Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Užgavėnių nuotaika senose fotografijose 

2019 kovo 4 d. 18:00
O tai arklys... (1979). 
O tai arklys... (1979). 
Ričardo Dailidės nuotrauka

Užgavėnių papročiai, ritualai, eitynės nuo senų laikų buvo svarbus ir raiškus lietuvių liaudies papročių veiksnys, susipynęs su baltiškąja mitologija ir krikščioniškosios pasaulėžiūros elementais. Laikui bėgant kito jų turinys ir formos, santykis su gyvenimo realijomis.

Keistokai susiklostė Užgavėnių statusas sovietmečiu: jos buvo priskirtos prie nepageidautinų tautinių religinių atgyvenų, nepriimtinų „tarybinei tikrovei“, todėl ne tik neskatintinų, bet ir naikintinų.

Tačiau Lietuvoje kaskart stiprėjo tautinės aspiracijos, viena tų apraiškų – liaudies meno raida, liaudies skulptūros atgimimas ir suklestėjimas. Atsirado Ablingos ansamblis, publikacijų apie koplytstulpius ir rūpintojėlius. Parodose pasirodydavo Užgavėnių kaukių, jos pamažu įsitvirtino kaip savitas žanras. Susikūrė Liaudies meno draugija, liaudies ir mėgėjiškai dailei buvo suteiktas estetinis statusas, jos nariai oficialiai buvo pripažinti menininkais, teisėmis prilyginti dailininkams.

Ričardo Dailidės nuotraukos lyg iš naujo parodo ano renginio ryšį su gamta, kai vientisą vaizdą kuria peizažas, trobos ir jų detalės, arkliai, rogės, šuneliai ir, žinoma, kaukės.

Šiame judėjime ryškiai sužibėjo Kurtuvėnai (Šiaulių r.) ir jų žmonės. Vietos ir Šiaulių entuziastų dėka atsirado senųjų papročių, dainų puoselėtojų sambūris, kilo idėja atgaivinti Užgavėnių tradicijas. Ir štai 1972 metais Kurtuvėnuose įvyko persirengėlių eitynės. Taip prasidėjo įžymiosios Kurtuvėnų Užgavėnės, praplėtusios savo veiklą plačiau: Luokėje, kurioje karnavalinių kaukių kolekciją pateikė Anicetas Puškorius, Šaukėnuose, o jau Atgimimo metais ir Šiauliuose.

Dailininkė Gražina Didelytė per Užgavėnes Kurtuvėnuose (1979). / Ričardo Dailidės nuotrauka
Dailininkė Gražina Didelytė per Užgavėnes Kurtuvėnuose (1979). / Ričardo Dailidės nuotrauka

Kurtuvėnų Užgavėnės į savo erdvę įtraukė daug žmonių iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus, bet pirmiausia paminėti vietos žmonės: mokyklos direktorė Janina Čepulytė, girininkas Enrikas Mejeris, skulptorius Vitalijus Lukošaitis, šiauliečiai gydytojas Edmundas Dapkevičius, muziejininkas Vincas Vaitekūnas. Į eitynes aktyviai įsitraukė vilnietė grafikė Gražina Didelytė, inžinierius Steponas Lukoševičius, na ir, žinoma, ištisa plejada fotografų: Aleksandras Macijauskas, Virginijus Šonta, Vladas Mikalauskas, Antanas Dilys, Algirdas Puodžiūnas. Tų fotografų būrio nuolatiniai dalyviai buvo Algirdas Musneckis ir Ričardas Dailidė.

Žirgai pakinkyti (1973). / Ričardo Dailidės nuotrauka
Žirgai pakinkyti (1973). / Ričardo Dailidės nuotrauka

Užgavėnių plėtotė paskatino ir kitus žingsnius, taip kilo idėja pagerbti kraštiečio Povilo Višinskio šimtųjų gimimo metinių atminimą. Metais vėliau, 1976-aisiais, buvo suorganizuotos panašios į Užgavėnių eitynės, atvežta į Kurtuvėnų mokyklos kiemą skulptoriaus V. Lukošaičio iš ąžuolo išdrožta P. Višinskio skulptūra.

Gaspadine, gal ką nors parduotum? (1979). / Ričardo Dailidės nuotrauka
Gaspadine, gal ką nors parduotum? (1979). / Ričardo Dailidės nuotrauka

Dabar šie praeities įvykiai tampa istorijos savastimi, o nuotraukos – akivaizdžiu liudytoju. Ypač daug yra nuveikęs fotografas, fotomenininkas R. Dailidė, žinomas Šiauliuose ir šalyje kūrėjas, dalyvavęs daugybėje parodų Lietuvoje ir užsienyje, pristatęs daug personalinių ekspozicijų. Šiandien Šiaulių universiteto bibliotekos galerijoje pristatoma paroda atskleidžia senųjų Užgavėnių tradicijų atgaivinimą. R. Dailidės nuotraukos lyg naujai parodo ano renginio ryšį su gamta, kai vientisą vaizdą kuria peizažas, trobos ir jų detalės, arkliai, rogės, šuneliai ir, žinoma, kaukės.

Mergaitė su dūdele (1973). / Ričardo Dailidės nuotrauka
Mergaitė su dūdele (1973). / Ričardo Dailidės nuotrauka

O jos labai įvairios, net baisokos, tačiau į jų būrį įsilieja ir žiūrovai, tarsi tampa neatsiejamais įvykio dalyviais. Net iš Vilniaus atvažiuoja smalsuolių, kad ir įžymioji dailininkė Gražina Didelytė, įgriūvanti į būrį kaukėtų žmonių rogėse ir tampanti aktyvia dalyve.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika