Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
RINKIMŲ MARATONAS

Auksaburniai oro pilių statytojai 

2019 vasario 27 d. 11:10
Debatuose būta visko - ir labiau humoro laidai nei politinei rinkimų programai tinkamos leksikos, ir bandymų pažeminti konkurentą.
Debatuose būta visko - ir labiau humoro laidai nei politinei rinkimų programai tinkamos leksikos, ir bandymų pažeminti konkurentą.
Scanpix nuotrauka

Apie trečdalis kandidatų į merus sunkiai atitiktų bent seniūnui būtiną kompetenciją. Tokia išvada peršasi pasiklausius besiveržiančiųjų valdyti savivaldybes, ypač mažesnes, debatų.

Viską padarysiu, nuolat atsiklausiu žmonių nuomonės, ardysiu korupcijos tinklus, vietos taryba kalbės vienu balsu, nereikės nė opozicijos – tokiais šūkiais nemažai kandidatų į merus per debatus mėgino pridengti nesiorientavimą tokiais klausimais, kaip mero galios ir galimybės, savivaldos kompetencijos ribos, situacija regione.

Ačiū iniciatyvai „Žinau, ką renku“ – dėl jos ir konkrečios savivaldybės rinkėjai, ir visi savivaldos rinkimais besidomintys asmenys gali pamatyti, kokio lygio politikai siekia merų kėdės. Nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, visose savivaldybėse surengė kandidatų į merus debatus. Juos buvo galima stebėti per vietos televizijas ar socialinius tinklus.

Geltonieji drakonai ir mylintys seneliai

Rinkimų agitacijos laikas – perdėto politikų atvirumo metas. Per prisistatymą kandidatai seka sagas, pradėdami nuo išskirtinių savo šaknų ir baigdami anūkų vardais. Kai kurie pasakoja labai išsamiai. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono meru siekiantis tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Vidmantas Paliulis, atskleidęs, jo nuomone, itin svarbų faktą – kad yra gimęs Geltonojo drakono metais, tad sekantis šio pėdomis, per prisistatyti skirtą laiką spėjo išdėstyti savo biografiją iki momento, kai išėjo į sovietinę kariuomenę. Kas bus, jei politikas tik taip sugebės planuoti laiką ir tapęs meru? Subačiaus seniūnas, anksčiau dirbęs muzikos mokyklos mokytoju ir išleidęs „Gitaros pradžiamokslį“, nevengė meniškų paralelių: priminė, kad yra rašęs apie laidotuvių papročius, o jose būdavusios raudotojos. „Aš neraudosiu. Jei būsime valdžioje, ateikite ir visų pasiūlymus išklausysime“, – žadėjo V. Paliulis.

Ne tik jam sunkiai sekėsi dorotis su laiko limitu. O, kaip pažymėjo vienas debatų vedėjas, jei žmogus nieko konkretaus nesugeba pasakyti per minutę, nepasakys ir per dešimt. Sunkiausia buvo tiems, kurie negebėjimą atsakyti į konkretų klausimą maskavo bendromis frazėmis apie vienybę, kovą su neskaidrumu, dabartinio mero trūkumus, pažadais įtraukti žmones į valdymą ir panašiai. Beje, net kai kurie esami merai nevengė nieko konkretaus nesakančių frazių. Štai dabartinė Visagino merė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė Dalia Štraupaitė aiškino, kad svarbiausia – mylėti žmogų. Kas ginčytųsi. Tačiau per debatus rinkėjai norėtų išgirsti apie konkretesnę politikų meilės išraišką.

Itin daug oro kandidatai virpino žadėdami užbaigti nesutarimus vietos tarybose ir net „įteisinti“ tokią vienybę, kuriai esant nebereikės nė opozicijos. Tokia politinė utopija kažin ar naudinga demokratijai, bet kandidatų ji uoliai propaguota.

Ar susirinkusiuosius pasiklausyti debatų tokie burtažodžiai veikė? Regis, ne. Debatų vedėjai bandydavo raminti šaukiančiuosius „Gėda, gėda!“ ar besikvatojančiuosius. Sunku susivaldyti nenusijuokus, kai į Švenčionyse nuskambėjusį klausimą, kodėl tiek mažai jaunuolių ateina į debatus, replikuota, kad jų psichika neatlaiko tokių nesąmonių, kokias pasakoja norintieji tapti merais.

Kandidatų neglumino ir klausimai apie patyrimo stoką. Štai socialdemokratų kandidatas Kėdainiuose Tomas Bičiūnas pareiškė, kad iškilus būtinybei skambintų Gintautui Paluckui ar Rasai Budbergytei. Debatų vedėjos klausimo, kaip atrodytų toks Kėdainių valdymas iš Vilniaus, kandidatas, regis, nelabai suprato.

Mažosiose savivaldybėse itin jautrus – užsienio kalbos mokėjimo klausimas. Pamėginus kandidatams į merus užduoti klausimą anglų kalba, Darbo partijos kandidatė į Švenčionių meres Raja Krupenina atkirto, kad neetiška kalbėti angliškai, jei bent vienas žmogus auditorijoje šios kalbos nesupranta. Toks žmogus, kaip rodo šios kandidatės anketa, yra ir ji pati. Tokių pasipiktinimo atvejų būta per debatus ne vienoje savivaldybėje. Ar šiuolaikinis meras gali nemokėti anglų kalbos? Žinoma, gali, jei yra išrenkamas. Tik kyla klausimas, kodėl net kelias kadencijas būdami vietos valdžioje ir net eidami aukštas pareigas politikai nebando mokytis kalbos, kuri padėtų tiesiogiai įkalbinėti investuotojus, bendrauti su kolegomis užsienyje, be vertėjo pagalbos susipažinti su europinėmis rekomendacijomis ar tyrimais apie vietos valdžią? Kai kurie kandidatai pripažino, kad regionas užsienio investuotojų nesulaikė, nes trūko anglų kalbą mokančių specialistų, o į klausimą, gal meras čia parodytų pavyzdį, atsakė: „Ne.“

Pažadai – populizmo padažai

Debatų vedėjai auditorijos prašydavo įvardyti svarbiausias regiono problemas. Visose savivaldybėse žmonės visų pirma kėlė darbo vietų stygiaus problemą, klausė, ką norintysis tapti meru padarytų keldamas ekonomiką, spręsdamas migracijos problemas, išlaikydamas regione jaunimą.

Švenčionyse besivaržantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso kandidatas į merus Zbignevas Jedinskis piktinosi, kodėl tarptautinės bendrovės „Intersurgical“ mokamos algos nesiekia nė pusės to, ką darbininkai uždirba Didžiojoje Britanijoje. Anot jo, todėl esame „bananinė respublika“, o juk reikėtų skatinti individualų verslą, atleisti jį nuo žemės ir pelno mokesčių. Debatų vedėjui teko priminti, kad Z. Jedinskis kandidatuoja į merus, o ne į Seimo narius, tad turėtų siūlyti tai, kas atitinka mero galimybes.

LVŽS kandidatė į Joniškio rajono merus Rimantė Misiūnienė, atsakydama į klausimą, kaip pagerinti demografinę situaciją, pateikė atsakymą, bylojantį, kiek pro Joniškį pravažiuoja tarptautinių reisų autobusų.

Kandidatų į merus debatai buvo surengti visose savivaldybėse. / Scanpix nuotrauka
Kandidatų į merus debatai buvo surengti visose savivaldybėse. / Scanpix nuotrauka

Žurnalistė Rita Miliūtė aptiko dar originalesnį kitos pretendentės požiūrį į verslą (tiesa, ne debatuose, o prisistatyme LRT). Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatė į Kaišiadorių rajono merus Rita Gliaudelienė tikino: „Esu prieš verslą, prieš viešąjį ir privatų bendradarbiavimą.“

Kiti kandidatai, jau buvę valdžioje, paraginti sukonkretinti, ką padarė bandydami pritraukti investicijų, aiškino negalintys to padaryti, nes neleidžia ... sugriežtinta duomenų apsaugos tvarka.

Ieškant konkrečių išeičių, kaip derėtų spręsti demografines problemas, Kėdainiuose tarp kandidatų kilo kone diskusija: jie svarstė, ar patys gali pagerinti demografinę situaciją, ar tam jau yra per seni. Humoro jausmas – gera politiko savybė, jei juokiamasi laiku ir vietoje, o ne balansuoja ties blevyzgų riba.

Tarp labiausiai auditoriją dominančių temų – ir sveikatos apsauga, ligoninių išsaugojimas. Kupiškyje socialdemokratų kandidatas Augenijus Cesevičius siūlė žūtbūt išlaikyti vietos ligoninę, neanalizuodamas nei ekonominių, nei pacientų sveikatos rodiklių.

Nemažai kandidatų nenori, kad būtų uždarytos kaimo mokyklos, nors kai kuriose jų ugdymo rezultatai nuo didesnių mokyklų atsilieka dvejais mokslo metais. Štai Rokiškyje švietimo rezultatai nedžiugina, tad kandidatai svarstė dilemą: išsaugoti mažas mokyklas ar sudaryti geresnes ugdymo sąlygas didesnėse mokyklose. Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Valius Kazlauskas pareiškė, kad kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Auditorija replikavo: „Einate į merus, tad konkrečiai atsakykite į klausimą.“ Tada jis pareiškė, kad uždarius mokyklą išnyks kultūros židinys, todėl reikia maksimaliai stengtis išlaikyti mokyklas. Liberalui pritarė LVŽS kandidatė Dalia Lūžienė-Malijonienė: mokyklos kaime turi išlikti, nebent pati bendruomenė nutaria kitaip, mat turi būti rodomas dėmesys kiekvienam vaikui. Tačiau juk dėmesys kiekvienam vaikui reiškia kokybišką ugdymą, o ne arti namų esančią mokyklą. Bet kandidatai yra įgudę sakyti tai, ką rinkėjai nori išgirsti.

Tarp žmonėms skaudžiausių problemų – ir duobėti keliai, žvyrkelių asfaltavimas, susisiekimas su savivaldybės centru. Šiuose rinkimuose skamba kaip niekada daug pažadų pereiti prie nemokamo transporto.

Žmonės kėlė klausimus ir dėl automobilių parkavimo vietos prie kapinių, ir dėl šilumos kainų. Kandidatų į merus pažadų būta labai ryžtingų. Kėdainiuose konservatorius Ignas Jankauskas pareiškė: „Jei buvo įmanoma sugriauti Tarybą Sąjungą, tai ir šildymo kainas įmanoma sumažinti.“

Kandidatai į merus pateikė įvairių vizijų. Pavyzdžiui, Prienuose vienas kandidatas pareiškė, kad jo vizijose Prienai – miegamasis didmiesčių rajonas. Tik paklaustas, ar Prienuose tikrai bus tik miegama, kandidatas pradėjo svarstyti, ar jo vizija iš tiesų jau tokia gera.

Kandidatai buvo atviri ir atsakydami į klausimą, koks bus pirmas jų darbas, jei taptų merais. „Pirmiausia atšvęsiu su savo komanda“, – pareiškė viena politikė. Už atvirumą – 10 balų. Tačiau ar „baliukas“ – mero darbas?

Debatuose būta visko – ir labiau humoro laidai ar grožinei literatūrai nei politinei rinkimų programai tinkamos leksikos, ir bandymų pažeminti konkurentą, o kandidatų į Biržų rajono merus debatai baigėsi politikų susistumdymu. Vietos žiniasklaida rašė, kad debatus trikdė Biržuose išrinkto Seimo nario, LVŽS Biržų skyriaus pirmininko Audrio Šimo užgaulios replikos, o po renginio, pasak liudytojų, jis dabartiniam Biržų merui Valdemarui Valkiūnui taip vožė į petį, kad šis vos nenugriuvo. Pačiam parlamentarui atrodo, kad jis merui tik paplojo per petį, mat ir šis jam paplojo.

Trinkelės svarbiau už skaidrumą

„Formaliai žiūrint rinkimai lyg ir yra konkurencingi visose savivaldybėse – vienur šeši kandidatai, kitur septyni, dar kitur septyniolika, atstovaujama ir pozicijai, ir opozicijai. Tačiau vertinant pagal debatus apie trečdalis kandidatų „netraukia“ net seniūno pareigoms“, – tokia kandidatų į merus debatus šešiose savivaldybėse moderavusio „Žinių radijo“ diskusijų laidų vedėjo Aurimo Perednio nuomonė.

Pasak jo, kandidatai – labai nelygiaverčiai. Jau ragavusieji mero duonos ar dirbusieji vietos taryboje gali deramiau atsakyti, kaip pagerins vieną ar kitą sritį, tačiau kiti kandidatai negeba bent kiek geriau pasirodyti. Todėl kyla klausimas, kodėl neturintieji atitinkamos kompetencijos ir nesuvokiantys savivaldos veiklos principų apskritai dalyvauja rinkimuose. Kandidatams labai trūksta konkretumo, gebėjimo greitai susigaudyti netikėtoje situacijoje. O juk merams kasdien reikia priimti daugybę sprendimų.

Aurimas Perednis: „Vertinant pagal debatus apie trečdalis kandidatų "netraukia" net seniūno pareigoms.“ / BNS nuotrauka
Aurimas Perednis: „Vertinant pagal debatus apie trečdalis kandidatų "netraukia" net seniūno pareigoms.“ / BNS nuotrauka

A. Peredniui kelia nuostabą, kad net vadinamosios sisteminės konservatorių, „valstiečių“ ar socialdemokratų partijos, turinčios regionines struktūras ir išteklių bei galinčios ugdyti potencialius regionų vadovus, kai kuriose savivaldybėse kelia visai nekonkurencingus kandidatus į merus. Jie kalba apie stagnaciją ir korupciją regionuose, bet jų atsakymai į debatų vedėjų ar auditorijos klausimus neįrodo, kad jie dirbtų efektyviau už tuos, kuriuos kritikuoja. „Susidaro įspūdis, kad partijos nerimtai vertina savivaldą, yra susitelkusios tik į Seimo ir prezidento rinkimus, o savivaldybėse nemato potencialo keisti šalį“, – apgailestavo A. Perednis.

Debatuose buvo akivaizdu, kad žmonės pervertina tiesiogiai renkamų merų galias, nelabai supranta, kad meras be tarybos daugumos palaikymo yra beveik niekas. Priminsime, kad jau šią kadenciją buvo keli pavyzdžiai, kai teismo procesai paralyžiavo tarybos darbą, jei meras neturėjo tarybos daugumos paramos. Bet, kaip pažymėjo A. Perednis, kandidatai įtikinėja, jog viską išspręs, jei tik bus išrinkti, užuot pasakę, kad jei neturės daugumos paramos ir palaikančio administracijos direktoriaus, gali būti tik nominalūs merai.

Savivaldybėse, kurioms vadovauja merai „kunigaikštukai“, išryškėja žmonių požiūrio į demokratiją spragos. Taip, ilgamečiai merai yra įsigilinę į reikalus, efektyviai dirba, nors turi problemų dėl atvirumo ir skaidrumo. A. Perednis pasakojo, kad Širvintose po debatų prie jo priėjo žmogus ir pasakė matantis nepotizmo apraiškų, tačiau lygindamas, ką širvintiškiai turėjo prieš ketverius ar aštuonerius metus, pripažįsta dabar esant bent rezultatų – gatvės sutvarkytos, trinkelės suklotos. Žmonėms svarbiau, kad meras kažką padaro, o tai, ar rezultatų pasiekia demokratiškai, – nelabai svarbu.

Vis dėlto debatų vedėją auditorijos nuteikė teigiamai: „Žmonės kelia kritinius klausimus, diskutuoja. Savivaldybių demokratija nelengvai, bet „užsiveda“. Toks aktyvumas, pilietiškumas, suvokimas, kad ne tik politikai gali kažką padaryti, bet ir kiekvienas pilietis, keldamas problemas, gali būti reikalingas, paskatinti pokyčius. Labai svarbu patikėti, kad ne kokie nors uždari politikų klanai, bet kiekvienas žmogus gali dalyvauti keičiant gyvenimą.“

Tačiau tenka pripažinti, į debatus rinkosi aktyvesni žmonės, sudarantys menką rinkėjų dalį. Nemažai kitų vertina ne kandidato pažadų realumą, o skambesį, ne politiko kompetenciją, o grožį. Tad atsakymų į debatuose kilusius retorinius klausimus, ar gali meru tapti toks kandidatas, kuris visai nesusigaudo, ką veikia vietos taryba, ar kuris tikina, kad Lechas Walęsa tebėra Lenkijos prezidentas, dar reikės palaukti. Tiesa, jau neilgai – pirmasis merų rinkimo turas vyks kovo 3 dieną.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika