Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Ką bendro su Seimo kokybe turi Parlamento narių skaičius? 

2019 kovo 20 d. 13:40
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
BNS nuotrauka

Gegužės 12-ąją, kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užsimojo surengti ir referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Kodėl Lietuvai reikia mažesnio Seimo? Ar parlamentarų skaičiuje slypi Seimo darbo kokybė? Ir kuo šis referendumas gali būti palankus prezidento posto siekiančiam premjerui Sauliui Skverneliui? Apie visa tai diskutuojame su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nare Agne Širinskiene.

– Jūsų frakcijos iniciatyva Seime buvo priimtas sprendimas rengti gegužės 12-ąją referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Šiuo metu jų yra 141, „valstiečiai“ siūlo mažinti iki 121. Kokie yra tokio sprendimo motyvai?

– Motyvų yra labai daug. Skaičius 121 skambėjo Lietuvoje nuo 1992 m., o gal ir dar anksčiau. Kada buvo rengiama Lietuvos Resupublikos Konstitucija, buvo diskutuojama dėl paties modelio. Ir laimėjo tiktai paskaičiavimas, kad mažiausias rajonas turi turėti savo Seimo narį. Mažiausiame rajone tuo metu buvo 25 tūkst. gyventojų, atitinkamai padalinus gautas Seimo narių skaičius – 141. Tuo tarpu Sąjūdžio koalicija siūlė, kad Seimo narių būtų 121. Tai, kaip matote, šis skaičius yra senas.

Taip pat yra ne tik istorinių motyvų, bet ir administracinių. Mes visą laiką kalbėjome apie tai, kad reikia viešąjį sektorių mažinti. Ir manome, kad jį greičiausiai reikėtų mažinti apie 20 proc. Tai šiuo atveju 121 Seimo narys yra ganėtinai artimas tam skaičiui. Kai kurios ministerijos, kaip Sveikatos, jau yra sumažinusios savo administracijos kiekį iki 20 proc.

Tai tokie visiškai vadybiniai motyvai, matant, kad viešasis sektorius turi optimizuotis, kad mūsų gyventojų iš tikrųjų mažėja ir atitinkamai kyla klausimas, ar neturėtų mažėti ir Seimas.

– „Valstiečiai“ yra įtraukę į savo Seimo rinkimų programą sumažinti Seimo narių skaičių iki 101? Kodėl apsispręsta palikti daugiau narių, nei žadėjote prieš rinkimus?

– Tai susiję su diskusija, vykusia Seime. Iš pradžių, kai pradėjome realizuoti savo programą, registravome pasiūlymą Konstituciją koreguoti, sumažinant Seimo narių skaičių iki 101, bet kolegos pradėjo kritikuoti, kad tai yra pernelyg drastiškas sumažėjimas, kad tą pajus gyventojai dėl atstovavimo pokyčių. Ir tada buvo diskusijos, po kurių mes registravome kitą Konstitucijos pakeitimo pasiūlymą – mažinti Seimo narių skaičių iki 121, kartu prismindami pažadus, kokiu procentu mes planuojame mažinti viešąjį sektorių.

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra minėjęs, kad Seimo narių skaičius pasirinktas remiantis profesionalų išdėstytais argumentais. Kas tie profesionalai?

– Mes žiūrėjome ankstesnes diskusijas. Puikiai žinote, kad per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo mažiausiai šeši bandymai keisti Seimo narių skaičių. Pavyzdžiui, ekonomisto Ž. Maurico argumentai ankstesnių kadencijų metu buvo išsakomi, kad reikėtų mažinti. Ir ansktesni bandymai mažinti Seimo narių skaičių vėlgi buvo iki 121.

2014 m. pati konservatorių partija organzavo Konstitucijos pataisas ir tuo metu politologai kalbėjo apie tai, kad 121 būtų optimalus skaičius.

– Kurių Seimo narių po tokių pataisų būtų mažiau: tų, kurie renkami vienmandatėse apygardose, ar tų, kurie į Seimą patenka per partinius sąrašus?

– Yra tikėtina, bent jau iš to, kiek dabar yra diskutuojama Seime, tai Seimo nariai labiau būtų linkę palaikyti daugiamandatės apygardos mažinimą.

– Ar toks sprendimas nėra ypač palankus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kuri rinkėjų tarpe vis dar yra viena populiariausių partijų?

– Aš ištikrųjų taip nemanau, nes daugiamandatė apygarda kaip tokia lieka. M. Duverger dėsnis, kuris politologijoje yra ir kuris sako, kad jeigu visiškai panaikinama daugiamandatė, ilgainiui šalyje fiksuojasi dvipartinė sistema.Tai šis dėsnis tokiu atveju negalės veikti pilna apimtimi vien dėl tos priežasties, kad daugiamandatė iš principo lieka, tik per ją rinksime nebe 70, o 50 Seimo narių.

– Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime šiuo klausimu jums nemažai kritikos pažėrė. Jam kilo klausimų, kaip sumažinus narių skaičių vyks darbas Parlamente: kaip keisis frakcijos, darbas komitetuose ir panašiai.

– Aš manau, kad Seimas neturėtų ypatingai pajusti pokyčių darbo pasidalinimo prasme. Seime yra pakankamai daug komitetų ir, kiek man teko skaičiuoti, kiekviename jų sumažėtų po 1,3 Seimo nario. Bet mes šiandien po savivaldybių tarybų rinkimų Teisės ir teisėtvarkos komitete praradome Seimo narį Vitalijų Gailių, kuris yra išrinktas meru. Gaila, bet mes vistiek dirbsime toliau ir be vieno nario. Mūsų lieka komitete 11. Sumažėjus kituose komitetuose po narį, manau, kad darbo pasidalinimas bus optimalesnis.

Antra vertus, mes turime padėjėjus, biurų darbuotojus, kurių skaičius tikrai nemažėja. Mes suprantame, kad profesionalų reikia turėti Seime. Nes ne kiekvienas Seimo narys yra teisininkas ir gali pakankamai tiksliai sudėlioti savo mintis į teisės aktus.

– Tačiau sutikite, kad Seimo mažinimas – tai dar nebūtinai reiškia, kad dėl to Parlamentas dirbs kokybiškiau. Nesvarstote apie galimybę, pavyzdžiui, kandidatams į Seimo narius įvesti privalomą egzaminą, kokį, pavyzdžiui, turi laikyti asmenys, šiandien siekiantys dirbti valstybės tarnyboje?

– Turiu tokią vidinę nuojautą, kad tokius bandymus Konstitucinis Teismas vertintų pakankamai negatyviai, kaip teisės būtų išrinktam suvaržymus. Bendrai Konstitucinė doktrina Europoje sako, kad negali būti taip, kad dėl kažkokių aplinkybių, kurios susijusios su žmogaus išsilavinimu, būtų atimta teisė būti renkamam. Tokių iniciatyvų yra Seime, bet klausimas, kaip tada būtų su Konstitucija.

– Tačiau tai nėra logiška. Tikriausiai Jūs pati priiminėdama žmogų į darbą keltumėte jo kvalifikacijos klausimą?

– Taip, tačiau šiuo atveju mes turime konstitucinę doktriną. Kitas dalykas – Seimo narių kokybė, mano nuomone, taip pat užtikrina konkurenciją. Tai sumažėjus 20 narių Seime, konkurencija tarp politinių partijų ir Seimo narių padidės. Tai manykime, kad prie to prisidės ir tai, kad į Seimą bus išrenkami tie žmonės, kurie labiau geba atstovauti rinkėjus.

– O neatsitiks taip, kad mes tokiu atveju pririnksime daugiau populistų į Seimą?

– Kažkaip abejočiau, nes proporcingai turėtų mažėti visų.

– Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis balsuojančių Seimo rinkimuose nuo pat nepriklausomybės pradžios skaičius išlieka tas pats – apie 2,5 mln. Tai rodytų, kad Seimo rinkimams gyventojų skaičiaus mažėjimas įtakos neturi.

– Mes siūlome mažinti Seimo narių skaičių ne tik dėl išvykstančių gyventojų. Bendrai mažėja ir viešasis sektorius. Taip pat tai susiję su Seimo išlaidomis. Kukliausiais paskaičiavimais vertinant Seimo narių bei jų padėjėjų atlyginimus ir kanceliarinas išlaidas, nevertinant kitų, kurios patiriamos dėl apgyvendinimo Seimo viešbučiuose, Seimo narių mažinimas sutaupytų per 2 mln. eurų.

– Valstybės mąstu tai nėra didelė suma.

– Tačiau už tokią sumą galima nupirkti nemažai retų vaistų, galima per metus turėti vieną darželį. Tokią sumą tikrai galima būtų panaudoti labai efektyviai.

– Politologas Mažvydas Jastramskis siūlo didinti Seimo narių skaičių iki 140. Šiuo atveju jis remiasi tam tikra formule ir lygiuojasi į Švediją, kur laimės indeksas aukštesnis, ekonomika labiau išvystyta. Ką manote apie tokį pasiūlymą?

– Švedija yra maloni išimtis tiems, kurie nori didelio Parlamento. Tačiau, pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje yra 100–101 Parlamento narys ir jų parlamentai pakankamai gerai su darbais susitvarko.

Pavyzdžiui, vakar baigdami Seimo plenarinį posėdį su kolegomis juokavome, kad Seime užtektų ir 60 narių, nes plenarinį posėdį baigė panašus skaičius.

– Priminkite, kiek jūsų frakcijoje yra narių?

– Virš 50.

– Tokiu atveju vieną frakciją paliekame Seime ir galite dirbti.

– Bet šiuo atveju, matote, kai vyksta rinkimai ir yra išliekanti daugiamandatė sistema, tai natūraliai Seime mažėtų visų frakcijų atstovų.

Daugiau žiūrėkite laidoje „Rinkimų maratonas“.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika