Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kodėl Seimo nariui reikalingas mero postas? 

2019 vasario 18 d. 11:12
BNS nuotrauka

Artėjančiuose savivaldos rinkimuose net 12 Seimo narių siekia mero posto. Ką tai reiškia? Ar šie politikai yra neįgalūs atlikti Seimo nario pareigų? O gal tai tiesiog yra būdas pareklamuoti partiją prieš artėjančius kitus rinkimus? Apie Seimo narių motyvus kandidatuoti žemiausioje rinkimų grandyje kalbame su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

– Net 12 Seimo narių siekia mero posto šalies savivaldybėse. Ką tai Jums tai sako? Ar šie Seimo nariai nepajėgia atlikti jiems rinkėjų patikėtų pareigų?

– Tai yra ne pirmas kartas, kai Seimo nariai dalyvauja savivaldos rinkimuose, tiek į miestų tarybas, tiek į merus. Jau pareitą kartą, 2015 m., buvo 17 Seimo narių, kurie pretendavo į merus tam tikruose miestuose ar rajonuose ir kai kurie buvo išrinkti. Tarkime, Varėnos meru tapo Algis Kašėta ir jis atsisakė Seimo nario mandato.

Šis atvejis rodo, kad kai kuriems politikams yra galbūt svarbiau užsiimti siauresne, bet konkretesne sritimi, vadovauti miestui ar rajonui. Paprastai tai būna ta vietovė, iš kurios jie yra kilę arba buvo jau išrinkti kaip Seimo nariai. Noras užsiimti tokiais konkretesniais, praktiškais klausimais ir būti labiau matomiems negu būryje visų Seimo narių greičiausiai juos ir veda į mero rinkimus.

– Tačiau, žiūrint per politinės karjeros prizmę, tai tarsi būtų žingsnis atgal?

– Nebūtinai. Šiuo atveju labai dar priklauso, koks yra miestas ar rajonas. Akivaizdu, kad didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose miesto meras galbūt turi net gi didesnį statusą negu eilinis Seimo narys, kadangi jis gali valdyti pakankamai didelį miesto biudžetą. Jis gali būti matomas vietos spaudoje, žiniasklaidoje žymiai dažniau nei eilinis Seimo narys, išrinktas toje vietovėje. Tokiu būdu jis kaupia politinį kapitalą, kuris gali būti reikšmingas siekiant žymiai svarbesnių pozicijų.

T. Janeliūnas: "Ta politinė migracija tarp pozicijų nėra niekaip draudžiama, bet aišku, kad iš dalies tai yra rinkėjų apgaudinėjimas".BNS nuotrauka
T. Janeliūnas: "Ta politinė migracija tarp pozicijų nėra niekaip draudžiama, bet aišku, kad iš dalies tai yra rinkėjų apgaudinėjimas".BNS nuotrauka

Tarkime, mes dažnai kalbame apie Visvaldą Matijošaitį, Kauno merą. Jis net iki šiol kartais minimas kaip galimas kandidatas į prezidentus, nors pats nerodo tokių ketinimų. Yra matančių jį kaip potencialų premjerą, jeigu Saulius Skvernelis būtų išrinktas prezidentu.

Žmogus, kuris gerai tvarkosi vidutinio dydžio mieste arba viename iš didžiųjų miestų, kuris turi reputaciją kaip gero ūkininko, vadovo, vadybininko, jis gali sukurti reputaciją ir aukštesnei pozicijai.

– Didžioji dalis tokių Seimo narių, kurie šiandien siekia mero posto, yra išrinkti vienmandatėse apygardose. Tai reiškia, kad mūsų rinkėjai jau suteikė jiems Seimo nario mandatą ir tikėjosi iš jų tam tikrų rezultatų. Dabar šie politikai viduryje kadencijos bando savo galimybes kituose rinkimuose. Ar tai nėra rinkėjų apgaudinėjimas?

– Iš dalies taip, tačiau toks rinkėjo apgaudinėjimas vyksta beveik per kiekvienus rinkimus. Nėra išspręsta ši problema, kaip sureguliuoti tą politikų migraciją iš vienos pozicijos į kitą, kol yra nesibaigusios jų kadencijos.

Tačiau tai vyksta nuolat. Seimo nariai pretenduoja ne tik laimėti merų rinkimus, bet tikrai nemaža dalis Seimo narių kandidatuoja ir į Europos parlamentą, dalis jų gali atsirasti ir sąrašuose ir į savivaldybių tarybas, vien tam kad pritrauktų rinkėjų dėmesį. Jie jau yra kažkiek žinomi politikai, jiems nereikia tiek investuoti į savo vardą. Atitinkamai jie tarsi dirba partijai, kurią atstovauja, tokiu būdu savo vardu pritraukdami daugiau rinkėjų, kurie balsuos už tą patį partijos sąrašą.

Ta politinė migracija tarp pozicijų nėra niekaip draudžiama, bet aišku, kad iš dalies tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Svarbu įvertinti, ar tai yra tikras, nuoširdus siekis užimti tam tikrą poziciją, ar tai yra rinkiminis žaidimas siekiant manipuliuoti rinkėjų dėmesiu.

– Ar tą nuoširdų nusiteikimą siekti mero posto gali parodyti tai, kad asmuo ne tik kandidatuoja į šią poziciją, bet kartu ir veda partijos ar komiteto sąrašą į tarybų rinkimus?

– Nebūtinai, nes atsisakyti savivaldos tarybos nario mandato galima po rinkimų. Būtent kaip tik dažniau vyksta tokie atvejai, kada partijų lyderiai tampa sąrašo pirmaisiais numeriais viename ar kitame mieste, rajone, tam, kad parodytų, kad mes čia turime pačią geriausią žvaigždžių komandą. Bet tais atvejais, kada partijų lyderiai kandidatuoja į merus ir yra savivaldos tarybų sąrašuose pirmose pozicijose, dažniausia tai jau yra ženklas, kad vyksta tam tikra manipuliacija.

Šiais metais matome, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis pretenduoja į Vilniaus miesto merus. Bet tas kandidatavimas yra pakankamai, manau, toks manipuliacinis pasirinkimas, nes labai sunku įsivaizduoti, kad R. Žemaitaitis Vilniuje galėtų turėti daugumą rinkėjų. Greičiau bandoma šiek tiek pakelti partijos sąrašą, prisidengiant mero rinkimų kampanija, primenant, kad „Tvarka ir teisingumas“ egzistuoja dar kaip partija. Greičiausiai tai yra politinis žaidimas, gana adekvačiai įsivaizduojant, kad R. Žemaitaitis vargu ar bus tarp tų lyderių, kurie iš tikrųjų Vilniaus mieste varžysis dėl pergalės.

– Didžiausias skaičius tokių Seimo narių, siekiančių mero posto, ir susikoncentravo Vilniaus miesto savivaldybėje – 4. Plius europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Iš jų Dainiaus Kreivio, Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų kandidato, galimybės laimėti vertinamos gana rimtai, nes pačios partijos populiarumas sostinėje šiuo metu yra gana didelis. Manote, kad atsisakytų šis Seimo narys mandato parlamente, jeigu būtų išrinktas Vilniaus meru?

– Aš neabejoju, kad Vilniaus miesto mero pozicija yra reikšmingesnė nei eilinio Seimo nario. Vilniaus miestas yra net ir visos Lietuvos mastu rinkėjų skaičiumi labai didelė teritorija. Vilniuje vyksta labai daug projektų, dėl ko susikerta daugybė interesų. Čia yra didžiausi investicijų srautai, čia yra daugybė komercinių pastatų ir vykdomų projektų, dėl kurių susiduria daug komercinių interesų. Čia galiausiai yra svarbūs mūšiai dėl rinkimų į Seimą ir prezidento postą. Todėl partija, kuri kontroliuoja Vilniaus miestą, ji turi didelius politinius resursus.

Kita prasme, be abejo miesto įmonių kontrolė, projektų valdymas, galiausia tų pačių investicijų pritraukimas iš tikrųjų gali suteikti nematomų privilegijų partijai. Ne visada tai vyksta korupciniu būdu.

Pati įtaka politikams yra pagrindinė duona. Jeigu jie priima sprendimus, reiškia, jie turi įtaką. Jeigu turi įtaką – jie yra reikšmingi politikai. Atitinkamai jie gali būti vertinami savo kolegų ir kitų partijos atstovų kaip svarūs, reikšmingi politikai.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika