Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Milijonas rinkimuose sėkmės negarantuoja: nemano, kad pasikartos D. Grybauskaitės istorija 

2019 sausio 4 d. 10:02
Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis.
Dalia Grybauskaitė ir Zigmantas Balčytis.
BNS nuotrauka

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei pusmetis, jau kurį laiką prasidėjusi rinkimų kampanija, o į kandidatų sąskaitas pradėjo plaukti juos palaikančiųjų aukos. Tiesa, ne tik žmonių aukomis gali naudotis siekiantieji prezidento posto. Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, kad kandidatai rinkimų kampanijai gali išleisti iki 1,1 mln. eurų, gautų iš įvairių šaltinių. Tačiau praeities pamokos rodo, kad didžiausia suma banko sąskaitoje nebūtinai garantuoja sėkmę rinkimuose.

Tam pritaria ir ekspertai. Anot jų, sėkmę rinkimuose lemia toli gražu ne tik pinigai, o ir tai, kaip ir kokią žinutę bandoma pasiųsti rinkėjams. Pasak politologo, būta atveju, kai net labai brangi, tačiau neprofesionaliai atlikta, viešųjų ryšių kampanija pablogino kandidato reitingus.

Kandidatas gali išleisti 1,1 mln. eurų

Kaip portalą LRT.lt informavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos teritoriją, didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis yra 1,1 mln. eurų. Ši suma apskaičiuojama visos šalies rinkėjų skaičių padauginus iš 0,0005 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), o gauta skaičių suapvalinus dviejų pirmųjų skaitmenų tikslumu. VRK duomenimis, 2016-ųjų Seimo rinkimų daugiamandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąraše buvo įrašyta kiek daugiau nei 2,5 mln. rinkėjų.

Jei šią sumą paskaičiuotume eurais, tai būtų apie 750 tūkst. eurų. Taigi, suma, kurią kandidatai gali skirti rinkimams 2019-aisiais, yra vidutiniškai 350 tūkst. eurų didesnė.

Tiesa, palyginti su 2014-aisiais vykusiais šalies vadovo rinkimais, kandidatui leidžiama išleisti suma padidėjo. Kai Lietuva prezidentą rinko praėjusį kartą, kandidatas rinkiminei kampanijai galėjo išleisti 2,6 mln. litų. Toks dydis apskaičiuotas rinkėjų skaičių padauginus iš 1 lito ir suapvalinus dviejų pirmųjų skaičių tikslumu. Jei šią sumą paskaičiuotume eurais, tai būtų apie 750 tūkst. eurų. Taigi, suma, kurią kandidatai gali skirti rinkimams 2019-aisiais, yra vidutiniškai 350 tūkst. eurų didesnė.

VRK pateikė duomenis, kiek kandidatai rinkimų kampanijai išleido 2014-aisiais vykusių prezidento rinkimų metu. Skaičiai rodo, kad nebūtinai daugiausia lėšų skyręs kandidatas pasieks pergalę. Žvelgiant į duomenis matyti, kad socialdemokratų tuomet keltas Zigmantas Balčytis politinei kampanijai išleido kiek daugiau nei 2,4 mln. litų (690 tūkst. eurų). Didžiąją dalį šių lėšų jam skyrė partija.

Tuo metu rinkimus laimėjusi Dalia Grybauskaitė kampanijai išleido apie 354 tūkst. litų (102,5 tūkst. eurų), t.y. kone 2 mln. litų mažiau. Rinkimuose taip pat dalyvavęs Artūras Paulauskas išleido 1,06 mln. litų (306 tūkst. eurų). Šiemet tapti prezidentu taip pat siekiantis Naglis Puteikis 2014-aisiais išleido vos daugiau nei 57 tūkst. litų (16,5 tūkst. eurų). Bronis Ropė išleido beveik 584 tūkst. litų (169 tūkst. eurų), o Voldemaras Tomaševskis 467 tūkst. litų (135 tūkst. eurų). Kandidatavęs Artūras Zuokas išleido 637 tūkst. litų (184,5 tūkst. eurų).

Rinkėjų balsai lėmė, kad prezidentės postas antrai kadencijai buvo patikėtas D. Grybauskaitei, o antroje vietoje liko didžiausią sumą rinkimams išleidęs Z. Balčytis. Trečiasis liko A. Paulauskas, o ketvirtuoju tuomet tapo mažiausiai rinkimams išleidęs N. Puteikis.

Tuo metu rinkimus laimėjusi Dalia Grybauskaitė kampanijai išleido apie 354 tūkst. litų (102,5 tūkst. eurų), t.y. kone 2 mln. litų mažiau.

Anot VRK, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas numato, kad rinkimų kampanijas galima finansuoti iš politinės partijos lėšų, nuosavų kandidato lėšų, kurių suma gali sudaryti iki 20 VMDU (šių metų rinkimuose taikomas VMDU dydis – 885 eurai), pagal įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų, palūkanų už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

Zigmantas Balčytis. BNS nuotr.
Zigmantas Balčytis. BNS nuotr.

„Savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, per politinę kampaniją gavęs didesnę kaip 70 vidutinių VMDU (61 950 eurų) pajamų sumą, privalo su audito įmone sudaryti politinės kampanijos dalyvio patikrinimo sutartį, o jos kopiją iki šių metų birželio pateikti VRK. Auditorius atlieka savarankiško politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos patikrinimą, vadovaujantis teisės aktais pagal VRK patvirtintą techninę užduotį, nustatančią auditoriaus atliekamo darbo mastą.

Savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, per politinę kampaniją gavusių mažesnę kaip 70 VMDU dydžių pajamų sumą, patikrinimą organizuoja VRK, kuri turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pirkti audito įmonių ar auditorių paslaugas“, – komentavo VRK atstovai.

Žvelgiant į duomenis matyti, kad socialdemokratų tuomet keltas Zigmantas Balčytis politinei kampanijai išleido kiek daugiau nei 2,4 mln. litų (690 tūkst. eurų). Didžiąją dalį šių lėšų jam skyrė partija.

D. Grybauskaitės istorijos nepakartos

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos docentas politologas Vytautas Isoda portalui LRT.lt kalbėjo, kad reikėtų įvertinti televizijos ir kitų priemonių reklamos paslaugų kainas, bet jei kandidatas norėtų reklamuotis visose priemonėse, leistina skirti kampanijai suma mažoka.

„Kuklesnei kampanijai, manau, daugiau ar mažiau užtenka. Tačiau tai yra tik vienas iš faktorių. Niekada negali suvesti visų priežastinių rodiklių būtent į pinigus. Tai yra vienas iš faktorių, tikrai ne paskutinis“, – kalbėjo politologas.

Anot jo, jau anksčiau yra buvę pavyzdžių, kai gera viešųjų ryšių kampanijai, kuriai skirta nemažai lėšų, padarė akivaizdžią įtaką partijų ar kandidatų reitingams. Kaip pavyzdį V. Isoda paminėjo Lietuvos socialdemokratų partiją, kuri, pasak jo, pradėjo agresyvią viešųjų ryšių kampaniją ir tai lėmė kone dvigubai šoktelėjusius reitingus.

Tačiau, anot politologo, būta ir atvejų, kai lėšų reklamai skiriama daug, tačiau rezultatu džiaugtis nebuvo galima: „Tai turi būti labai profesionaliai atlikta. Žinome pavyzdžių, kai buvo investuota daug pinigų, kaip pavyzdžiui Petro Auštrevičiaus kampanija, kai jis paskutinį kartą kandidatavo į prezidentus, bet tai tik pagadino reitingus, nes buvo neprofesionaliai suformuluota žinutė. Todėl svarbu ne tik kiek pinigų skiriama, bet kaip jie panaudojami, kokia žinutė siunčiama, kaip profesionaliai vykdoma kampanija.“

Kaip teigė VRK, dalį rinkimų kampanijos lėšų kandidatui gali suaukoti teisę tai daryti turintys fiziniai asmenys. Visgi, anot V. Isodos, tai, kad kandidatas surinko daugiausiai lėšų iš fizinių asmenų, toli gražu nereiškia, kad jis turi didžiausią visuomenės palaikymą.

Šiuo metu kandidatų VRK pateikti duomenys rodo, kad į Gitano Nausėdos sąskaitą jau įkapsėjo 7990 eurų.

Šiuo metu kandidatų VRK pateikti duomenys rodo, kad į Gitano Nausėdos sąskaitą jau įkapsėjo 7990 eurų. Tuo metu kandidatas Arvydas Juozaitis nurodė sulaukęs 7935,27 eurų aukų. Kiti kandidatai duomenų apie surinktas aukas kol kas nėra pateikę.

Laura Matjošaitytė ir Gitanas Nausėda./BNS nuotr.
Laura Matjošaitytė ir Gitanas Nausėda./BNS nuotr.

Politologas kalbėjo, kad aukojimas partijoms ir kandidatams yra viena politinio dalyvavimo formų, tačiau Lietuvoje ji nėra populiari. Pasak jo, žmonės, kurie aktyviai dalyvauja rinkimuose ir turi savo numylėtas partijas ar kandidatus, dažnai net nesvarsto skirti jiems pinigų.

„Pagal surenkamas lėšas nematuočiau populiarumo ir galimybių laimėti. Tai labiau parodo kandidato gebėjimą megzti ryšius, jo aktyvumą susitikinėjant su įvairių sluoksnių asmenimis, kurie gali skirti paramą, gebėjimą iš išsireikalauti pinigų. Bet ne populiarumą ir ne galimybę laimėti“, – svarstė V. Isoda.

Paklaustas, ar gali kartotis istorija, panaši į D. Grybauskaitės, kai rinkimus laimėjo toli gražu ne daugiausia lėšų išleidęs kandidatas, V. Isoda teigė, kad dabartinė situacija – visiškai kitokia. Jo teigimu, kai posto siekia pareigas jau einantis žmogus, šiuo atveju prezidentas, jis jau turi vadinamąjį institucinį, administracinį pagrindą, kurį gali panaudoti ir dėl to jam reikia mažiau lėšų.

Kai posto siekia pareigas jau einantis žmogus, šiuo atveju prezidentas, jis jau turi vadinamąjį institucinį, administracinį pagrindą, kurį gali panaudoti ir dėl to jam reikia mažiau lėšų.

„Dabar pareigas einanti prezidentė nekandidatuoja ir tai reiškia, kad tie, kurie kandidatuoja, šia prasme, yra daugmaž lygūs. Aišku, pagal reitingus matome, kad pirmauja Gitanas Nausėda. Net jei jis skirtų mažiau lėšų ar visai jų neskirtų, jis atsiliktų, bet vis tiek pateiktų į antrą turą ir be didesnės reklamos.

Bet pažvelgus į tą paletę kandidatų, kurią turime šiuose rinkimuose, matome, kad visiems reikia reklamos. Tokio atvejo, kaip buvo D. Grybauskaitės, kad be atskiros didelės kampanijos galėtų kandidatas tikėtis sėkmės, neturime“, – komentavo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos politologas V. Isoda.

Skirtingų kandidatų – skirtingi poreikiai

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas kalbėdamas apie kandidatus į prezidentus, palygino juos su muzikantais, dalyvaujančiai „Eurovizijos“ atrankose. Pasak jo, akivaizdu, kad kai kurie jų ten eina tam, kad būtų pamatyti ir išgirsti, o laimėti rinkimų neplanuoja.

Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė./BNS nuotr.
Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė./BNS nuotr.

Visgi komentuodamas tai, kiek pinigų rinkimų kampanijai gali skirti kandidatai, A. Katauskas teigė, pirmiausia svarbu tas lėšas surinkti, o pasiekti dideles sumas, anot jo, pavyks tikrai ne visiems kandidatams. Kaip kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, kandidatams leidžiama išleisti pinigų suma yra tikrai didelė ir visi kandidatai tikrai jos nepasieks.

„Tai yra daug. Atsižvelgiant į reklamos, žmogiškųjų išteklių, kitų resursų kainas, tai yra tikrai nemažos pinigų sumos“, – sakė A. Katauskas.

Be to, jo teigimu, tai, ar leidžiama suma yra didelė ar maža, priklauso ir nuo paties kandidato. Kaip kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, kandidatui, kuris nežinomas ar žinomas mažiau, tik tam tikroms tikslinėms auditorijoms, tokia suma, norint pasiekti tikslų, gali atrodyti mažoka. Tačiau kandidatai, gerokai labiau matomi visuomenėje, tokią pinigų sumą mato visiškai kitaip. Tačiau jis teigė, kad su tokia suma, jei ji būtų surinkta, būtų galima daug ką padaryti.

„Žinoma, pinigai reikalingi, bet vien tik jie, be turinio, be komandos, kuri bus pasitelkta, sėkmės rinkimuose nelems. Mes puikiai suprantame, ką reiškia politinių partijų įsijungimas, jų pagalba, kuri ne visada finansiškai išreikšta. Ar be nė vieno euro galima būtų pasiekti prezidento postą? Ne. Tačiau dedamųjų laimėjime yra kur kas daugiau nei tik pinigai“, – kalbėjo A. Katauskas.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, svarbus ir užnugaris, kurį turi kandidatai. Tarkime, jo teigimu, G. Nausėdai rinkimai, greičiausiai, kainuos brangiau, nes jis neturi partijos užnugario ir turi suburti komandą nuo nulio.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, svarbus ir užnugaris, kurį turi kandidatai. Tarkime, jo teigimu, G. Nausėdai rinkimai, greičiausiai, kainuos brangiau, nes jis neturi partijos užnugario ir turi suburti komandą nuo nulio. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė ar kol kas nepaskelbtas „valstiečių“ kandidatas, organizaciniams ir panašiems darbams galės pasitelkti partijos resursus.

„Žinome, kad I. Šimonytę iškėlę konservatoriai tikrai užtikrins organizacinius resursus, mirtinai reikalingus visuose rinkimuose. Todėl jos finansiniai poreikiai bus visai kitokie nei, tarkime, G. Nausėdos. Kitaip tariant, nereikės visko pirkti iš šalies.

Manyčiau, kad daugiausia pinigų kainuos tiems kandidatams, kurie neturi organizacinių resursų už nugaros, kurie neturi partijų ar komitetų paramos. Geriausias lakmuso popierėlis – kokią komandą turi ir kiek ta komanda kainuoja“, – sakė A. Katauskas.

Paklaustas, kur kandidatams geriausia investuoti reklamines lėšas – į televiziją, portalus ar kt. – jis sakė, kad vienareikšmiškai pasakyti sunku, bet akivaizdu, kad norint laimėti rinkimus reikia kuo didesnės auditorijos įtraukimo. Be to, itin svarbu, kokią žinutę bandoma pasiųsti ir pan.

„Visi kanalai turi savo auditorijas ir, jei teisingai sudėlioti, gali pasiekti savo tikslą. Sakyti, kad „eikite į „Facebook“ ir tapsite prezidentu“ būtų kvaila“, – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas.

Portalas LRT.lt primena, kad prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją. Apie savo ketinimą dalyvauti jau paskelbė buvęs SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta Seimo narė Ingrida Šimonytė, parlamentarė Aušra Maldeikienė, Liberalų sąjūdžio kandidatas Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, Seimo narys Naglis Puteikis, filosofas Arvydas Juozaitis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika