Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Referendumo dėl pilietybės išsaugojimo sėkmė – sunkiai įsivaizduojama 

2019 balandžio 10 d. 14:37
Gintaras Šumskas.
Gintaras Šumskas.
BNS nuotrauka nuotrauka

„Sunku įsivaizduoti, kad šį referendumą lydėtų sėkmė“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) tyrimų vadovas G. Šumskas. Jis pristatė naujausią visuomenės nuomonės tyrimą apie piliečių pasirinkimą per gegužės mėnesį vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.

Per Vilniaus politikos analizės institute (VPAI) surengtą diskusiją „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: lūkesčiai ir realybė“ dr. Gintaras Šumskas, VPAI tyrimų vadovas, pristatė vasario pabaigoje atliktą visuomenės nuomonės tyrimą (apklausos vykdytojas – „Baltijos tyrimai“) apie piliečių pasirinkimą per būsimąjį vadinamąjį dvigubos pilietybės referendumą.

G. Šumskas pažymėjo, kad apklausos rezultatų negalima interpretuoti kaip simuliacinio referendumo, į šį visuomenės nuomonės tyrimą derėtų žvelgti kaip į tam tikrą lakmuso popierėlį ar momentinę visuomenės nuomonės nuotrauką. Ir priminė apie galimą 3 proc. paklaidą.

Didesnė dalis – „už“

Pasak G. Šumsko, už formuluotę „Balsuosiu už Konstitucijos pakeitimą, įteisinantį Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai, ar jie turi kitos šalies pilietybę“ pasisakė 46,6 proc. visų apklaustųjų. Su šios konstitucinės nuostatos pakeitimu nesutiktų 27,8 proc. visų respondentų. Tarp apsisprendusiųjų balsuoti pozicijos pasiskirstė taip: 62,6 proc. pritartų, 37,4 proc. – ne. Nežinančių, neapsisprendusių buvo 16,3 proc. Tai žmonės, kuriuos galima bandyti vienaip ar kitaip pakreipti. Šį skaičių tyrimų VPAI vadovas vadino kukliu.

G. Šumskas pakankamai optimistiškais vadino skaičius, kurie parodė pareiškusiuosius norą dalyvauti šiame referendume. Tyrimo duomenimis, apsisprendimą dalyvauti referendume (labai optimistiškai) deklaravo 74 proc. respondentų. Iš apsisprendusiųjų dalyvauti Konstitucijos pataisai pritartų 63 proc. Tačiau G. Šumskas atkreipė dėmesį, kad tokių skaičių mažai būta Lietuvos rinkimų istorijoje.

Gintaras Šumskas: „Į šį visuomenės nuomonės tyrimą derėtų žvelgti kaip į tam tikrą lakmuso popierėlį ar momentinę visuomenės nuomonės nuotrauką.“

„Prognozuojant, kokie galėtų būti rezultatai, kaip jie atitiktų Konstitucijos ir Referendumo įstatymą, situacija yra maždaug tokia... Kadangi kalbame apie Konstitucijos punktą, kurio pakeitimas reikalauja, kad referendume dalyvautų ne mažiau, kaip pusė visų rinkėjų, ši nuostata būtų priimta tuo atveju, jeigu balsuotų dauguma, dar vienas svarbus dalykas – reikia, kad nuostatai pritartų ne mažiau, kaip pusė registruotų rinkėjų. Tai milžiniškas skaičius“, – sakė G. Šumskas.

Pagal apklausos prognozes, beveik 63 proc. respondentų pasisakius „už“ ir 74 proc. dalyvaujant, referendumas įvyktų, bet nuostata nebūtų priimta, pažymėjo VPAI tyrimų vadovas. „Esant tokiam tokiam dalyvavimo lygmeniui, norint, kad nuostata būtų priimta, reikėtų, kad 76–77 proc. pasisakytų „už“, – teigė jis.

Beveik neįmanomas dalykas

G. Šumsko žodžiais, per pastaruosius dvejus prezidento rinkimus 2009 ir 2014 metais balsavo kiek daugiau, negu pusė registruotų rinkėjų. Jei tiek balsuotų ir dabar, Konstitucijos nuostatai reikėtų beveik 100 proc. paramos. „Tai neįmanomas dalykas demokratinėje valstybėje“, – pažymėjo jis.

O tuo atveju, jei daugiau, negu pusė balsuojančiųjų pasisakytų „už“ Konstitucinės nuostatą, reikėtų, kad referendume dalyvautų beveik 100 proc. visų, turinčiųjų tokią teisę.

Kadangi šių metų prezidento rinkiminė kampanija aktyvesnė, anot VPAI tyrimų vadovo, galima tikėtis apie 60 proc. balsuojančiųjų, tada reikėtų 85–86 proc. pritarimo Konstitucijos nuostatai.

„Tad sunku įsivaizduoti, kad šį referendumą lydėtų sėkmė“, – teigė G. Šumskas.

Per 1993 metų prezidento rinkimus buvo rekordinė rinkėjų mobilizacija, priminė VPAI tyrimų vadovas. Tuo metu balsuojančiųjų aktyvumas siekė beveik 80 proc. „Jeigu šio referendumo atveju būtų 80 proc., reikėtų, kad beveik 85 proc. iš jų pasisakytų „už“, – sakė jis. – Tai nelabai įsivaizduojamas dalykas.“

G. Šumskas dar priminė, kad istoriškai aktyviausias referendumas oficialiai vadintas Gyventojų visuotine apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, vyko 1991 metais ir tada dalyvavo per 84 proc. rinkėjų. Jis pažymėjo, kad net tokiu atveju referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą, reikėtų apie 90 proc. paramos.

Tad pagal pristatytą reprezentatyvią gyventojų apklausą mažai tikėtina, jog šiuo referendumu būtų pakeista dvigubą pilietybę ribojanti Konstitucijos nuostata.

Asociatyvi iliustracija / pixabay.com nuotrauka
Asociatyvi iliustracija / pixabay.com nuotrauka

***

Referendumas dėl pilietybės instituto išplėtimo Lietuvoje vyks kartu su prezidento rinkimais gegužės 12 dieną.

Lietuvos užsienio ministerijos svetainėje paaiškinama, kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos ar daugybinės pilietybės: „Šiam referendumui spręsti pateiktas klausimas yra dėl teisėtai įgytos pilietybės išsaugojimo. Referendume sprendžiamas klausimas dėl galimybės Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Vakarų Europos šalis, JAV ir Kanadą, kurios atitinka europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijus, išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.“

Tad per gegužės mėnesį vyksiantį referendumą piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti išsaugoti pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu. Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika