Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Tikriausiai blogiausias laikas laivui nuskęsti – kodėl naujų laivų paleidimo metu įvyksta katastrofos? 

2019 vasario 10 d. 10:45
Šiais laikais nesėkmingas laivų nuleidimas į vandenį yra itin retas reiškinys. 
Šiais laikais nesėkmingas laivų nuleidimas į vandenį yra itin retas reiškinys. 
Wikimedia Commons nuotraukos

Laivai yra nepaprastai brangūs. Gera žinia tai, kad jie kuriami taip, kad tarnautų kelis dešimtmečius. Tačiau kai kurie laivai išgyvena tik kelioliką metų, o kiti – tik kelias minutes. Kodėl taip nutinka? Kaip gali būti, kad tik į vandenį nuleidžiamas laivas parodo silpniausias savo puses?

Per visą istoriją nuleidimo į vandenį metu nuskendo ne vienas laivas. Dar daugiau – ir šiandien tai nėra visiškai retas, neįmanomas reiškinys. Tiesa, šiais laikais dažniau skęsta prabangios jachtos ir kateriai, o štai didieji laivai beveik niekada nenuskęsta, kai yra nuleidžiami į vandenį. Tačiau taip buvo ne visuomet.

1907 metais į vandenį buvo nuleidžiamas transatlantinis italų garlaivis „Principessa Jolanda“. Karaliaus Viktoro Emanuelio III dukros vardu pavadintas laivas buvo įspūdingas 141 metro ilgio Italijos inžinierių pasididžiavimas. Tai buvo 6 milijonus lyrų kainavęs laineris, turėjęs kursuoti tarp Europos ir Pietų Amerikos. Kiekviename kambaryje buvo po telefoną, o pats laivas buvo vienas iš pirmųjų turintis belaidį telegrafą. Visame laive veikė elektros sistema, apšvietimas, o prabangūs baldai buvo sunešti dar visiškai neužbaigus statybų. „Principessa Jolanda“ buvo didžiausias tuometinis Italijoje pastatytas keleivinis laineris, tačiau ji plaukė neilgai.

Vos tik nuleistas į vandenį, „Principessa Jolanda“ pakrypo ant kairiojo šono. Kadangi laivas buvo nuleistas specialia rampa, kuria slydo šonu, buvo manoma, kad šį pokrypį įmanoma ištaisyti. Buvo nuleisti inkarai, į vieną pusę nešami daiktai, pasitelkti vilkikai. Po 20 minučių įgulai teko evakuotis ir „Principessa Jolanda“ visiškai apvirto ant šono. Laivas buvo prarastas, bet jo variklis buvo panaudotas kitame laive. Manoma, kad krovininiame „Milazzo“, kuris buvo nuskandintas Pirmojo pasaulinio karo metu.

„Principessa Jolanda“ pasviro iš karto po paleidimo, o vėliau visai prigulė ant šono.
„Principessa Jolanda“ pasviro iš karto po paleidimo, o vėliau visai prigulė ant šono.

Tikriausiai populiariausias Švedijos turistų traukos objektas, laivas „Vasa“, pastatytas 1628 metais, taip pat patyrė panašų likimą. Pastatyti tokį milžinišką karinį burlaivį nurodė karalius Gustavas II Adolfas, kuris tuomet buvo labai užsiėmęs karu su ne kuo kitu, o Abiejų Tautų Respublika (valstybe, kurią sudarė Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė). „Vasa“ turėjo būti Švedijos didybės simbolis su 64 patrankomis, įmantriais raižiniais ir meistriška medine konstrukcija. Tačiau vos nuleidus „Vasa“ į vandenį paaiškėjo, kad laivas yra nestabilus. Jis nuskendo nuplaukęs maždaug 1,3 km. Patrankos vėliau buvo ištrauktos, o pats laivas ištrauktas tik 1961 metais.

Šiandien „Vasa“ yra vienas iš Stokholmo pasididžiavimų ir geriausiai išlikęs 17 amžiaus laivas. Jį išsaugojo šalti Baltijos vandenys, todėl šiandien galima pamatyti įmantrius raižinius, sudėtingą konstrukciją ir net pažvelgti į 69 metrų ilgio laivo vidų.

Nesėkmingas prabangios jachtos nuleidimas į vandenį

Tai tik pora pavyzdžių, tačiau jie turi šį tą bendro – stabilumo trūkumą. „Vasa“ pasižymėjo itin aukštu svorio centru ir sunkiai rinko kilometrus, nes net menkiausi vėjai stipriai lingavo burlaivį. „Principessa Jolanda“ problema buvo tokia pati. Šis laivas jau turėjo baldus ir visus įrenginius, bet jokio balastinio vandens ar net anglių triume. Taigi, laivo svorio centras buvo per aukštas.

Daug jachtų nuskęsta ir dėl netinkamų paleidimo procedūrų ar tiesiog nepasiruošimo. Kartais laivo nuleidimas į vandenį yra filmuojamas daugybės žurnalistų, todėl pasirenkama vieta, kuri yra lengviau prieinama žmonėms, o ne tinkamesnė laivui. Vėlgi, šiais laikais tokie incidentai yra retesni dėl geriau apibrėžtų taisyklių ir kompiuterinių modeliavimo programų. O jei jie ir pasitaiko, tai su mažesniais laivais.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika