Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Pilietybė gali parklupti ant referendumo slenksčio 

2019 balandžio 11 d. 09:00
Linas Linkevičius.
Linas Linkevičius.
BNS nuotrauka

Likus mėnesiui iki referendumo dėl dvigubos pilietybės ribų išplėtimo atliktos gyventojų apklausos rodo, kad pakeisti šią nuostatą reglamentuojantį Konstitucijos straipsnį gali būti sudėtinga. Ekspertų požiūriu, be kita ko, nesėkmę gali lemti gerokai pavėluota ir nepakankamai apgalvota reklamos kampanija.

Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, suteikti galimybę Lietuvos pilietybę turėti visiems lietuvių kilmės asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie yra įgiję kitos šalies pilietybę, yra linkę 46,6 proc. respondentų. Daugiau nei ketvirtadalis – 27,8 proc. apklaustųjų yra prieš Konstitucijos keitimą. Įvertinus tik referendume ketinančių dalyvauti piliečių atsakymus, daugybinei pilietybei pritartų 62,6 proc. žmonių, nepritartų – 37,4 procento. Tačiau Konstitucijos straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti, jei tam per referendumą pritarė daugiau kaip pusė visų piliečių, turinčių rinkimų teisę, tai yra apie 1,3 mln. rinkėjų. Minėta apklausa rodo, kad neapsisprendusiųjų dėl pilietybės ribų išplėtimo yra apie 16 procentų. Dalyvauti referendume neketina apie 9 proc. apklaustųjų.

Trūksta vienijančios idėjos

Vilniaus politikos analizės instituto eksperto Gintaro Šumsko požiūriu, viena pagrindinių visuomenės gana skeptiško nusiteikimo referendumo atžvilgiu priežasčių – informacijos trūkumas. „Net ir viešinimo kampanijoje neretai ginčijamasi ar aiškinamasi dėl formuluotės tikslumo, o pati idėja kažkur paklysta. Žmonėms kyla visai kitokių klausimų – kaip tokiu atveju bus mokami mokesčiai, ar reikės tarnauti kariuomenėje, kokios gydymosi sąlygos. Populiariai niekas šių dalykų nepaaiškina. Taigi, nors kampanija vyksta, nežinomųjų lieka labai daug“, –“Lietuvos žinioms“ sakė G. Šumskas.

Linas Linkevičius: „Jei pralaimėsime, rengsimės kitam referendumui – kito kelio nėra.“

Pasak jo, nelabai realu, kad balsuoti gegužės 12-ąją ateis visi tie 74 proc. žmonių, kurie žadėjo. Praktika rodo, kad panašus rinkėjų skaičius prie balsadėžių susirinkdavo tik tada, kai būdavo sprendžiami patys svarbiausi valstybės gyvenimo klausimai, pavyzdžiui, stojimo į Europos Sąjungą. „Seimas ir Vyriausybė tuomet šiuo klausimu skelbė labai aiškią ir tvirtą poziciją, vyko didelė reklamų kampanija. Šįkart Vyriausybė pabrėžia užsiimanti tik informacijos viešinimu ir skatinimu dalyvauti, o ne kokios nors pozicijos formavimu – ji yra neutrali. Tačiau tos erdvės niekas neužima. Matyt, čia ir yra didžioji problema, kad nėra tos didžiosios vienijančios idėjos. Veikiausiai į šį referendumą žiūrima kaip į vienos interesų grupės – gerąja prasme reikalą“, – pažymėjo ekspertas.

Pasigedo visavertės diskusijos

Platesnės diskusijos apie referendumui teikiamą klausimą sakė pasigendantis ir Seimo bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis, atstovaujantis JAV gyvenantiems tautiečiams.

Jo nuomone, turėdami tik informaciją, kad referendumas vyks, ir žinodami tik klausimo formuluotę, žmonės balsuoti neis. „Būtina aktyvi visavertė diskusija dėl pilietybės išsaugojimo, kurioje profesionaliai, aiškiai būtų pasisakoma tiek už, tiek prieš. Viešinimo kampanijos tikrai nepakanka“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Baltaduonis. Kartu jis pripažino, kad laiko tokiai diskusijai jau nebėra. „Mano požiūriu, pradėti tai daryti reikėjo jau prieš metus. Tokiu atveju dabar viskas būtų buvę aptarta, išgryninta, šiuo metu jau būtume finišo tiesiojoje ir dėliotume paskutinius taškus“, – kalbėjo komisijos pirmininkas. Pasak jo, neatlikus visų šių parengiamųjų darbų, labai sunku tikėtis „visaverčio tautos sprendimo“.

Rimvydas Baltaduonis. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Rimvydas Baltaduonis. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Balandžio 2 dieną prasidėjusi referendumo viešinimo kampanija kainavo 230 tūkst. eurų

Nesėkmė netaps pralaimėjimu

Referendumo klausimams daugiausia dėmesio skiria šią savaitę parlamento rūmuose posėdžiaujanti Seimo ir PLB komisija. Viename iš posėdžių vakar kalbėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragino visus aktyviai dalyvauti viešinimo kampanijoje, kuri, jo akimis, vyksta gana sėkmingai. „Turime daryti maksimaliai, kas įmanoma. Mūsų tikslas yra teigiama žinia, kad dauguma pasisako „už“. Ir tai būtų nurodymas ir Seimo nariams, ir politikams, ir kandidatams į prezidentus, kad žmonės taip nori“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Rimvydas Baltaduonis: „Neatlikus parengiamųjų darbų, labai sunku tikėtis visaverčio tautos sprendimo.“

Tačiau referendumo nesėkmės ministras nedramatizavo. „Jei pralaimėsime, rengsimės kitam referendumui – kito kelio nėra. Nereikia klaidžioti po miškus, kur daug medžių, o prisiimti atsakomybę tiems politikams, kurie truputėlį klaidino žmones sakydami, kad pilietybės klausimą galima išspręsti Seime keičiant įstatymus. Spręsime taip, kaip ne kartą išaiškino Konstitucinis Teismas – referendumu keičiant Konstituciją“, – kalbėjo L. Linkevičius. Jo požiūriu, būtų labai neteisinga įsivaizduoti, kad nepavykęs referendumas taptų pralaimėjimu. „Aš tikiu, kad mes laimėsime. Tik galbūt ta pergalė dar nebus galutinė“, – sakė ministras. Rengtis naujam referendumui reikės su dviguba energija.

Kaip jau skelbta, gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu vyksiančiame referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti išsaugoti pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“. Konkrečios šalys būtų nustatytos įstatymu. Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika