Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Rinkimai tuština valdininkų ir politikų kabinetus 

2019 sausio 16 d. 07:00
BNS nuotr.

Kovo mėnesį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose iškeisti Seimo nario kėdę į mero krėslą siekia ir parlamentarai, ir ministerijų vadovai.

Potencialius rinkėjus stebina, kad paprastai į nuošalesnius rajonus retokai užklystantys politikai ar valdininkai į savo kelionių maršrutus pastaruoju metu vis dažniau įrašo atokesnius tokių rajonų miestelius, kaimus.

Rinkimuose dėl 60 šalies savivaldybių merų postų siekia varžytis iš viso apie pusė tūkstančio pretendentų.

Ir ten, ir čia

Šių metų pradžioje žemės ūkio viceministrę Ausmą Miškinienę dažniau galima pamatyti Lazdijų rajone, o ne Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM). Nuo 2011 metų joje triūsianti valdininkė panoro tapti Lazdijų rajono mere. Viceministrė dalyvauja vietos savivaldos rinkimuose, todėl kiekvieną penktadienį (ir ne tik), metusi darbus Vilniuje, skuba į Lazdijus.

Kiekvieną penktadienį (ir ne tik) viceministrė Ausma Miškinienė, metusi darbus Vilniuje, skuba į Lazdijus. / BNS nuotrauka
Kiekvieną penktadienį (ir ne tik) viceministrė Ausma Miškinienė, metusi darbus Vilniuje, skuba į Lazdijus. / BNS nuotrauka

Lazdijų rajone gyvenantis Vytautas S. (pavardė redakcijai žinoma) „Lietuvos žinioms“ teigė pastebėjęs, kad vos prasidėjus metams A. Miškinienė šiam rajonui pradėjo rodyti itin daug dėmesio, – lankosi čia kone kas keletą dienų. „Pirmomis sausio dienomis ji dalyvavo Lazdijų Trečiojo amžiaus universiteto susiėjime, taip pat – konkurso „Verslo sparnai 2018“ apdovanojimuose, o praėjusį penktadienį susitiko su Veisiejų technologijų ir verslo mokyklos vadovais. Kalbėdama per tokius renginius viceministrė neslepia, kad norėtų tapti Lazdijų mere. Norai gal ir geri, bet patys susitikimai vyksta arba darbo valandomis, arba tuoj po jų“, – pasakojo Lazdijų gyventojas. Jis stebėjosi, kaip A. Miškinienei pavyksta derinti tiesioginį darbą ŽŪM su rinkimų agitacine kampanija, juolab kad kelionei nuo Vilniaus iki Lazdijų reikia laiko. Juk per 10–15 minučių ar pusvalandį iš Vilniaus į Lazdijus neatskriesi net ir labai greitu automobiliu.

A. Miškinienė viceministre buvo paskirta praėjusių metų vasaros pradžioje. Prieš tai ši valdininkė ėjo Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėjos pareigas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakultete ji baigė Veterinarinės maisto saugos studijų programą, magistro laipsnį gavo Kauno technologijos universiteto Cheminės inžinerijos fakultete.

Viceministrės administravimo sritys – žemės ūkio gamyba ir maisto ūkis, augalų apsauga, fitosanitarija bei veterinarija. Ji kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Pieno tyrimai“, AB „Jonavos grūdai“, AB „Lietuvos veislininkystė“, AB „Kiaulių veislininkystė“, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, UAB „Šeduvos avininkystė“, UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“, UAB Lietuvos žirgyno, UAB Dotnuvos eksperimentinio ūkio, UAB Upytės eksperimentinio ūkio, VšĮ „Ekoagros“ veiklą.

Tačiau Lazdijų rajone nėra nė vienos iš šių bendrovių, tik nedideli tarnybų skyriai.

Agituoja per atostogas

/ BNS nuotrauka
/ BNS nuotrauka

„Lietuvos žinių“ kalbinta A. Miškinienė atskleidė, kad iš tiesų nuo sausio pradžios Lazdijų rajone lankosi kiekvieną savaitę. Tačiau, jos tikinimu, daug dėmesio šiam rajonui skiria ne kaip viceministrė, o kaip pretendentė per artėjančius vietos savivaldos rinkimus tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidate į Lazdijų rajono merus. „Lazdijų rajonas – mano gimtinė. Čia gimiau, čia mano tėvai, čia vasaromis leidžiu atostogas, čia yra mano namai“, – sakė viceministrė.

A. Miškinienė tikino susitikimams su rinkėjais, įvairiems renginiams, įstaigoms lankyti skirianti ne savo darbo laiką – tai daranti atostogų sąskaita. Anot viceministrės, dar praėjusiais metais ji susitarė su ministerijos vadovybe, kad kiekvieną sausio penktadienį ims atostogų, taip pat atostogaus pirmais vasario penktadieniais ir dvi paskutines vasario mėnesio savaites. „Taigi susitikimams su žmonėmis turiu tris dienas per savaitę – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Šiuo metu man to pakanka“, – tvirtino A. Miškinienė.

Tai, kad sausio mėnesio penktadieniai – viceministrės A. Miškinienės atostogų metas, „Lietuvos žinioms“ patvirtino ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. „Nei aš, nei kas nors kitas iš mano komandos rinkimų agitacija darbo metu neužsiima. Prireikus imame atostogas ir susitinkame su žmonėmis“, – pabrėžė ministras.

Daug Seimo narių

A. Miškinienė ne vienintelė iš šalies ministerijų vadovybių panoro tapti savivaldybės mere. Vilniaus miesto galva siekia tapti kitas valdančiosios partijos atstovas – ekonomikos ir inovacijų ministras, Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Virginijus Sinkevičius.

Beje, pageidaujančiųjų vadovauti savivaldybėms tarp parlamentarų yra ir daugiau. Dėl sostinės mero posto ketina varžytis šie parlamentarai: konservatorius Dainius Kreivys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis (jis dalyvaus ir prezidento rinkimuose). Klaipėdos miesto vadovo kėdės sieks konservatorė Agnė Bilotaitė ir liberalas Simonas Gentvilas, o „valstietis“ Bronius Markauskas iškeltas kandidatu į merus Klaipėdos rajone. Kitas „valstietis“ Valerijus Simulikas varžysis dėl Šiaulių miesto mero posto, Povilas Urbšys – dėl Panevėžio, „valstietis“ Kęstutis Mažeika – dėl Marijampolės vadovo vietos.

Jurbarko rajono mero rinkimuose dalyvaus liberalas Ričardas Juška, o jo kolega Vitalijus Gailius sieks Joniškio rajono vadovo pareigų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis norėtų tapti Švenčionių rajono, jo kolega Jaroslavas Narkevičius – Trakų rajono meru. Likti savo kėdėje svajoja ir nemaža dalis dabartinių merų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, negalima apriboti teisės išrinktam, pareigas einančiam asmeniui dalyvauti kituose rinkimuose. Esą per didelis ribojimas prieštarautų tiek Lietuvos, tiek tarptautiniams teisės aktams. Tačiau siekti merų postų pageidaujantys politikai ir valdininkai turėtų nepamiršti, kad privalo atskirti tiesiogines pareigas nuo dalyvavimo rinkimuose ir agitaciniuose renginiuose. „Visi pareigas einantieji ir dalyvaujantieji rinkimuose turėtų vengti naudojimosi tarnybine padėtimi. Tame pačiame renginyje negalima dalyvauti ir kaip pareigas einančiam, ir kaip rinkimuose kandidatuojančiam asmeniui“, – pabrėžė L. Matjošaitytė. Ji pridūrė, kad dalyvavimą rinkimuose suderinti su pareigomis sudėtingiausia dabartiniams savivaldybių vadovams, pretenduojantiems tapti kandidatais į merus. Tokiais atvejais sunku atskirti, kada meras eina pareigas, o kada veikia kaip pretendentas į kandidatus.

Pasak VRK pirmininkės, rinkimams negali būti naudojami ir ministerijų, savivaldybių administracijų ar kitų valstybės įstaigų ištekliai. Todėl VRK šiuo metu renka duomenis apie tai, kaip per praėjusius trejus metus merijose buvo skirstomos ir leidžiamos reprezentacijai bei viešinimui skirtos lėšos, ar prieš rinkimus nėra padidėjęs jų naudojimas.

Kiekvienas turi savų sumetimų

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis „Lietuvos žinioms“ išskyrė keletą priežasčių, dėl kurių parlamentarai ar ministerijų vadovai siekia merų postų. Viena jų – bandymas labiau žinomiems asmenims tapti rinkimų sąrašų „garvežiais“ ir savo sekėjus ištempti į „platesnius vandenis“. Taip pat ne visi Seimo nariai ar ministerijų vadovybių atstovai yra patenkinti savo darbu, pareigomis: vieni galbūt nori pakeisti padėtį, kiti tiesiog stengiasi ilgiau išsaugoti aukštesnę padėtį, nes šios kadencijos Seimo nariai, ministrai ir viceministrai turi mažiau laiko, nei jo turės šįmet išrinkti merai.

Tuo metu politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Bernaras Ivanovas, „Lietuvos žinioms“ komentuodamas tokią situaciją, savivaldybes prilygino stambiems dvarams, o merus – dvarininkams. „Kas gi nenorėtų tapti dvarininku? Juk savivaldybės yra savotiški nevisiškai išnaudojami resursai – juos galima naudoti ir gyventojų, ir partijos, ir savo interesams tenkinti“, – aiškino jis.

B. Ivanovas pažymėjo, kad tokias tendencijas iliustruoja pastaraisiais metais mokslininkų atlikti (kol kas galutinai neapibendrinti) savivaldybių sociologiniai-politologiniai tyrimai. Per juos buvo analizuojami rajonų vadovų santykiai su vietos žmonėmis, merų požiūris į pavaldinius. Esą pastebėta, jog gyventojai – tarsi vištos, lakstančios po dvaro kiemą, o tapusieji „bosais“ („dvaro šeimininkais“) gali su niekuo nesiskaityti. „Taigi būti meru – itin svarbiu savivaldybės asmeniu – kur kas geriau negu parlamentaru ar ministerijos vadovu“, – pridūrė politologas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika