Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Rinkimų supernovos ir naujos žvaigždės 

2019 kovo 7 d. 08:20
KosTmosas
KosTmosas
AFP/Scanpix nuotrauka

Penkiems dabartiniams merams politinė saulė iš zenito jau nusileido, 16 merų išrinkti dar vienai kadencijai, o 31 dar bandys savo šansus antrajame rinkimų ture. O tarp naujų rinkėjų favoritų vietos valdžioje – nuo politinių debiutantų iki Seimo narių.

Trys iš devyniolikos sulaukusių išskirtinės rinkėjų paramos – išrinktų jau pirmajame ture – šiuo metu nėra merai.

Biržuose – politinis eksperimentas

Eksperimentuoti ir vėl nutarė Biržų rajono gyventojai. 2015 metais meru jie išsirinko tuometį Respublikonų partijos pirmininką, buvusį Seimo narį, verslininką Valdemarą Valkiūną. Jis visą kadenciją stebino nacionalistiniais pareiškimais, pavyzdžiui, tokiu, kad pabėgėlius į savivaldybę sutiks priimti „tik išprievartautas“.

Šį kartą biržiečiai metėsi prie nepartinio, bet į merus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškelto 55-erių Vyto Jarecko. Pagal išsilavinimą jis yra inžinierius mechanikas ir mokytojas, 1993–1998 metais vadovavo Lietuvos ir Rusijos bendrai įmonei „Kainas“, paskui dirbo seniūnu ir jo pavaduotoju, technologijų mokytoju, muziejaus direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Pastaruosius septynerius metus V. Jareckas – Biržų miesto seniūnas.

Biržų rajono taryboje V. Jareckas gali turėti rimtą paramą – Vyto Jarecko koalicija „Vieningi Biržai“ laimėjo net pusę mandatų. Kokį nors ideologinį šio darinio tvarumo pagrindą sunku įžvelgti – tai pats „įdomiausias“ šių metų rinkimų reiškinys, kai nepartinis asmuo suvienijo dvi ideologiškai priešingas ir nuolat viena kitai oponuojančias partijas – LVŽS ir Liberalų sąjūdį.

Seimo nariais nesusižavėjo

Trys iš devyniolikos sulaukusių išskirtinės rinkėjų paramos – išrinktų jau pirmajame ture – šiuo metu nėra merai.

Kitų dviejų jau išrinktų merų politikos naujokais nepavadinsi. Jonavos rajone į šios savivaldybės vadovo kėdę grįš joje jau sėdėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Mindaugas Sinkevičius. 2011 metais, būdamas vos 27-erių, jis tapo jauniausiu Lietuvoje meru. 2015-aisiais jau tiesioginiuose rinkimuose jaunas socialdemokratas perrinktas Jonavos rajono meru. Tačiau partija jam numatė nacionalinio lygio karjerą – delegavo į ūkio ministrus. Neilgam. Socialdemokratų draugystei su „valstiečiais“ iširus ir LSDP pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, M. Sinkevičius ministro postą paliko.

Nedaug trūko, kad M. Sinkevičius būtų tapęs LSDP pirmininku – partijos lyderio rinkimų finale jis nusileido Gintautui Paluckui. Dabar, kai po partijos skilimo jos reitingai nėra aukšti, socialdemokratai vis prisimena idėją į savo pirmininkus vėl siūlyti M. Sinkevičių, neatmesdami tikimybės, kad jis padėtų susivienyti LSDP ir nuo jos atskilusiems „socialdarbiečiams“, juolab kad tarp pastarųjų – M. Sinkevičiaus tėvas parlamentaras Rimantas Sinkevičius.

M. Sinkevičius – vienas iš nedaugelio išrinktų merų, turinčių mokslų daktaro laipsnį, puikiai mokančių anglų kalbą.

Seimo narys liberalas 49-erių Vitalijus Gailius mero poste debiutuos. Jis nutarė parlamentą iškeisti į Joniškio rajoną, kur vienmandatėje apygardoje ir buvo išrinktas į Seimą. Toks nacionalinės politikos keitimas į vietos valdžią politologų nestebina: liberalų politinė ateitis neaiški, o Seimo kadencija jau persiritusi į antrą pusę. Beje, V. Gailius – nebe pirmas liberalas, iškeitęs parlamento nario mandatą į mero postą. Dabartinis Varėnos meras – buvęs Seimo narys Algis Kašėta, kovodamas antrajame ture jis bandys išsaugoti savo postą.

Beje, parlamentarams toli gražu nėra lengva sužavėti regionų rinkėjus. Kitiems trylikai dabartinių Seimo narių sekėsi prasčiau. Antrajame ture dėl merų postų varžysis keturi: liberalas Ričardas Juška, „valstiečiai“ Kęstutis Mažeika ir Bronius Markauskas, savo vardo komitetui atstovaujantis Povilas Urbšys. Beje, visi jie, kaip ir V. Gailius, į Seimą yra išrinkti vienmandatėse apygardose. Tad jų sėkmės atveju valstybei vėl tektų atverti piniginę naujiems parlamentarų rinkimams organizuoti. Įdomu tai, kad K. Mažeika žada iškeisti Seimo nario mandatą į Marijampolės tarybos nario mandatą, net jeigu nelaimėtų mero rinkimų.

Dar devyniems parlamentarams rinkimų kova baigėsi pralaimėjimu – konservatoriams Dainiui Kreiviui ir Agnei Bilotaitei, „tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui, „valstiečiui“ Virginijui Sinkevičiui, Lietuvos centro partijos pirmininkui Nagliui Puteikiui, liberalui Simonui Gentvilui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams Zbignevui Jedinskiui ir Jaroslavui Narkevičiui, su komitetu kandidatavusiam Valerijui Simulikui.

16 dabartinių merų šventė pergalę jau pirmajame rinkimų ture, dar 31 jos tikisi antrajame.

Baikeriui pritrūko labai nedaug

Dar keliose savivaldybėse naujokai turi gerus šansus laimėti. Štai Pakruojo rajone socialdemokratui 43-ejų Sauliui Margiui iki pergalės prieš esamą merą liberalą Saulių Gegiecką pritrūko tik dešimtųjų procento dalių: jį palaikė 49,35 proc., o dabartinį savivaldybės vadovą – 18,3 proc. rinkėjų.

Informatikos studijas baigęs S. Margis grįžo į gimtąjį Pakruojį, dirbo Darbo biržoje kompiuterių tinklo administratoriumi, informacinio poskyrio vedėju, direktoriaus pavaduotoju, paskui – savivaldybės administracijos komunalinio ūkio vyriausiuoju specialistu, nuo 2011 metų – Pakruojo seniūnijos seniūnu.

Merų rinkimų finalininkas – vienas Pakruojo baikerių klubo „Laisvieji vanagai“ įkūrėjų ir jo prezidentas, rajono jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ ir Pakruojo vietos veiklos grupės vienas įkūrėjų, Pakruojo „Rotary“ klubo narys. Jis – LSDP Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas. Turi projektinės veiklos patirties, moka anglų ir rusų kalbas.

Pirmajame ture per 40 proc. balsų gavo (tad turi neblogus šansus laimėti) ir anksčiau merais nebuvę dabartinis Marijampolės vicemeras socialdemokratas 31 metų Povilas Isoda, Kėdainių miesto seniūnas, dabar atstovaujantis rinkimų komitetui, o anksčiau LDDP, Darbo, Pilietinės demokratijos partijų nariu buvęs 54-erių Valentinas Tamulis, Molėtų savivaldybės administracijos direktorius konservatorius 55-erių Saulius Jauneika.

Seimo narys liberalas 49-erių Vitalijus Gailius mero poste debiutuos. / AFP/Scanpix nuotrauka
Seimo narys liberalas 49-erių Vitalijus Gailius mero poste debiutuos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Pagėgių sostas – be Komskių

Rinkimų sensacija – Pagėgių valdžios viršūnėje nebebus Komskių. Iki šiol netrūko ironiškų teiginių, kad ši savivaldybė yra „privatizuota“ vienos šeimos. 2003–2008 metais Pagėgiams vadovavo Kęstas Komskis. Kai jis buvo išrinktas į Seimą, mero kėdę „paveldėjo“ ir iki šiol šias pareigas eina jo brolis Virginijus.

Tiesa, pastaruoju metu broliai nelabai bendravo, mat išsiskyrė dabar jau abiejų buvusių „tvarkiečių“ politinės pažiūros. O šiuose mero rinkimuose broliai tapo konkurentais. Abu varžėsi dėl mero posto, abu tapo visuomenininkais – kandidatavo su skirtingais visuomeniniais rinkimų komitetais, bet abiem nepasisekė patekti į finalą: K. Komskis liko trečias, viena pozicija aplenkęs brolį merą.

Šįsyk Pagėgiuose tiesiog virė partinės aistros. Aižėjo ne tik „tvarkiečiai“. Pasigirdus kalboms, kad V. Komskis dalyvaus mero rinkimuose kaip liberalų kandidatas (jis pats neslėpė, kad jį kalbina ne viena partijų – dar ir socialdemokratai, ir konservatoriai), dauguma vietos liberalų pasipiktino užkulisiniu politiniu turgumi, pasitraukė iš partijos ir rinkimuose dalyvavo kaip visuomeninis komitetas.

Rinkimai išvertė iš postų ir daugiau vietos valdžios senbuvių. Klaipėdos rajone baigiasi Vaclovo Dačkausko era – po keturių kadencijų mero poste jį vėl meru matyti panoro 11,76 proc. rinkėjų. 62-ejų politikas, po socialdemokratų skilimo pasirinkęs Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, mero rinkimuose liko ketvirtas.

Dvi kadencijas Mažeikiams vadovavęs socialdemokratas 64-erių Antanas Tenys rinkėjų valia taip pat nepateko į finalą – liko trečias. Skandalų jo kadencijos metu buvo kilę ne vienas – ir dėl užmojų pirkti automobilius, ir dėl įtariamos korupcijos savivaldybei pavaldžiose įstaigose ar paties mero sudarytų komisijų galbūt neskaidrios veiklos. Meras gynėsi net bandydamas užčiaupti žiniasklaidą. Plačiai nuskambėjo atvejis, kai žurnalistai, paprašę atsakyti į klausimus dėl galimos korupcijos savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, gavo tokį mero pasirašytą raštą: „Jūsų pateiktas prašymas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir nėra suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą, dėl to jis yra toliau nenagrinėtinas.“

Tiesioginiai rinkimai galių negarantuoja

Kaip ir Biržuose, Raseiniuose į pabaigą eina pirma ir kol kas vienintelė dabartinio mero buvusio „darbiečio“ (anksčiau „tvarkiečio“) 64-erių Algirdo Griciaus kadencija. Šįsyk, kandidatuodamas su visuomeniniu komitetu, jis į mero rinkimų finalą nepateko.

A. Gricius į istoriją pateks kaip pirmas per teismą bandytas atstatydinti tiesiogiai išrinktas meras. Nors byla baigėsi A. Griciaus naudai, tai gali būti chrestomatinis pavyzdys, kad tiesioginiai mero rinkimai nėra demokratijos panacėja, jeigu meras neturi tarybos daugumos palaikymo.

Visą kadenciją raseiniškiai niovėsi – vertė iš valdžios vicemerus ar administracijos direktorius, žlugo koaliciniai susitarimai, vis išsiskirdavo mero ir tarybos pozicijos. Meras skundėsi, kad sunku dirbti, kol nėra tiksliai nustatyta, kokius įgaliojimus turi taryba, o kokius – meras. Tačiau raseiniškiams akivaizdžiai nepatiko, kad visas garas ėjo ne jų gyvenimui gerinti, o politinėms rietenoms.

Partijos atrado naujus švyturius

Į Jonavos rajono mero kėdę grįš joje jau sėdėjęs socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. / BNS nuotrauka
Į Jonavos rajono mero kėdę grįš joje jau sėdėjęs socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. / BNS nuotrauka

Aštuoni dabartiniai merai nė nestojo į kovą dėl dar vienos kadencijos (2015 metais tokių buvo penki). Tačiau daugeliu atvejų tai nebuvo principingas partijų sprendimas nesiūlyti kitai kadencijai vietos feodalu tampančio, dešimtmečius karaliaujančio ar lūkesčių nepateisinusio politiko.

Vienur tai buvo jų pačių pasirinkimas. Pavyzdžiui, 2015 metų rinkimų favoritais Alytuje tapusios visuomenininkų komandos „Alytaus piliečiai“ lyderis – buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, tuomet jau pirmajame ture laimėjęs mero postą, iš karto pareiškė, kad tai bus jo pirma ir paskutinė kadencija. Pažadą V. Grigaravičius tesėjo. Tik gaila, kad nei parengė sau vertos pamainos, nei pradžiugino alytiškių savo darbo rezultatais. Tokią išvadą galima daryti iš šių savivaldos rinkimų: „Alytaus piliečių“ kadenciją vietos valdžioje rinkėjai įvertino vos trimis mandatais vietoj 2015 metais laimėtų penkiolikos, o merų varžytuvėse komiteto kandidatė Vilija Ramanauskienė liko šešta, surinko vos 7,5 proc. balsų.

Tarp kai kurių dabartinių merų ir juos 2015 metais iškėlusių partijų perbėgo juoda katė. Molėtai laikyti konservatorių tvirtove, bet jos tvirtybė šią kadenciją subyrėjo. Dalis partijos skyriaus narių ją paliko. O Molėtų meras Stasys Žvinys buvo pašalintas iš partijos neva dėl kolegialiai priimtų sprendimų nevykdymo, paskui – į ją grąžintas.

Šįsyk į rinkimus S. Žvinys ėjo su komitetu. Tiesa, pareiškė į merus nebekandidatuosiantis, tad varžėsi tik dėl vietos taryboje ir sėkmingai: molėtiškių reitinguotas iš trečios sąrašo vietos į pirmą.

Konservatoriai nebekėlė į merus ir ligšiolinio Kretingos rajono vadovo Juozo Mažeikos, jis kandidatavo tik į savivaldybės tarybą.

Biržų rajono taryboje būsimasis meras Vytas Jareckas gali turėti rimtą paramą. / BNS nuotrauka
Biržų rajono taryboje būsimasis meras Vytas Jareckas gali turėti rimtą paramą. / BNS nuotrauka

LSDP kandidatus į merus siūlo ir reitinguodami atrenka skyriai. Šįsyk du iš jų savo dabartinius merus kėlė tik į tarybą: Marijampolės – Ireną Lunskienę ir Jonavos – Eugenijų Sabutį. Abu jie merais buvo išrinkti jau kadencijos viduryje, buvo tarsi „antrasis pasirinkimas“, kai reikėjo kovoti dėl likusios laisvos mero vietos. Dabar jie užleido rinkimų kovą populiaresniems partijos bičiuliams.

Tarp liberalų iškeltųjų neliko daug verslo ir švietimo bendruomenės pagyrų už inovatyvumą ir iniciatyvumą pelniusio Tauragės vadovo Sigito Mičiulio. Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo, tai buvo paties politiko sprendimas, šįsyk jis kandidatavo tik į tarybą. 60-metis politikas nutarė, kad Tauragei labai reikėtų jaunos kartos mero, ir dėjo daug pastangų remdamas 30-metį partijos kolegą Dovydą Kaminską, kuriam pavyko prasiveržti į antrąjį rinkimų turą.

Joniškio meras Gediminas Čepulis, pasak E. Gentvilo, taip pat nesiveržė kovoti dėl dar vienos kadencijos. Seimo nariui V. Gailiui užsiminus, kad norėtų kandidatuoti Joniškyje, partija jį palaikė, nes buvo akivaizdu, kad tai garantuos mero postą.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), kurios kandidatas Vytautas Kanevičius prieš ketverius metus šventė pergalę Kazlų Rūdos mero rinkimuose, dabar visai nedalyvavo savivaldos rinkimuose. V. Kanevičius šiuo metu atstovauja kitai partijai – LVŽS, kuri kėlė savo kandidatą, o šis tepelnė 13,5 proc. balsų ir liko ketvirtas.

16 dabartinių merų šventė pergalę jau pirmajame rinkimų ture, dar 31 jos tikisi antrajame. Beje, keliose savivaldybėse jų konkurentai – ankstesnių kadencijų merai. 2015 metais perrinkti 35 merai, o 25 išrinkti nauji (42 proc.). 2011 metais naujų merų tebuvo 17 (28 proc.).

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika