Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Norinčių daug, galinčių – mažai 

2019 balandžio 16 d. 11:30
Kandidatai
Kandidatai
LŽ montažas

Skaičiuojant su dabartiniais, iš viso per nepriklausomybės laikotarpį į Lietuvos prezidento postą yra pretendavę 40 kandidatų – nuo Seimo narių, verslininkų iki humoristų bei ekscentrišku elgesiu pagarsėjusių personų. Ekspertų teigimu, laurų vainikas paprastai atitekdavo tam, kuris stengėsi visuomenę suvienyti, sutelkti, o nesuskaldyti.

Prezidento rinkimai šalyje rengiami septintą kartą. Gegužės 12 dieną balsuoti atvykę rinkėjai turės nemažą pasirinkimą – biuletenyje bus nurodytos 9 kandidatų pavardės. Vis dėlto didžiausias jų skaičius – net 17 – dėl teisės patekti į S. Daukanto aikštės rūmus varžėsi 2002-aisiais. Vos du konkurentai dalyvavo pirmuosiuose prezidento rinkimuose. Garbingo posto per tris dešimtmečius siekė 35 vyrai ir 5 moterys. 8 kandidatai per šį laikotarpį varžytuvėse dalyvavo po du ar tris kartus.

Oficialiai prie lemiamo starto linijos šįkart stoja socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, valdančiųjų „valstiečių“ remiamas premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Keturi iš kandidatų jau yra mėginę siekti prezidento posto. V. P. Andriukaitis ir V. Tomaševskis rinkimuose dalyvauja trečią, V. Mazuronis ir N. Puteikis – antrą kartą. Statistinis kandidato portretas, Vyriausiosios rinkimų komisijos ( VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės žodžiais, yra lietuvių kilmės aukštąjį išsilavinimą turintis vedęs vyras, kuriam po dviejų mėnesių sukaks 55 metai ir kuris yra deklaravęs 243 tūkst. eurų vertės turto. VRK penktadienį įteikus kandidato pažymėjimus, jie įgijo teisinę neliečiamybę.

Prezidento posto per tris dešimtmečius siekė 35 vyrai ir 5 moterys. 8 kandidatai per šį laikotarpį varžytuvėse dalyvavo po du ar tris kartus.

1997-aisiais triumfavo V. Adamkus

Pirmuoju po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos prezidentu 1993 metų vasario 14 dieną buvo išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas. Gavęs per 60 proc. rinkėjų balsų, jis nugalėjo diplomatą, žinomą išeivijos veikėją Stasį Lozoraitį. 1997-aisiais į kovą dėl prezidento posto stojo 7 kandidatai – tuomet politinę karjerą tik pradedantis teisininkas Artūras Paulauskas, žinomas išeivijos atstovas aplinkosaugininkas iš JAV Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, V. P. Andriukaitis, Lietuvoje įsikūręs išeivijos atstovas Kazys Bobelis, filosofas, lingvistas Rolandas Pavilionis bei Tautininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Smetona. Antrajame ture labai maža balsų persvara aplenkęs A. Paulauską (49,6 proc.) pergalę rinkimuose pasiekė V. Adamkus (50,3 proc.)

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, apklausose kaip galimas kandidatas į prezidentus V. Adamkus pirmą kartą buvo paminėtas 1992 metais – šalia A. Brazausko ir V. Landsbergio. „Tačiau V. Adamkus nebuvo politikas, jis buvo žinomas kaip geras administratorius, aplinkosaugininkas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Tuo metu V. Landsbergis buvo patyręs politikas, tačiau nepopuliarus. „Jis tarsi Lietuvos Margaret Thatcher. Dalis rinkėjų V. Landsbergį myli, kita – nemėgsta“, – pažymėjo A. Krupavičius. A. Paulausko populiarumą, anot jo, lėmė tai, kad jis buvo žinomas kaip pirmasis nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, be to, jam padėjo A. Brazausko „nelabai garsiai reiškiama parama“ ir naujoviškai vykdyta rinkimų kampanija.

Dalia Grybauskaitė. / Alinos Ožič nuotrauka
Dalia Grybauskaitė. / Alinos Ožič nuotrauka

Rekordinė kandidatų eilė

2002-ųjų prezidento rinkimai sulaukė rekordinio kandidatų skaičiaus. Be V. Adamkaus, juose dalyvavo tuometinės Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas, ūkio ministras Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Algimantas Matulevičius, žurnalistas Vytautas Matulevičius, V. P Andriukaitis, A. Paulauskas, buvęs sostinės meras inžinierius Vytautas Bernatonis, K. Bobelis, tuometinės Centro sąjungos lyderis Kęstutis Glaveckas, humoristas Vytautas Šerėnas, Vyriausybei tuomet vadovavęs Rolandas Paksas, Lietuvos laisvės sąjungos vadovas parlamentaras Vytautas Šustauskas, partijos „Socialdemokratija 2000“ kūrėjas Rimantas Jonas Dagys, buvusi premjerė Kazimiera Danutė Prunskienė, Australijos lietuvis Juozas Edvardas Petraitis, leidėjas Algirdas Pilvelis, ekonomistas Julius Veselka. Į antrąjį rinkimų turą pateko V. Adamkus (35 proc. balsų) ir R. Paksas (19 proc.). Šis ir tapo nugalėtoju. Tiesa, R. Pakso prezidentavimas truko neilgai – apkaltintas priesaikos sulaužymu, maždaug po metų po apkaltos proceso prezidento kėdę jis prarado. Pretenduoti į šį postą politikas negali iki šiol. „R. Paksas tuomet buvo širdžių premjeras – žinomas ir gana populiarus. Apskritai tas politikų populiarumas yra toks keistas reiškinys. Paprastai tokie jie tampa, kai juos kur nors išrenka, o ne prieš tai. Pagrindinė priežastis, kodėl tąkart nepavyko V. Adamkui – jo amžius. Rinkimų kampanijos metu, ypač jos pabaigoje, jis atrodė itin pavargęs. Vėliau apklausos po rinkimų parodė, kad dalis rinkėjų už jį nebalsavo būtent dėl amžiaus“, – teigė A. Krupavičius.

2009-aisiais Dalia Grybauskaitė nebuvo nei patyrusi, nei labai žinoma, tačiau įspūdį darė jos užimamas eurokomisaro postas, kalbėjimo maniera, griežtas tonas.

Sužibo G. Grybauskaitės žvaigždė

2004-ųjų vasarą surengtuose prezidento rinkimuose kandidatavo penki politikai – V. Adamkus, Seimo narys liberalas Petras Auštrevičius, tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas ir K. Prunskienė. Ją antrajame ture įveikė V. Adamkus (51,8 proc. balsų). Pasak A. Krupavičiaus, tuokart varžėsi ir daugiau patyrusių politikų, ypač Č. Juršėnas. „Kitas dalykas, kad jis niekuomet nebuvo vertinamas kaip galimas prezidentas. Č. Juršėnas visuomet save tapatino su Seimu, parlamento pirmininko vaidmuo jam labiausiai ir tiko“, – aiškino politologas.

Po penkerių metų, 2009-aisiais, vykusiuose rinkimuose į prezidentūrą taikėsi septyni politikai – Seimo narys socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, parlamentarė „darbietė“ Loreta Graužinienė, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, karininkas Česlovas Jezerskas, V. Mazuronis, K. Prunskienė ir V. Tomaševskis. Jau pirmajame ture gavusi 69 proc. rinkėjų balsų prezidente buvo išrinkta tuometinė Europos Komisijos narė D. Grybauskaitė. 2014-aisiais siekiant antros kadencijos laimėti pirmajame ture jai nepavyko. Į antrąjį turą D. Grybauskaitė pateko su Zigmantu Balčyčiu, jį įveikė surinkusi per 45 proc. balsų. Be jų, tuose rinkimuose dalyvavo A. Paulauskas, N. Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalijos rajono meras Bronis Ropė, V. Tomaševskis ir tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas.

A. Krupavičiaus teigimu, 2009-aisiais D. Grybauskaitė nebuvo nei patyrusi, nei labai žinoma. „Įspūdį darė jos užimamas eurokomisaro postas, kalbėjimo maniera, griežtas tonas. Ji aršiai kritikavo tuometinės Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės veiklą. D. Grybauskaitė paskelbė šūkį, kad finansinio netvarumo politika yra puota maro metu“, – pažymėjo politologas. Visus kitus to meto jos konkurentus, eksperto akimis, galima vadinti „krizės kandidatais“. 2014-ųjų rinkimuose konkurencija D. Grybauskaitei taip pat buvo silpna. A. Krupavičiaus nuomone, jei dalyvauti juose nebūtų atsisakęs A. Butkevičius, kuris tuomet su prezidente varžėsi populiarumo reitingais, intriga būtų buvusi didesnė. „Kitas dalykas, kad laimėti D. Grybauskaitė tikėjosi labai lengvai. Kai tai nepavyko, jos susierzinimas buvo akivaizdus. Z. Balčytis savo galimybėmis laimėti netikėjo nuo pat pradžių, juolab pati Socialdemokratų partija sabotavo jo kampaniją“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Lyderiai aiškūs, bet pokyčiai galimi

Profesoriaus požiūriu, pagal pasirengimą užimti prezidento postą bei politinę brandą gegužę vyksiančiuose rinkimuose „numeris pirmas“ yra V. P. Andriukaitis. „Akivaizdu, kad penkerius metus būdamas eurokomisaru jis tapo diplomatiškesnis. Jis vienintelis gerai išmano europinę bei apskritai tarptautinę darbotvarkę visais įmanomais aspektais. Tai kandidatas, kuriam nereikia nieko mokytis. Pagaliau jis turi stuburą – vertybes ir nuostatas. Anksčiau V. P. Andriukaičiui priekaištaudavo, kad jis karštakošis, girdi tik save, o dabar jį galima vadinti dialogo politiku“, – aiškino A. Krupavičius. Antrą vietą jis skirtų G. Nausėdai. „ Jis gana neutralus, nuosaikus, nors kartais lyg ir pasigendame tvirtesnės pozicijos. Nors kandidatas turi savo pažiūras ir nuosatas, bet dėl politinės patirties jam, ko gero, gali būti sunku ieškoti kompromiso“, – svarstė politologas. I. Šimonytė, pasak jo, „atvira, prieinama, tiesmuka, turi pažiūras, bet jas kartais gana kategoriškai reiškia“. „Matyti – jei jau turi kokią nors nuomonę, jos keisti nėra pratusi. O prezidentas turi būti lankstus“, – sakė A. Krupavičius. S. Skvernelis, jo nuomone, apskritai nepasirengęs prezidento vaidmeniui. „S. Skvernelis elementariai tam vaidmeniui nesubrendęs. Galima prikišti ir tam tikras išsilavinimo spragas. Jis yra užsispyręs, neprognozuojamas. Kitas dalykas, jo populiarumas kritęs, o visuomenės pasitikėjimo reitingas – neigiamas“, – priminė profesorius. Jis spėjo, kad gegužę antrajame rinkimų ture greičiausiai susirungs I. Šimonytė ir G. Nausėda. „Tačiau dėl rinkimų kampanijos įtakos apsisprendžia maždaug penktadalis rinkėjų. Todėl pokyčių dar gali būti“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika