Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

„Futboliukas“ ir treniruotė ypatingiems vaikams 

2019 vasario 17 d. 14:00
Kristina Surdokaitė už organizuojamas "Ypatingas treniruotes ypatingiems vaikams" šiemet buvo įvertinta apdovanojimu "Herojai tarp mūsų".
Kristina Surdokaitė už organizuojamas "Ypatingas treniruotes ypatingiems vaikams" šiemet buvo įvertinta apdovanojimu "Herojai tarp mūsų".
Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus lopšelyje-darželyje „Rūta“ specialiųjų ugdymo poreikių vaikų grupės auklėtoja ir kūno kultūros mokytoja Kristina Surdokaitė jau ne vienus metus organizuoja ypatingas treniruotes savo ypatingiems auklėtiniams ir dalyvauja projekte „Futboliukas“. Stiprybės ir įkvėpimo Kristiną mokė šviesaus atminimo sūnus Povilas, kuris į šį pasaulį atėjo turėdamas visišką negalią.

Kitąmet bus dešimt metų, kai Kristinos auklėtiniai aktyviai dalyvauja Lietuvos masinio futbolo asociacijos organizuojamame projekte „Futboliukas“. Pasak Kristinos, projektas skirtas visiems vaikams, tačiau mokytoja nutarė jį pritaikyti ir mažiesiems, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių. „Futbolas – populiariausia pasaulyje sporto šaka, skatinanti vaikų fizinį aktyvumą, jų socializaciją. Sveikiems vaikams netrūksta įvairios veiklos, švenčių, renginių. Tie, kurie turi specialiųjų ugdymo poreikių, taip pat jų nestokoja, tačiau tos šventės būna uždaros, vyksta įstaigose. Tokie vaikai retai kada išeina už ugdymo įstaigos ribų“, – pasakojo šešiolika metų ypatingų vaikų auklėtoja dirbanti Kristina.

Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas ir Kristina Surdokaitė greitai rado bendrą kalbą. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas ir Kristina Surdokaitė greitai rado bendrą kalbą. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

Futbolininkai tapo pagalbininkais

Pašnekovės teigimu, ypatingiems vaikams reikia ypatingos pagalbos. Kai tokių mažųjų grupės vyksta į kokius nors renginius, su jais turi būti daugiau suaugusiųjų, galinčių padėti: pedagogų, savanorių, tėvų. Visi ypatingi vaikai skirtingi. Vieni yra aktyvūs ir drąsiai imasi veiklos, kiti sunkiai prisileidžia nepažįstamus žmones, dar kiti sėdi neįgaliųjų vežimėliuose arba sunkiai vaikšto, tad šalia visada turi būti suaugęs pagalbininkas.

Kai tau padeda profesionalas futbolininkas, net ir ratukai - ne kliūtis įmušti įvartį. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Kai tau padeda profesionalas futbolininkas, net ir ratukai - ne kliūtis įmušti įvartį. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

„Kai pasiūlėme Masinio futbolo asociacijos vadovams „Futboliuką“ rengti ne tik sveikiesiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams, jie iš karto sutiko. Prieš šešerius metus į šį judėjimą taip pat įsitraukė Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras ir Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla. Kadangi mūsų ypatingiems vaikams reikia daugelio savanorių pagalbos, pasiūliau, kad ją galėtų teikti „Žalgirio“ futbolo klubo žaidėjai, su kuriais pradėję šį projektą labai susidraugavome.

Tad pasitarėme su Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ vykdomąja direktore Vilma Venslovaitiene, ar profesionalūs futbolininkai nepabandytų pasportuoti su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymo poreikių?“ – prisiminė Kristina.

Futbolininkams treniruotės su ypatingais vaikais - ypatingos. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Futbolininkams treniruotės su ypatingais vaikais - ypatingos. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

Pasak K. Surdokaitės, ją maloniai nustebino „Žalgirio“ futbolininkų reakcija į pasiūlymą imtis ypatingų treniruočių su išskirtiniais vaikais. Vyrai, profesionaliai žaidžiantys futbolą, taip jautriai bendravo ir žaidė, kad pribloškė net daugelį metų šiuos vaikus ugdančius profesionalus. „Jie ėjo keliais su vaikais, šoko aplink tuos, kurie sunkiai juda ar sėdi ratukuose, lindo pro lankus, kartu su vaikais griuvo vartuose gaudydami kamuolį, bėgo, šokinėjo. Vaikų reakcija taip pat buvo išskirtinė – kai futbolininkai rodė pavyzdį, jie visomis išgalėmis stengėsi atkartoti“, – džiaugėsi Kristina.

Ypatingoms futbolo treniruotėms ir kamuoliai - išskirtiniai. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Ypatingoms futbolo treniruotėms ir kamuoliai - išskirtiniai. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

Įsitraukė ir kiti futbolo klubai

Pirmaisiais „Futboliuko“ projekto metais jame dalyvavo tik trys specialiojo vaikų ugdymo įstaigos ir „Žalgirio“ futbolininkai. Tačiau laikui bėgant projektas labai išsiplėtė, prie jo prisidėjo vis daugiau įstaigų, ugdančių ypatingus vaikus. Kristina sakė, kad į šią veiklą buvo nutarta įtraukti ne tik „Žalgirio“ futbolininkus, bet ir kitų klubų atstovus. Taip prie „Futboliuko“ treniruočių prisijungė „Trakų“, vėliau – „Sūduvos“ futbolo komandų vyrai.

Kai treniruoja dėdė futbolininkas, kiekvienas vaikas stengiasi kaip galėdamas geriau atlikti užduotį. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Kai treniruoja dėdė futbolininkas, kiekvienas vaikas stengiasi kaip galėdamas geriau atlikti užduotį. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

„Visos mūsų šventės – ne tik futbolas ir fizinis vaikų aktyvumas. Mes šokame, dainuojame, kuriame pasakas apie futbolą, piešiame kartu su futbolininkais, patys darome medalius. Per metus vyksta du trys tokie renginiai, kai susiskirstome didelę aikštę į daugelį mažų aikštelių. Pagrindinis dalykas dirbant su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais – parinkti jiems tinkamą veiklą“, – dėstė pašnekovė, už savo darbus šiais metais prezidentūroje apdovanota prizu „Herojai tarp mūsų“.

„Pakanka šiek tiek pakeisti požiūrį – mano vaikas toks pat kaip visi, tik jam reikia ypatingo dėmesio ir priežiūros.“

Dėl ypatingo sūnaus

Sumušti rankomis su futbolininku po smagaus žaidimo - kiekvieno vaiko svajonė. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Sumušti rankomis su futbolininku po smagaus žaidimo - kiekvieno vaiko svajonė. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

Kristina prisipažino, kad jos organizuojamos veiklos pavadinimas „Ypatingos treniruotės ypatingiems vaikams“ atsirado ir dėl to, jog pati trylika metų augino sūnų Povilą, kuris dėl gimdymo traumos buvo visiškai neįgalus. Mamai jos vaikas – visada ypatingas ir mylimas. Bendraujant ir dirbant su ypatingais vaikais apima taip pat ypatingas jausmas. Tai vienu balsu Kristinai tvirtino ir projekte dalyvaujantys futbolininkai. „Iš esmės visa ši mano veikla ir prasidėjo dėl Povilo. Pati susidūriau, kad į vaikus su negalia, ypač su didele negalia, žvelgiama kitaip. Mums išvažiavus į miestą, į kokį nors koncertą, ne kartą girdėjau frazę: „Kaip išdrįsote atsivežti į miesto šventę vaiką, kuris pats net negali nuryti seilių?“ Taip, mes turėjome portatyvinį seilių siurbtuvą, kuriuo išvykę iš namų naudodavomės. Mane tokios pastabos labai žeidė. Galvojau, kodėl taip sakote, juk mes tokie patys kaip jūs. Niekada neleisdavau niekam manęs galėtis – esą kokia tu vargšė, kaip tau tenka vargti su sūneliu. Aš nevargau, mes gyvenome tokį patį gyvenimą kaip visi, tik truputį kitaip“, – laiką su Povilu prisiminė prieš trejus metus jo netekusi mama.

Futbolininkai nuoširdžiai bendravo ir žaidė su vaikais. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka
Futbolininkai nuoširdžiai bendravo ir žaidė su vaikais. / Projekto "Futboliukas" archyvo nuotrauka

Visuomet gali prisitaikyti

Kristinos manymu, kad ir kokią negalią ar specialiųjų ugdymo poreikių turėtų vaikas, tėvai ir auklėtojai visada gali prisitaikyti. Pakanka šiek tiek pakeisti požiūrį – mano vaikas toks pat kaip visi, tik jam reikia ypatingo dėmesio ir priežiūros. Nors daugelis verkšlena, kad Lietuvoje nėra sąlygų ir galimybių auginti kitokį vaiką, Kristina nelinkusi tam pritarti. Jos įsitikinimu, tiesiog būtina klausti specialistų patarimų, ieškoti informacijos ir nebijoti prašyti paramos, kai jos prireikia. „Jei klausi, domiesi, ieškai pagalbos, visada ją rasi. Negalima sėdėti ir dejuoti, reikia veikti, ir pagalba tau bus suteikta“, – pabrėžė specialiųjų ugdymo poreikių vaikų grupės auklėtoja K. Surdokaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika