Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Laukia trigubas rinkimų salto 

2019 sausio 8 d. 11:27
BNS nuotraukos

Svarbiausiu šių metų Lietuvos politinio gyvenimo įvykiu taps treji rinkimai. Ir nors su jais tradiciškai siejama gerų pokyčių viltis, politologai pataria didesnių iliuzijų nepuoselėti.

Artimiausiais mėnesiais šalyje virs atkakli kova dėl valdžios. Nors pagrindinė intriga siejama su varžytuvėmis dėl prezidento posto, politinėms partijoms kur kas svarbesni mandatai savivaldybių tarybose. O rinkimai į Europos Parlamentą, regis, įdomūs tik partijų senbuviams, nusipelniusiems sotesnio gyvenimo Briuselyje.

Kovas prieš rinkimus politologai prognozuoja būsiant kaip niekada aršias jau vien dėl to, kad didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasirinko konflikto ir priešpriešos taktiką. Ar tai padės kandidatavimo paslapties niekaip neatskleidžiančiam jos favoritui premjerui Sauliui Skverneliui pasiekti pergalę, ekspertų nuomonės išsiskiria. Be trejų rinkimų, šių metų šalies politiniam gyvenimui gali turėti įtakos ir išoriniai pokyčiai.

S. Skverneliui geriau likti premjeru

Nedaug kas abejoja, kad Saulius Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose, bet jo galimybėmis tiki ne visi. / Žygimanto Gedvilos (BNS) nuotrauka
Nedaug kas abejoja, kad Saulius Skvernelis dalyvaus prezidento rinkimuose, bet jo galimybėmis tiki ne visi. / Žygimanto Gedvilos (BNS) nuotrauka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno požiūriu, didžiausią įtaką politinei bei visuomeninei atmosferai turės prezidento rinkimai. „Turėsime naują šalies vadovą, dėl to keisis Seimo, prezidentūros, Vyriausybės santykiai. Kuria linkme jie pasuks, priklausys nuo konkretaus laimėtojo“, – teigė politologas.

Jo manymu, S. Skvernelis ryšis dalyvauti prezidento rinkimuose. Nes jei nekandidatuotų, „valstiečiams“ reikėtų padėti labai skubiai ieškoti pakaitalo ir pradėti jį reklamuoti. „Atrodo, kad partija neturi scenarijaus B, vadinasi, bus vykdomas scenarijus A, kurio pagrindinis herojus – S. Skvernelis“, – sakė T. Janeliūnas.

Tačiau S. Skvernelio šansai laimėti prezidento rinkimus, jo akimis, nėra dideli. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad populiariausias premjeras buvo tik suformavus Vyriausybę pernai gruodį, o dabar reitingai gerokai smukę. „Ir tai jau nuosekli tendencija.

Tai, kas galėjo tapti impulsu pakeisti tokią tendenciją – naujo biudžeto svarstymas, vadinamasis atlyginimų kėlimas, buvo sugadinta nevykusios komunikacijos metų pabaigoje. Todėl iš to galimai pozityvaus veiksmo liko prėskas nuoskaudų kupinas jausmas, nes tie, kuriems tarsi turėjo augti atlyginimai, galiausiai liks nusivylę“, – aiškino T. Janeliūnas.

Kita vertus, kaip mano politologas, S. Skvernelio sprendimas rungtis dėl prezidento posto gali tapti jo „potencialia klaida“. „Pasitikėjimas savimi politikui labai reikalingas dalykas. Tačiau kartu labai svarbu adekvačiai ir blaiviai vertinti savo ir konkurentų galimybes, taip pat paisyti visuomenės lūkesčių. Pernelyg didelis savo jėgų pervertinimas gali būti pavojingas“, – tikino politologas.

Todėl geriausias variantas S. Skverneliui būtų likti Vyriausybės vadovu ir stiprinti savo pozicijas. „Turint galvoje, kad naujasis prezidentas nuo pat pirmų dienų vargu ar įsitrauks į politinį procesą maksimalia jėga, premjeras be jokios konkurencijos bent jau kurį laiką gali būti svarbiausias žmogus valstybėje. Ir tą jis galėtų padaryti koncentruodamasis į Vyriausybės darbą“, – samprotavo T. Janeliūnas.

Tomas Janeliūnas: "Sauliaus Skvernelio sprendimas rungtis dėl prezidento posto gali tapti jo potencialia klaida.”
Tomas Janeliūnas: "Sauliaus Skvernelio sprendimas rungtis dėl prezidento posto gali tapti jo potencialia klaida.”

Be trejų rinkimų, šių metų šalies politiniam gyvenimui, anot politologo, gali daryti įtaką ir išoriniai pokyčiai. Tai ir galutinis sprendimas dėl „Brexito“ bei su tuo susijusios atitinkamos permainos Europos Sąjungoje. „Gali būti ir kokių nors saugumo situacijos pokyčių po Ukrainos prezidento rinkimų, nes būtent šie rinkimai yra labai stebimi ir Kremliuje. Be to, ekonomistai perspėja, kad ekonomikos augimas jau pasiekė savo maksimumą. Todėl panašūs išoriniai įvykiai gali gana reikšmingai pakeisti ir mūsų situaciją. Deja, dažniausiai nutinka, kad per vėlai atsižvelgiame į tai, kas vyksta už mūsų kiemo ribų, ir nelabai tam ruošiamės“, – pažymėjo T. Janeliūnas.

Valdantieji pasirinko konflikto taktiką

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, politinėms partijoms svarbiausi bus savivaldos rinkimai, kurie dažniausiai „yra preliudas į Seimo rinkimus“. Kita vertus, iki rinkimų, anot jo, šalyje bus labai neramus laikotarpis. „Atrodo, kad karas politikos viršūnėje, tarp pozicijos ir opozicijos turėtų įgauti seniai regėtas apsukas. Akivaizdu, kad „valstiečiai“ rinkimams renkasi konflikto ir priešpriešos taktiką. Ir tas konfliktas eskaluojamas visais įmanomais lygiais. Manau, jis tęsis, kol baigsis prezidento rinkimų kampanija „, – aiškino politologas. Anot jo, visi požymiai rodo, kad S. Skvernelis ruošiasi juose kandidatuoti – „būtų nemenka sensacija, jei to nedarytų“. Tačiau premjero galimybės laimėti, A. Krupavičiaus požiūriu, „yra gerokai sumenkusios“. „Ko gero, jis bus maždaug 10 proc. kandidatas“, – sakė jis.

Algis Krupavičius: "Vyriausybės darbui kyla didelis išbalansavimo pavojus, ji gali prarasti orientyrus ir pusiausvyrą.”
Algis Krupavičius: "Vyriausybės darbui kyla didelis išbalansavimo pavojus, ji gali prarasti orientyrus ir pusiausvyrą.”

Be to, rinkimų kampanijos metu Vyriausybės laukia nemenki iššūkiai. Pasak A. Krupavičiaus, iki šiol neturėjome situacijos, kad premjeras kaip kandidatas dalyvautų prezidento rinkimų kampanijoje. „Kad taptų kandidatu, formaliai jis neturėtų atsistatydinti iš posto. Tačiau tokiu atveju kiekvieną dieną bet kurioje situacijoje jį bus labai lengva kaltinti, kad užsiima rinkimų kampanija ir nevykdo savo tiesioginių ministro pirmininko pareigų. Ir tas konfliktų serialas gali tęstis iki balsavimo dienos. Toks kelias iš esmės yra nekonstruktyvus. Šiaip ar taip, Vyriausybės darbui kyla didelis išbalansavimo pavojus, ji gali prarasti orientyrus ir pusiausvyrą“, – pabrėžė politologas. Jo nuomone, tokioje situacijoje visai verta būtų gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Ir tai daryti reikėtų skubiai.

„Apskritai šie metai gali būti paženklinti politinio, ekonominio ir socialinio neapibrėžtumo žyme. Sukelti gana dideli lūkesčiai dėl didėjančių atlyginimų ir pensijų. Bet jau aišku, kad pensijų reforma ir priimti sprendimai nėra tvarūs, jie negarantuoja jokios šviesesnės ateities . Todėl, matyt, kils nusivylimo banga. Ir kai turime nežinomybės žymę, konfliktai, nesutarimai, problemos atsiranda lygioje vietoje“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Gerų pokyčių nematyti

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka taip pat sutinka, kad svarbiausias šių metų politikos įvykis bus treji rinkimai. Tačiau, pasak jo, po jų vargu ar kas keisis, jei „galvojame apie pokyčius į gera“. „Prieš ketverius metus rinkimų komitetai „paėmė“ Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, o šiemet prie jų gali prisidėti Klaipėda ir Vilnius. Vadinasi, komitetizacija vyksta sparčiu tempu. Tačiau trumpalaikiam tikslui pasiekti susibūrusi grupelė žmonių negali ilgai tvarkyti reikalų. Visada atsiras tokių, kurie ras būdą juos suvienyti arba pajungti, – turėsime kokį nors partijų konglomeratą. Iš esmės ir dabar toks egzistuoja. Juk Visvaldo Matjošaičio komitetas veikia kartu su Ramūno Karbauskio „komitetu“, nes LVŽS vadinti klasikine partija nepavyks, ji neturi nei bendros ideologijos, nei narių“, – sakė R. Valatka. Todėl turint galvoje savivaldos rinkimų komitetizavimo pasekmes, jo akimis, bus žengtas „dar vienas didelis žingsnis atgal“.

Rimvydas Valatka./BNS nuotr.
Rimvydas Valatka./BNS nuotr.

Apie prezidento rinkimų laimėtoją, kol nežinomi visi varžytuvių dalyviai, pasak apžvalgininko, kalbėti sudėtinga. Vis dėlto R. Valatka mano, kad S. Skvernelis dalyvaus rinkimuose. Tokią išvadą jis daro matydamas, kaip premjeras stengiasi „pakišti“ vieną iš savo varžovų Naglį Puteikį. „S. Skvernelio mintis politiškai pagrįsta – pirmiausia reikia „sunaikinti“ panašų į save. Nes N. Puteikis gali per rinkimus surinkti iki 7–8 proc. balsų“, – pažymėjo komentatorius. Jo požiūriu, S. Skvernelio galimybės laimėti prezidento rinkimus gali būti neblogos. „Jei pastarąjį pusmetį S. Skvernelis nebūtų priskaldęs tiek malkų, jo šansai būtų gana rimti. Tačiau jis pats ir jo patarėjai patys tuos šansus naikino. Bet palaikančiųjų ratas vis tiek gana didelis“, – sakė R. Valatka. Pralaimėjęs rinkimus S. Skvernelis ramiai grįžtų dirbti į Vyriausybę.

Pasak R. Valatkos, visos 2018-aisiais vyravusios politinio lauko blogybės persikels ir į šiuos metus. „Tęsis politinės sistemos erozija. Toliau bus mėginama kabinėtis prie Konstitucijos – dauguma bandymų gal ir toliau bus nesėkmingi. Ir toliau bus mėginama varžyti žiniasklaidos laisves. Šie bandymai dar labiau sustiprėtų prezidento rinkimus laimėjus „valstiečių“ kandidatui. Tokiu atveju neliktų buferinės zonos tarp valdančiųjų buldozerio bei visuomenės ir žiniasklaidos“, – teigė apžvalgininkas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika