ir paauglius. Ir labiausiai čia ne genus reikėtų kaltinti, dažniausiai tėvai perduoda atžaloms savo valgymo įpročius.

Valgymas nėra tik fiziologinių poreikių tenkinimas, bet kultūros dalis. Reguliuodami savo mitybą, galime išvengti daugelio ligų.

Prieskonių nauda

– Ar kepenims yra naudingi prieskoniai? Kuo galima papildyti mitybą?

– Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria vaistiniams augalams, kurių galime rasti net virtuvėje. Pavyzdžiui, kurkuminas išskiriamas iš ciberžolių šaknų, o silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų, piperinas – iš juodųjų pipirų.

Ciberžolės ir juodieji pipirai – tai puikūs prieskoniai, be jų neišsiverčia gera šeimininkė. Bet kartais ciberžolės gali veikti kaip vaistai, nes ne tik mažina uždegimo procesus kepenyse, stimuliuoja kepenų veiklą, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą.

Tai rodo, kad augalai – dar menkai ištyrinėtas pasaulis, juose yra biologiškai aktyvių junginių. Kurkumino, silimarino ir piperino derinys ypatingas tuo, kad vartojamos kartu šios medžiagos stiprina viena kitos veikimą.

Atliktos klinikinės studijos rodo, kad kurkumino pasisavinimą net iki 20 kartų pagerina piperinas, o silimarinas kartu su kurkuminu veikia sinergiškai. Piperinas gerina ir silimarino biologinį aktyvumą.

Augaluose aptinkami biologiškai aktyvūs junginiai gali daug kam padėti – ne tik apsaugoti kepenis, regeneruoti kepenų ląsteles, bet ir mažinti kepenų suriebėjimą. Jei žmogus dažnai vartoja vaistus, nevengia alkoholio arba valgiaraštis yra skurdus, siūlyčiau papildyti mitybą šiais augaliniais deriniais.

Svarbiausia – saikas

– Ar gyvenimas be cukraus yra saldus? Galbūt pati išbandėte?

– Kai kurie žmonės rankinėje nešiojasi šokolado plytelę, nes jiems tai teikia saugumo jausmą, slopina nerimą. Noras suvalgyti ko nors saldaus gali kilti dėl streso, o ne dėl alkio. Saldumynai padeda užsimiršti, negalvoti apie tai, kas nemalonu. Tai vadinama emociniu valgymu. Bėda ta, kad saldumynai sukelia papildomą krūvį kepenims, jie apsunkina virškinimą. Perteklinio cukraus turime vengti, o tai reiškia, kad turime ieškoti kitų būdų, kaip harmoningai gyventi su savimi.

Prisiminiau vieną išvyką į Šveicariją. Ten pietaudama buvau nustebusi, kai suvalgius pagrindinį patiekalą padavėjas atnešė mažytį, maždaug pusės piršto dydžio, gabalėlį torto. Iš pradžių pamaniau: gal tai koks nors suvenyras ar dovanėlė vaikui. Tai buvo vieno kąsnio saldumynas, kaip akcentas, užbaigiantis skonių gamą. Tai kaip pietavimo ritualo kulminacija.

Tačiau Lietuvoje esame įpratę matyti lėkštėje didelį gabalą torto. Mums vis dar atrodo, kad kuo didesnis tortas, tuo įspūdingesnė šventė. Tačiau užmirštame, kad gero skonio ženklas yra saikas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika