Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Prezidentinėse lenktynėse – trys favoritai 

Politologų vertinimu, Aušra Maldeikienė priskiriama prie iššūkio kandidatų, o Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda - prie sisteminių.
Politologų vertinimu, Aušra Maldeikienė priskiriama prie iššūkio kandidatų, o Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda - prie sisteminių.
BNS nuotrauka

Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, pretendentai į prezidento postą jau aktyviai konkuruoja tarpusavyje įvairia forma – nuo viešų debatų, kelionių po šalį iki suintensyvėjusios komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. Ekspertai pažymi, kad šių varžytuvių lyderiai aiškūs.

Apie ketinimus siekti prezidento posto yra pareiškę septyni asmenys: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, europarlamentarai Petras Auštrevičius bei Valentinas Mazuronis, vienas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų Arvydas Juozaitis, ekonomistas Gitanas Nausėda. Intrigą dėl dalyvavimo rinkimuose tebekursto premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau nelaukdami jo apsisprendimo kiti pretendentai jau pradėjo kovą.

Intrigą dėl dalyvavimo rinkimuose tebekursto premjeras Saulius Skvernelis.

Pasigenda komunikacijos stuburo

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, prezidento rinkimų kampanijos „komunikacinis stuburas“ dar nėra iki galo susiformavęs. „Dominuoja atskirų kandidatų susitikimai su nedidelėmis tikslinėmis rinkėjų grupėmis, vienas kitas aktyviau pasirodo žiniasklaidoje. Po šalį važinėja G. Nausėda, A. Juozaitis, mažiau tie, kurių taktika – laukti ir žiūrėti. Bet, pavyzdžiui, I. Šimonytė gerai pasinaudojo partijos vidiniais rinkimais ir taip įgijo komunikacinį pranašumą prieš visus kitus pretendentus“, – sakė politologas.

Anot A. Krupavičiaus, žiniasklaidos dėmesys kandidatams irgi nevienodas. Daugiausia jo gauna reitingų lyderiai. Šie žmonės yra patrauklesni kviečiant juos į įvairius susitikimus, diskusijas net nebūtinai tomis temomis, kurios tiesiogiai susijusios su prezidento rinkimais. Pretendentai, turintys mažesnius reitingus, ne tokie paklausūs. Be tiesioginių susitikimų, dėl prezidento posto ketinantys varžytis asmenys naudojasi spausdintos ir internetinės žiniasklaidos kanalais. Spaudoje dažniausiai domimasi pretendentų nuomone vienu ar kitu klausimu, interneto tinklalapiuose jie turi galimybę patys reikštis. Šiuo požiūriu, A. Krupavičiaus įsitikinimu, aktyvus yra A. Juozaitis, kuriam „prieš rinkimus trūko žinomumo“. „Logiška, kad jam, palyginti su kitais kandidatais, reikėjo rinktis ilgesnį ir intensyvesnį agitacijos laikotarpį. Socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis tikrai aktyviai naudojasi ir I. Šimonytė bei G. Nausėda“, – kalbėjo profesorius.

S. Skvernelio laukia iššūkis

A. Krupavičiaus teigimu, pagal pasirinktą komunikacijos raišką visus pretendentus santykinai galima suskirstyti į dvi grupes – sisteminius (I. Šimonytė, G. Nausėda, P. Auštrevičius) ir opozicijos arba iššūkio (A. Maldeikienė, N. Puteikis, A. Juozaitis). „Sisteminiai vengia ar ne itin stengiasi kritikuoti tai, kas Lietuvoje yra įvykę bent per dvi pastarąsias prezidento kadencijas. Juos dar galima vadinti politinio korektiškumo kandidatais. Šiems asmenims kartkartėmis trūksta kritiško žvilgsnio. Dažniausiai jis skiriamas dabartinei valdančiajai daugumai, Vyriausybei, tačiau didesnių sisteminių iššūkių nei ekonomikos, nei politikos tvarkoje tie trys kandidatai nelabai mato. Kokio nors radikalaus pokyčių plano nė vienas jų neturi“, – dėstė A. Krupavičius.

Politologas atkreipė dėmesį, kad šiuose rinkimuose nebus perrinkimo siekiančio kandidato. Jei toks būtų, jis būtų kitoks nei visi likusieji – kandidatui tektų įrodinėti, ką nuveikė vienoje ar kitoje srityje. Tačiau, pasak profesoriaus, kol kas visiems kandidatams bendraujant „trūksta programinės tapatybės, nuoseklumo ir vientisumo“.

S. Skvernelio, kuris dar nėra pranešęs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, bet kurio teigiamu sprendimu niekas neabejoja, A. Krupavičiaus įsitikinimu, komunikacijos požiūriu laukia didelis iššūkis. „Būti opoziciniu kandidatu jis negali, sisteminiu – nelabai išeina. Matyt, bus bandoma vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių. Tačiau tokia komunikacijos strategija visada be galo rizikinga. Galima susipriešinti su valdančiąja dauguma, bet netapti „apačių“ kandidatu. Žinoma, greičiausiai bus ieškoma meduolio rinkėjams. Kaip Vyriausybės vadovas jis galės mėginti priimti tam tikrus populiarumą didinančius sprendimus – kam nors pakels atlyginimą, duos didesnę pašalpą ir t. t. Nekyla abejonių, kad bus siekiama pasinaudoti turimais administraciniais ir finansiniais svertais“, – aiškino politologas.

Arvydas Juozaitis - vienas iš nedaugelio pretendentų į prezidentus, jau aktyviai važinėjančių po šalį. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Arvydas Juozaitis - vienas iš nedaugelio pretendentų į prezidentus, jau aktyviai važinėjančių po šalį. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Konkurencija tik didės

Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė bent kiek karingesnės rinkimų kampanijos bruožų kol kas nemato. „Agresyvumas prasidės, kai turėsime galutinį kandidatų sąrašą. Kol kas kiekvienas dirba sau, konkuruoti tarpusavyje dar beveik nepradėjo. Tačiau vėliau matysime, kad kandidatai pradės skirti kur kas daugiau dėmesio oponentams. Tada ir prasidės nuožmi tarpusavio kova, kiekvienas stengsis pabrėžti savo pranašumą, kito – silpnąsias vietas. Norėtųsi tikėti, kad kovos priemonės bus garbingos“, – vylėsi politologė.

Kol kas būsimi kandidatai važinėja po šalį ir stengiasi su rinkėjais susitikti akis į akį. „Tam, žinoma, reikia labai daug laiko, pastangų ir pinigų. Tokią taktiką jau ilgą laiką taiko G. Nausėda. Manau, pastangos pasiekti žmones ne per televiziją, radiją, o patiems, atsiperka. Važinėja ir A. Maldeikienė, tik gal mažiau apie tai girdime. Regionuose visai neblogai veikia ir A. Juozaitis. Jis viešojoje erdvėje sulaukia mažiau dėmesio, todėl yra priverstas rinktis važinėjimo taktiką ir pats prisistatyti“, – tvirtino R. Urbonaitė.

Anot jos, kol kas „išėjimo iš Vilniaus kelio“ nėra pradėjusi I. Šimonytė. Tačiau tai neišvengiamai turės įvykti, nes kitaip neįmanoma tikėtis gerų rezultatų. Kartu politologė pripažino, jog vertinti kandidatų matomumą regionuose dar per anksti. „Neabejotina, kad viešoji erdvė labiausiai sufokusuota į tris asmenis – G. Nausėdą, I. Šimonytę ir vis dar numanomą kandidatą S. Skvernelį. A. Maldeikinė pati geba užsitikrinti dėmesį ir yra pakankamai matoma. Žmonės greičiausiai nustebs sužinoję, kad į prezidentus kandidatuoja P. Auštrevičius, – jis toks nematomas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Debatai įsibėgėja

Politologės nuomone, rengiami vieši kandidatų debatai kol kas atrodo dirbtiniai. Per juos labiausiai sekasi tiems, kurie ir šiaip turi gana didelį įdirbį. „Visada stipriai atrodo A. Maldeikienė. Gali su ja sutikti, gali nesutikti, bet ši politikė užduoda toną, konstruoja argumentus. Visada racionalius teiginius dėsto I. Šimonytė. Ji dar turi ir gerą humoro jausmą. G. Nausėda paprastai operuoja nušlifuotomis tezėmis – kartais labiau pasiseka, kartais prasčiau. Manau, tokį spaudą uždėjo tai, kad jis niekada iki šiol nedalyvavo debatuose kaip politikas, juolab – kaip kandidatas. G. Nausėda buvo labiau pratęs komentuoti tai, kas vyksta. Pačiam tapti politiku nėra taip jau lengva“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

Jos akimis, minėti asmenys aktyvūs ir socialiniuose tinkluose. „Dabar jau ir politikai suprato, kad jei tavęs nėra feisbuke, tavęs nėra visai. Tačiau, viliuosi, kandidatai supranta, jog socialiniai tinklai tik išplečia komunikacijos, informacijos sklaidos galimybes. Apsiriboti vien jais – prastas pasirinkimas“, – teigė politologė.

Saulius Skvernelis / BNS nuotrauka
Saulius Skvernelis / BNS nuotrauka

Vangi kampanija

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas sakė, kad kol kas gyvename tikrosios prezidento rinkimų kampanijos laukimu. Negirdime kandidatų šūkių ir programinių tezių. Anot jo, vykstančių procesų negalima vertinti kaip rimtos kovos, nes apie savo pretendentą į šalies vadovus iki šiol nepaskelbė didžiausia valdančioji partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Esą tik tuomet, kai atsiras „valstiečių“ kandidatas, bus galima pradėti laukti tikrųjų prezidentinių debatų ir kovos.

„Norėčiau pabrėžčiau keletą dalykų. Prezidentas yra moralinis autoritetas. Pagal Konstituciją jis turi savo funkcijas, bet reikėtų, kad taip pat turėtų ir aiškų asmenybės užtaisą, vertybes, kurios vestų šalį į priekį. Jeigu debatuose matysime, kad vis dėlto vyrauja vykdomosios valdžios arba temos „aplink žemę“, bus aišku, jog toks prezidentas dar penkeriems metams Lietuvai gali reikšti įtampą tarp Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros“, – svarstė viešųjų ryšių žinovas.

L. Kontrimo nuomone, prie kandidatų į prezidentus greičiausiai prisidės ir S. Skvernelis. Juolab kad „valstiečiai“ aktyviai „neįsukinėja“ kitos asmenybės. „Šiuo atveju partijai, kuri dabar yra viena stipriausių ir dominuojančių politiniame gyvenime, neturėti tvirto kandidato būtų visiškai neleistina, didelė klaida. Jos flange kol kas nematyti nieko kito „išsukto“. Žinoma, visada galima galvoti, kad per rinkimų kampaniją aktyviai veikiantis koks nors kitas politikas gal ir įgautų pagreitį. Juolab jog Lietuvoje visos prezidentinės kampanijos būna vangios, neįdomios. Net ir dabar debatai vyksta murmėjimo retorika, nėra jokių žybsnių, ryškesnių idėjų. Sakyčiau, visoje toje išsirikiavusioje armijoje gal kiek įdomesnė A. Juozaičio asmenybė. Tačiau kol kas ir iš jo nematau tokių pliūpsnių, kokių būtų galima tikėtis iš vieno Sąjūdžio kūrėjų. Vis dėlto A. Juozaičio buvimas kelia lūkesčių, kad jis ką nors susprogdins informaciniu, idėjiniu požiūriu“, – vylėsi viešųjų ryšių žinovas.

Tai, jog pastarosios prezidento rinkimų kampanijos mūsų šalyje buvo ir tebėra vangios, ne pernelyg įdomios, pasak L. Kontrimo, lemia keli dalykai. Jo žodžiais, politines kampanijas itin nususino partijos, virtusios grupės draugų ar klanų korporacijomis, kuriose politinė karjera neįmanoma, jei nesi kieno nors giminaitis arba pataikūnas. Žmonės neina į partijas, todėl politikoje pradeda dominuoti ryšiais, o ne idėjomis paremti santykiai. Tai persiduoda ir į visą politinį lauką. „Lietuva jau pasiekė tokią stadiją. Jei nebus susidomėjimo keliančių, radikalių idėjų, nebesukursime įdomios tapatybės ir ateities. Iš viso nežinia, kuo tapsime. Todėl prezidentas privalo būti tas žmogus, kuris ateidamas atsineša idėjų ir vertybių, galinčių nukreipti mūsų vektorių į ateitį“, – pažymėjo viešųjų ryšių specialistas.

L. Kontrimas nenorėjo atskleisti, kuris iš dabartinių pretendentų jam atrodo geriausiai, nes nė vienas dar nieko neparodė. Prie nepriklausomų kandidatų ekspertas priskyrė A. Juozaitį ir N. Puteikį. Į šią grupę galima įtraukti ir A. Maldeikienę. Tiesa, pastaruoju metu ji kiek nutilusi ir „atvėsusi“. P. Auštrevičius ir V. Mazuronis, L. Kontrimo vertinimu, kol kas niekaip nėra atsiskleidę. Esą susidaro įspūdis, kad tiek vienas, tiek kitas labiau privalo dalyvauti prezidento rinkimuose, bet ne tiek to ir nori. „Nerimauti verčia tai, jog formuojasi labai keista diskusija tarp dviejų dešinės kandidatų – G. Nausėdos ir I. Šimonytės. Net kyla tam tikras įtarimas, kad jų kampanija kažkur giliai yra koordinuojama vos ne iš vieno centro. Nekuriu sąmokslo teorijų, tiesiog keliu klausimą“, – dėstė L. Kontrimas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika