Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Partijos rinkėjus paliko be pasirinkimo 

2019 vasario 12 d. 09:50
Jei visos 24 partijos būtų tikrai nacionalinės ir keltų kandidatų sąrašus visose 60 savivaldybių, sąrašų būtų 1440. Kovą vyksiančiuose rinkimuose jų bus 364.
Jei visos 24 partijos būtų tikrai nacionalinės ir keltų kandidatų sąrašus visose 60 savivaldybių, sąrašų būtų 1440. Kovą vyksiančiuose rinkimuose jų bus 364.
BNS nuotrauka

Lietuvoje yra 24 partijos, bet savivaldybių tarybų rinkimuose kupiškėnai ir neringiškiai galės rinktis tik iš trijų, Šalčininkų gyventojai – iš dviejų partijų ir vienos partijų koalicijos. Vos viena partija suteikė galimybę už ją balsuoti visų savivaldybių rinkėjams.

„Gebėjimas iškelti kandidatus daugumoje savivaldybių rodo partijų nacionalinį pajėgumą. Tos, kurios to nesugeba, sunkiai galėtų būti vadinamos nacionalinėmis. Bet dauguma mūsų partijų yra tokios mažos, kad norėdamos kelti kandidatų sąrašus visose savivaldybėse į juos turėtų įtraukti vos ne daugumą savo narių“, – konstatuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius.

Visą šalį apima tik LSDP

Savivaldybių tarybų rinkimuose, vyksiančiuose kovo 3 dieną, tik Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kelia savo kandidatus visose 60 savivaldybių, tiesa, Zarasuose – koalicijoje su buvusiais bičiuliais, susibūrusiais į Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP).

Tačiau net tokia ilgą istoriją turinti didelė partija kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) su savarankiškais sąrašais į vietos valdžią pretenduoja vos 54 savivaldybėse, dar trijose – kartu su liberalais.

Visagine ir Šalčininkų rajone konservatoriai net nebandė kelti kandidatų sąrašų. „Šios savivaldybės konservatoriams politiškai yra sudėtingesnės, matyt, ir dėl jų tautinės sudėties motyvų jose dominuoja kitos politinės jėgos. Ten veikia TS-LKD skyriai, yra aktyvių mūsų partijos narių, dėjome daug pastangų sudaryti kandidatų sąrašus, bet buvo iššūkis surinkti tiek pasirengusiųjų kandidatuoti“, – aiškina partijos centrinio rinkimų štabo vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji primena, kad 2015 metų rinkimuose šiose savivaldybėse konservatoriai kėlė savo sąrašus, bet mandatų laimėti nepavyko.

Dar vienoje savivaldybėje – Kėdainių rajone – TS-LKD sąrašas buvo eliminuotas iš rinkimų kovos, kai iš jo išbraukus vieną teistumą nuslėpusį asmenį neliko būtino minimalaus kandidatų skaičiaus. Pagal įstatymą sąraše negali būti mažiau kandidatų negu pusė renkamų tos savivaldybės tarybos narių. Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, čia atsakomybė tenka TS-LKD Kėdainių skyriaus vadovybei, kuri įregistravo minimalų įmanomą kandidatų sąrašą, nors norinčių kandidatuoti buvo ir daugiau.

Trijose savivaldybėse konservatoriai į vietos valdžią bando patekti sudarę koalicijas su liberalais. „Tai lėmė ne norinčiųjų kandidatuoti stygius, o strategijos dalykai. Druskininkuose opozicijos partijos susivienijo kaip alternatyva ilgamečio mero Ričardo Malinausko komandai. Susitarta, kad sutelkus jėgas rezultatai galėtų būti geresni. Dėl tų pačių priežasčių į koalicijas jau ne pirmus rinkimus buriamasi Vilniaus ir Ignalinos rajonuose“, – sako konservatorių rinkimo štabo vadovė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savarankiškus sąrašus sugebėjo pasiūlyti 54 savivaldybėse, dar dviejose „valstiečiai“ į rinkimus eina sudarę koalicijas. Vilniuje – su koalicijos Seime partnere LSDDP. Biržuose – ideologiniu požiūriu labai originalus bandymas sukurti unikalų „liberalvalstiečių“ darinį, čia susimetė LVŽS ir Liberalų sąjūdis (LS). Kad ir kaip bandoma teisintis, kad savivaldybėse vyrauja komunalinė, o ne ideologija paremta politika, bet jei šios partijos turėtų ideologinę tapatybę, niekaip neišeitų susiporuoti.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: "Dėjome daug pastangų sudaryti kandidatų sąrašus Visagine ir Šalčininkuose, bet buvo iššūkis surinkti tiek pasirengusiųjų kandidatuoti.“ / BNS nuotrauka
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: "Dėjome daug pastangų sudaryti kandidatų sąrašus Visagine ir Šalčininkuose, bet buvo iššūkis surinkti tiek pasirengusiųjų kandidatuoti.“ / BNS nuotrauka

Sąrašus ardė vidaus krizės

Dar menkiau savivaldybių rinkimuose atstovaujamos pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (taip pat ir susijusių su teisėsauga) perturbacijas išgyvenančios partijos.

Net kelių lyderių kaitą per pastaruosius kelerius metus patyrusi Darbo partija (DP) sugebėjo iškelti kandidatų sąrašus 47 savivaldybėse. Parlamentinė „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija į valdžią pretenduoja vos kiek daugiau nei pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių.

„Partijoje įvyko pasikeitimų, kai kurių kolegų teko atsisakyti. Kai kuriuose skyriuose per tris mėnesius reikėjo suburti naujas komandas. Planavome kelti sąrašus 41 savivaldybėje, bet tam sutrukdė ir piniginiai reikalai: reikia sumokėti per 900 eurų užstatą, o žinant, kiek kainuoja rinkimai, ne kiekvienas gali tai sau leisti“, – aiškina TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Be kita ko, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“ nėra sudarę nė vienos koalicijos su kitomis partijomis. Ar jie su nieku nenori draugauti, ar su jais niekas? „Kokia esi politinė jėga, jei prieš rinkimus lipdai koaliciją? Kai tai daroma mažesnėse savivaldybėse – viena, bet kai prieš rinkimus koalicijos suformuojamos Vilniuje ar kitoje didelėje savivaldybėje, tai keistas dalykas“, – mano R. Žemaitaitis.

LS ankstesniuose savivaldos rinkimuose pagal mandatų skaičių buvusi trečia po LSDP ir TS-LKD. Šįsyk partija kelia 43 savo sąrašus ir dalyvauja penkiose koalicijose. Tiesa, daug liberalų kandidatuoja su visuomeniniais rinkimų komitetais. Gal kai kuriems liberalams tai padės pelnyti mandatus, bet pačiam LS, kaip partijai, iš to menki dividendai.

Politiniai liliputai sudarė vos kelis sąrašus

Kitos rinkimuose dalyvaujančios partijos nesugebėjo kelti kandidatų nė pusėje savivaldybių. LSDDP varžysis 26-iose, dar vienoje – būdama koaliciniame sąraše. „Esame šešti pagal iškeltų kandidatų skaičių. Partijai, kuri gyvuoja dešimtą mėnesį, tai labai geras rezultatas“, – džiaugiasi partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. Jis priduria, kad „socialdarbiečių“ yra įtraukta ir į trijų visuomeninių rinkimų komitetų sąrašus.

Anot G. Kirkilo, „socialdarbiečiai“ dar nebaigė „partinės statybos“, po rinkimų toliau steigs skyrius. Dabar jų yra apie 40, bet ne visi pajėgūs suformuoti rinkimų sąrašą, vienas sąrašas dėl netvarkingų dokumentų buvo atmestas. „Net kai kurios senesnės partijos nesudarė daugiau sąrašų nei mes, o liberalai apskritai pasiskirstė po visuomeninius komitetus“, – su kitais lyginasi LSDDP lyderis. Jis pripažįsta, kad brandžiai partijai derėtų iškelti sąrašus visose savivaldybėse. Kaip žinoma, nors formaliai LSDDP – naujai įsteigta partija, bet ji atsirado suskilus socialdemokratams. Savivaldos rinkimų sąrašų formavimas parodė skilimo proporcijas.

Kitos partijos sugebėjo sudaryti dar mažiau sąrašų: Lietuvos centro partija – 21, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 12 (dar dalyvauja dviejose koalicijose), Lietuvos žaliųjų partija – šešis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – keturis (dar kandidatuoja šešiose koalicijose), Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija – du, Rusų aljansas – vieną (dar dalyvauja šešiose koalicijose). Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga – nacionalinė partija, turinti vienintelį forpostą – Biržus, o „Jaunoji Lietuva“, paprastai laikyta vieno miesto – Kauno partija, šįsyk neiškėlė nė vieno sąrašo, o tik dalyvaus vienoje koalicijoje su Lietuvos laisvės sąjunga (liberalais) Vilniuje.

Devynios partijos visai neiškėlė savo sąrašų, jos neįrašytos ir į koalicinius partijų sąrašus. Kai kurios jų atstovai įtraukti į visuomeninių rinkimų komitetų sąrašus, kurie buvo įteisinti tikrai ne tam, kad taptų platforma partijų nariams.

Gediminas Kirkilas: „Net kai kurios senesnės partijos nesudarė daugiau sąrašų nei mes, o liberalai apskritai pasiskirstė po visuomeninius komitetus.“ / BNS nuotrauka
Gediminas Kirkilas: „Net kai kurios senesnės partijos nesudarė daugiau sąrašų nei mes, o liberalai apskritai pasiskirstė po visuomeninius komitetus.“ / BNS nuotrauka

Teks rinktis tik iš trijų

Savivaldybių tarybų rinkimuose kupiškėnams ir neringiškiams palikta galimybė rinktis iš trijų partijų, kėdainiškiams, šakiečiams ir rietaviškiams – iš keturių, Šalčininkų gyventojams – iš dviejų partijų ir vienos partijų koalicijos, Vilniaus rajono – iš dviejų partijų ir trijų partijų koalicijų.

Vienur partijos visai nesugebėjo sudaryti reikiamo dydžio sąrašo, kitur sąrašai žlugo, kai dėl pavėluotai pateiktų deklaracijų, nuslėpto teistumo, kitoje savivaldybėje deklaruotos gyvenamosios vietos ir kitų priežasčių iš sąrašų pašalinus vieną ar kelis kandidatus juose nebeliko reikalaujamo kandidatų skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl nepakankamo kandidatų skaičiaus neregistravo DP sąrašų Kaišiadorių rajone ir Panevėžio mieste, TS-LKD – Kėdainių rajone, Lietuvos žaliųjų partijos – Kelmės rajone, Lietuvos centro partijos – Šilalės rajone. Partijų potencialą nesunku įvertinti, jei jos nesugeba savivaldybėje rasti trylikos pretendentų į vietos valdžią (tiek mažiausiai sąraše turėjo būti Kelmėje, Šilalėje ir Kaišiadoryse, o Kėdainiuose reikėjo penkiolikos).

„Partijų žmogiškieji ištekliai ir geografinė aprėptis – vienas kriterijų, pagal kuriuos rinkėjai galėtų spręsti, ar rinktis tą partiją. Negebėjimas turėti nacionalinio tinklo rodo partijos nebrandumą, neišsivystymą“, – sako VDU profesorius A. Krupavičius.

LSDP ir TS-LKD – visą Lietuvą apimančios partijos, tačiau kitos neturi stiprių centrų regionuose. O yra ir lokalių partijų, kurios veikia tam tikroje teritorijoje: LLRA-KŠS – Vilniaus krašto partija, kitos – vieno miesto, kaip Stanislovo Buškevičiaus „Jaunoji Lietuva“ ar Vytauto Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjunga. Anot A. Krupavičiaus, tautinėms mažumoms atstovaujančios partijos – išskirtinės, jos gali veikti konkrečiame regione, bet jei skelbiamasi nacionaline partija, ji ir turėtų veikti nacionaliniu mastu.

Dabar kai kurios partijos turi savo tėvonijas. Tiesa, „darbiečių“ forpostas Kėdainiai per praėjusius rinkimus griuvo. Pagėgiai daug metų – Komskių šeimos „kunigaikštystė“. Pasak politologo, politinės konkurencijos nebuvimas leido vienai šeimai savotiškai monopolizuoti politiką savivaldybėje.

A. Krupavičius įžvelgia dideles problemas – ir kai nelieka konkurencijos tarp partijų, ir kai jose nėra vidinės konkurencijos. Kai partijos turi mažai narių, vos sugraibo reikiamą kandidatų rinkimų sąrašui skaičių, tada į jį įtraukiama bet kas. Ne veltui kandidatuoja ištisos šeimos, giminės.

Politologas skaičiuoja: savivaldybių tarybų narių mandatų – 1442, partijos sąraše turi būti ne mažiau kaip pusė į savivaldybės tarybą renkamų politikų, tad jei partija nykštukinė, turinti vos porą tūkstančių narių, kas trečias jos narys turėtų kandidatuoti rinkimuose.

Jei visos 24 partijos būtų tikrai nacionalinės ir keltų kandidatų sąrašus visose 60 savivaldybių, sąrašų būtų 1440. Deja, kovo 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose jų bus 364. Ne veltui partijas kai kur iš valdžios stumia visuomeniniai rinkimų komitetai. Tiesa, daugelyje jų knibžda atsivertėlių į nepartinius.

Partijų sąrašų skaičius savivaldybių tarybų rinkimuose

Eil. nr. Partija Savarankiški sąrašai Koaliciniai
1 Lietuvos socialdemokratų partija 59 1
2 Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 54 3
3 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 54 2
4 Darbo partija 47 0
5 Liberalų sąjūdis 43 5
6 „Tvarka ir teisingumas“ 34 0
7 Lietuvos socialdemokratų darbo partija 26 2
8 Lietuvos centro partija 21 0
9 Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 12 2
10 Lietuvos žaliųjų partija 6 0
11 Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 4 6
12 Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija 2 0
13 Rusų aljansas 1 6
14 Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga 1 0
15 „Jaunoji Lietuva“ 0 1

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija

Pastaba: Iš viso Lietuvoje yra 24 politinės partijos, savivaldos rinkimuose savo sąrašus turi ar partijų koalicijose dalyvauja 15

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika