Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Kodėl internete jus sekioja ir šaldytuvas, ir kandidatas į prezidentus? 

2018 gruodžio 12 d. 14:57
pixabay.com nuotrauka

„Pirk geltoną šaldytuvą. Nenori? Vis vien pirk“, – tai primena įkyrią frazę apie dramblį. O dalykas toks – jei kartą internete paieškai šaldytuvo, vėliau virtualioje erdvėje gali būti sekiojamas šios prekės reklamos. Gali būti ir taip, kad paieškojęs informacijos apie vaikiškas prekes, pradėsi gauti politinę reklamą.

Duomenų apsaugos konsultantė ir teisininkė Natalija Bitiukova kalbėjo būtent apie tai, kaip pasitelkiami asmens duomenys, kad galima būtų sukurti efektyvesnes žinutes.

Skaitmeninis pėdsakas

„Galbūt pastaruoju metu teko internete ieškoti šaldytuvo, skalbyklės, knygos, kokios nors kitos prekės? – susirinkusiųjų į Nacionalinį žmogaus teisių forumą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje klausė teisininkė. – Apsilankę svetainėje ir ją uždarę greičiausiai pamatote, kad to šaldytuvo reklama sekioja paskui jus po visą internetą. Atrodo, laiko ten praleidote nedaug, bet skaitmeninį pėdsaką palikote. Pikselių ir slapukų pagalba svetainės valdytojas jus identifikavo ir dabar labai nori parduoti savo prekę.“

Natalija Bitiukova siūlė pasvarstyti kitą situaciją. „Jei aš būčiau šaldytuvo pardavėjas, labai norėčiau jus įtikinti pirkti konkrečią prekę. Man galbūt reikėtų šiek tiek daugiau duomenų apie jus. Būtų visai naudinga žinoti jūsų šeimyninę padėtį – ar perkate šaldytuvą sau, o galbūt turite didelę šeimą. Dar norėčiau žinoti apie jūsų pajamas, interesus, kada labiausiai linkęs išleisti pinigus, gal greičiausiai tada, kai gaunate darbo užmokestį.“

Konsultantė tęsė, kad turint tokią informaciją, reklamą galima pritaikyti daug sėkmingiau. Tarkime, galima nustatyti, kad potencialų klientą domina geltonas retro šaldytuvas.

„Kalbant apie rinkimus, tai yra apie nekomercinį aspektą, ES situacija yra pakankamai unikali, nes duomenų apsaugos teisė mus saugo ir čia“, – teigė teisininkė.

„Tokią informaciją surinkčiau iš jūsų paliktų skaitmeninių pėdsakų internete, apdorojusi juos algoritmo ir duomenų analitikos pagalba, – toliau pasakojo Natalija Bitiukova. – Analitika leidžia padaryti įdomias išvadas apie jus, nors greičiau prielaidas, nes nebūtinai jos yra teisingos. Vis dėlto jos yra labai vertingos komerciniame kontekste. Pavyzdžiui, patentas „Alexa“ leidžia identifikuoti, ar šiuo metu sergate, ir pritaikyti žinutes apie vaistus. Bet, ką jūs sakytumėte, jeigu „Alexa“ taip pat jums parekomenduotų, už kurį kandidatą balsuoti prezidento rinkimuose ar kurią partiją palaikyti?“

Trumpas, „Brexit“ ir abortai

Konsultantė sakė, kad kalba eina apie skirtingų rinkų konvergenciją. Yra komercinė rinka, kurioje naudojama reklama, ir nekomercinė – politinių ir pilietinių judėjimų.

„Pastaruoju metu politiniai veikėjai, ir skaitmeniniai ekspertai pastebėjo, kad ta pati reklama gali būti labai efektyvi ir kitokiame kontekste“, – teigė Natalija Bitiukova. Ji apžvelgė labiausiai nuskambėjusius atvejus.

„Skaitmeninės politinės reklamos rinka sparčiai augo. Per „Brexit“ referendumą vien tik „Vote Leave“ kampanija išleido apie tris milijonus svarų pritaikyti „Facebook“ reklamai, – sakė Natalija Bitiukova. – Dauguma Jungtinės Karalystės (JK) politinių partijų ir pilietinių judėjimų kaip kampanijos naudoja pritaikytas žinutes savo reklamai.“

Ji paaiškino, kaip tai daroma: renkami rinkėjų duomenys, dalis jų superkami iš duomenų brokerių, kredito institucijų, dalį gauna apie savo palaikytojus ir savanorius. Toliau šių duomenų pagalba, tam tikrus iš jų numanydami, jie sukuria asmens profilį.

Natalija Bitiukova pateikė pavyzdį, kaip apie rinkėją padaromos kelios prielaidos. Atsižvelgiant į tai, kad moteris turi vaikų, o išsilavinimas gana žemas, jai buvo pritaikytos baime grįstos žinutės: „Ar tu žinai, kur tavo vaikai, ar tu žinai, kad su jais vyksta?“ Tokiu būdu siekiama, kad ji balsuotų už tam tikrus siūlomus sprendimus.

Pasak teisininkės, per JAV prezidento rinkimus vyko panašus procesas, kaip per „Brexit“. Buvo tos pačios trys stadijos: duomenų rinkimas, profiliavimas ir žinutės pritaikymas. Nuo „Brexit“ skyrėsi tuo, kad tai buvo labiau invazyvu. „Neoficialiais duomenimis, buvo sudaryti milijonai amerikiečių profilių. Apie kiekvieną jų buvo surinkta maždaug po 5 tūkst. duomenų vienetų. Pritaikymui buvo išbandomos apie 50 tūkst. žinučių kasdien, siekiant nustatyti, kurios yra labiausiai efektyvios ir įdomios publikai“, – vardijo pranešėja.

Kaip teigė Natalija Bitiukova, per Airijos referendumą nebuvo tiek invazyvaus profiliavimo, kaip per „Brexuit“ ar JAV prezidento rinkimus. Tačiau buvo labai aktyvus sujudimas, taikant žinutes Airijoje esantiems rinkėjams iš JAV, JK, Belgijos...Tose valstybėse įsisteigę pilietiniai judėjimai norėjo, kad abortai būtų uždrausti, ir taikė žinutes Airijoje esantiems žmonėms.

Natalija Bitiukova. Alinos Ožič nuotrauka
Natalija Bitiukova. Alinos Ožič nuotrauka

Kas už tai atsakingas?

Pasak teisininkės, yra pasiūla ir paklausa. Pagal paklausą yra vidaus veikėjai, tokie, kaip kaip politines partijos ir pilietiniai judėjimai, užsakantys pritaikytą reklamą iš pasiūlos.

Kas lemia įgyvendinant pritaikytą strategiją? Natalija Bitiukova teigė, kad tai gali būti etiniai, finansiniai sumetimai. „Kelios Vokietijos partijos nusprendė niekada tokios strategijos nesiimti, nes tai prieštarauja jų etiniams principams, tuo metu Olandijoje įsikūrusios partijos nemato jokios problemos“, – sakė ji.

Natalijos Bitiukovos žodžiais, išorės veikėjai gali būti kitų valstybių institucijų atstovai, kitose valstybėse įsikūrę pilietiniai judėjimai, kaip parodė Airijos atvejis – ultrakonservatyvūs ar ultrareliginiai judėjimai JAV.

Pasiūlos pusėje, kaip teigė pranešėja, yra skaitmeninės platformos, turinčios integruotus reklamos funkcionalumus. O dar yra tokie veikėjai, kaip tarpininkai ir analitikai, tokie, kaip „Cambridge Analytica“, duomenų brokeriai, padedantys surinkti duomenis ir juos suprofiliuoti.

„Mažai žinome, kaip pritaikyta reklama pasireiškia skirtingose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, – sakė Natalija Bitiukova. – Tačiau pakankamai daug žinome apie JK, nes ten buvo atliktas išsamus tyrimas. Šiuo atveju atsakomybės labiausiai pasiskirstė tarpininkų ir analitikų nenaudai. Didžiosios baudos buvo skirtos tarpininkams ir analitikams, taip pat skaitmeninėms platformoms, tiems, kas tuos duomenis pardavė. Ir, aišku, „Facebook“ – už tai, kad leido „Cambridge Analytica“ prie jų prisijungti.“

O politinėms partijoms, kaip pažymėjo teisininkė, baudos buvo gana menkos, o dėl išorės įsikišimo tyrimas vis dar vyksta. Ji atkreipė dėmesį į „Emma's Diary“, kuriam buvo skirta šimto tūkstančių svarų sterlingų bauda. Tai yra tinklalapis, kuriame moterys gali susirasti informacijos apie mažylius, gimdymą, kokius drabužėlius vaikams pirkti... Tačiau šis tinklalapis pardavė duomenis kitoms kompanijoms. Moterys, kurios ten lankėsi paskaityti vaikų temomis, galiausiai gavo politinę reklamą.

Paveikiamos žmogaus teisės

Pasak Natalijos Bitiukovos, tokiais būdais gali būti paveikiamos bent penkios žmogaus teisės. Kyla klausimas, ar tas poreikis yra pozityvus, ar negatyvus.

„Kadangi tas mikropritaikymas – pakankamai naujas fenomenas, yra dvi pusės. Viena vertus, manoma, kad tai politinėms partijoms leidžia efektyviau panaudoti savo lėšas, leidžia geriau pasiekti iki šiol politiškai neaktyvias grupes, kurios iki tol gal nebuvo įsitraukusios į rinkimus. Tai atrodo lyg nauja technologija, – kalbėjo ji . – Kita vertus, negatyvus poveikis toks – mikropritaikymas paremtas duomenų apsaugos pažeidimais ir duomenų apsaugos monetizavimu.“

Atsiranda ir manipuliavimo galimybė, pažymėjo duomenų apsaugos konsultantė.

Tada žmogus gali sakyti: „Negi nėra jokių teisinių priemonių, kurios mane apsaugotų? Aš nedaviau sutikimo tokiam dalykui.“

Natalija Bitiukova priminė šaldytuvo pavyzdį ir sakė, kad pirmieji etapai – duomenų rinkimas ir profiliavimas – yra reguliuojami duomenų apsaugos teisės. Tačiau pačios žinutės turinys ir jos pateikimo būdas nebėra duomenų apsaugos reguliavimo dalykas. Tai būtų vartotojų apsaugos teisės klausimas, o ji draudžia nesąžiningą komercinę praktiką, naudoti melagingą informaciją, meluoti apie šaldytuvo dydį, spalvą ar dar ką nors.

„Kalbant apie rinkimus, tai yra apie nekomercinį aspektą, ES situacija yra pakankamai unikali, nes duomenų apsaugos teisė mus saugo ir čia“, – teigė teisininkė. Ir pridūrė, kad to nėra kitose pasaulio valstybėse.

O žinutės pritaikymo klausimas, tęsė Natalija Bitiukova, yra iš dalies rinkimų teisės, iš dalies – rinkimų finansavimo įstatymo, iš dalies – kitų teisės aktų. Šiuo metu ES ir Jungtinėje Karalystėje vyksta diskusija, ar derėtų stiprinti teisinį reguliavimą būtent šioje srityje. „Tačiau tai nėra ES kompetencijos klausimas, faktiškai kiekvienai valstybei narei reikia susitvarkyti pačiai“, – pažymėjo duomenų apsaugos konsultantė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika