Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Madingiausios – komitetų suknelės 

2019 kovo 5 d. 06:00
Rinkėjams nepartiniai sąrašai pasirodė esantys patrauklesni.
Rinkėjams nepartiniai sąrašai pasirodė esantys patrauklesni.
BNS nuotrauka

Politinė realybė vietos valdžioje keičiasi: 2015 metais už visuomeninius rinkimų komitetus balsavo kas dešimtas rinkėjas, dabar – net 26,77 procento.

Komitetų iškelti kandidatai sulaukė kur kas didesnės sėkmės ir varžydamiesi dėl merų postų. Pirmuose tiesioginiuose merų rinkimuose 2015-aisiais pergalę šventė keturi visuomenininkų iškelti ir vienas save išsikėlęs kandidatas. Dabar jau per pirmąjį turą tokių išrinkti keturi. Dar devyniolika pateko į antrojo turo dvikovas.

Galima būtų džiaugtis didėjančiu visuomenės aktyvumu, jei tie komitetai neretai nebūtų tos pačios partinės mergelės, tik komitetų suknelėmis. Vis dėlto rinkėjams nepartiniai sąrašai atrodo patrauklesni, nesvarbu, kad dažno jo lyderis – su partija (kartais ir ne viena) susipykęs politikas, palikęs ją visam ar tik rinkimų laikui.

. / nuotrauka
. / nuotrauka

Rinkėjų palankumas partijoms per kadenciją taip pat pakito, kai kurių atžvilgiu – itin reikšmingai. Daug metų lyderiavę socialdemokratai nuo maždaug 20 proc. rinkėjų balsų smuko iki kiek daugiau kaip 13 proc., o nuo jų atskilę „socialdarbiečiai“ nepasiekė nė 2 proc. ribos. Vilniuje socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko sąrašo kandidatai negavo nė vieno mandato. Ir pats G. Paluckas teliko septintas tarp pretendentų į merus. Ne veltui pasigirdo raginimų nepopuliariam socialdemokratų pirmininkui užleisti vietą labiau rinkėjų vertinamam partijos bičiuliui.

Be kita ko, 2015 metų rinkimų rezultatai iš posto eliminavo tuometę Darbo partijos lyderę Loretą Graužinienę, o Andrius Kubilius pareiškė nebekandidatuosiantis į konservatorių pirmininkus.

. / BNS nuotrauka
. / BNS nuotrauka

Įvairūs skandalai, skilimai pakenkė ir liberalams. Per ankstesnę kadenciją tarp partijų jie buvo padarę didžiausią šuolį – nuo 98 mandatų 2011 metais iki 219 mandatų 2015-aisiais (tuomet pelnyta apie 14 proc. rinkėjų balsų). Dabar Liberalų sąjūdžio šalininkų teliko maždaug 6 procentai. „Tvarkiečių“ populiarumas sumažėjo nuo 6 iki 3 procentų. Tendencijos šiai partijai nelinki nieko gera: ankstesniuose rinkimuose ji prarado 44 proc. turėtų mandatų, dabar ir tų liks tik apie pusę.

Dviem partijoms šie rinkimai sėkmingesni nei praėjusieji. Konservatoriai tarp partijų įsiveržė į priekį, nors rinkėjų pagausino ne tiek jau daug: šįsyk už juos balsavo apie 16 proc., 2015-aisiais – apie 15 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų.

Partijų trejetuke liberalus pakeitę „valstiečiai“ gavo per 11 proc. balsų. Per ankstesnius rinkimus juos, pelniusius apie 7 proc. balsų, lenkė ne tik liberalai, bet ir „darbiečiai“ (dabar – apie 5 proc., 2015 metais – 9 proc.).

Merų rinkimų sistemos pokyčiai Lietuvoje 2015 metais gana reikšmingai pakeitė savivaldybių vadovų korpusą. Anuomet buvo perrinkti 35, išrinkti 25 nauji merai, nekandidatavo šeši. 2011-aisiais naujų merų tebuvo 17.

Šįsyk iš 19 jau pirmajame ture išrinktų merų tik trys yra naujokai: Biržuose laimėjo „valstietis“ Vytas Jareckas, Joniškyje – Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius, o į Jonavą merauti grįžta socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius, šį postą iškeitęs į ministro portfelį.

. / nuotrauka
. / nuotrauka

Vis dėlto mažiausiai abejonių rinkėjams kilo dėl merų veteranų. Pavyzdžiui, jie vėl atidavė savo balsus už konservatorių Gintautą Gegužinską, vadovaujantį Pasvaliui jau 26 metus, ilgamečius kurortų merus: Druskininkų – Ričardą Malinauską, Birštono – Nijolę Dirginčienę.

Dar 30 esamų merų pateko į antrąjį rinkimų turą. Aštuoni dabartiniai merai nekovojo dėl naujos kadencijos. Iš rinkimų kovos buvo eliminuoti vos šešis ligšioliniai merai.

Atrodo, jei žmonėms patinka, kaip savivaldybėje ūkininkauja meras, jiems nesvarbūs tampa net tam tikri šešėliai. Nors atsidūrė teisėsaugos akiratyje, jau per pirmąjį turą buvo išrinktas Druskininkų vadovas R. Malinauskas, į antrąjį turą pateko Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas, Anykščių meras Kęstutis Tubis ar Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika