Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Kodėl mes taip linkę tikėti sąmokslo teorijomis? 

2019 kovo 5 d. 16:37
Pixabay.com nuotrauka

Ar Hillary Clinton iš Vašingtono picerijos organizavo pasaulinę prekybą vaikais? Ne. Ar George‘as Bushas dirigavo bokštų dvynių sugriovimui ir kelių tūkstančių žmonių nužudymui 2001 m. Taip pat – ne. Taigi kodėl kai kurie žmonės vis dėlto tuo tiki? Ką sąmokslo teorijos mums pasako apie mūsų pasaulio suvokimą? Aiškinasi BBC. 

„Sąmokslo teorijos toli gražu nėra kažkoks naujas fenomenas. Jos žmoniją nuolat lydi jau gerą šimtmetį“ , – paaiškina profesorius Joe Uscinskis, knygos „Amerikos sąmokslo teorijos“ autorius.

Pasirodo, sąmokslo teorijos yra paplitusios labiau nei galime įsivaizduoti. „Kiekvienas žmogus tiki mažiausiai viena, o gal net keletu jų, – sako J.Uscinskis. – O priežastis yra labai paprasta: egzistuoja begalė sąmokslo teorijų. Jeigu apie jas visas vykdytume apklausą, kiekvienas asmuo nurodytų bent keletą, kuriomis pats tiki.“

Šis atradimas nėra būdingas tik Jungtinėms Valstijoms. Kembridžo universiteto mokslininkai 2015 m. vykdė tyrimą: grupei žmonių pateikė sąrašą, kuriame buvo nurodytos tik penkios sąmokslo teorijos ir paprašė nurodyti, ar kuria nors iš jų tiki. Dauguma apklaustųjų britų pažymėjo bent vieną. Įdomu tai, kad jiems apklausos sąraše buvo išvardintos teorijos nuo to, kad egzistuoja įvykius pasaulyje kontroliuojanti slapta grupė iki kontaktų su ateiviais atvejų.

Apibendrinant reikėtų konstatuoti paprastą gyvenimišką tiesą: visi mes norime gerai jaustis, o ne būti teisūs.

Šis mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė visai kitokį, ir net priešingą paplitusiai nuomonei, tipinį sąmokslo teorijomis įsitikinusio asmens portretą – tai toli gražu ne vidutinio amžiaus vyras, gyvenantis pas mamą rūsyje ir pasipuošęs sportine kepuraite.

„Pasižiūrėjęs į demografinius duomenis matai, jog sąmokslo teorijomis tiki asmenys iš įvairių socialinių sluoksnių, nepaisant lyties ir amžiaus“, – tvirtina profesorius Chrisas Frenchas, Goldsmito universiteto psichologas.

Nesvarbu, kokius turi politinius įsitikinimus ir kur esi – dešinėje ar kairėje – vis vien esi linkęs matyti prieš save nukreiptus sąmokslus.

„Vertinant samprotavimus apie sąmokslus, šios dvi žmonių grupės mąsto vienodai“, – teigia profesorius J.Uscinskis.

Dauguma žmonių, patikėjusių, jog G.Bushas susprogdino bokštus dvynius, buvo demokratai, o patikėję, jog Barackas Obama suklastojo savo paties gimimo liudijimą – respublikonai. Tokių žmonių skaičius kiekvienoje partijoje buvo maždaug vienodas.

Kai kurios sąmokslo teorijos:

• Teorija apie tai, kad išsilaipinimas mėnulyje buvo suklastotas paskatino išsamius paaiškinimus, paneigusius šiuos teiginius.

• Teiginiai, kad nacių karo nusikaltėlis Rudolfas Hessas buvo įkalintas du kartus, buvo paneigti DNR tyrimo.

• Muzikantai Beyoncé, Paulas McCartney ir Avril Lavigne susidūrė su gandais, kad juos yra pakeitę klonai.

• Teorija, kad šešėlinė grupė, vadinama „Iliuminatai“, kontroliuoja pasaulį ir kad įžymybės bei politikai yra jos nariai.

Norėdami suprasti, kodėl mes tiek daug mąstome apie šešėlinių jėgų, kontroliuojančių politinius įvykius, egzistavimą, turime galvoti plačiau – būtent apie sąmokslo teorijų psichologiją.

„Mes labai gerai suvokiame įvykių bei reiškinių modelius ir dėsningumus. Bet kartais norime matyti kažkokias paslėptas prasmes ir reikšmes ten, kur jų visiškai nėra, – sako prof. Ch. Frenchas. – Taip pat esame linkę galvoti, kad kai kažkas atsitinka, tai būtinai atsitinka, nes kažkas norėjo, kad tai nutiktų.“

Mes matome tam tikrus su svarbiais įvykiais susijusius sutapimus ir tada imame iš jų kurti istoriją. O ši istorija jau tampa sąmokslo teorija, nes joje būtinai atsiranda „geriečiai“ ir „blogiečiai“ – pastarieji vėliau tampa atsakingi už mums nepatikusius dalykus.

Ir dėl ryklių kalti politikai

Daugeliu atvejų tai yra tiesiog kasdienė politika. „Mes dažnai kaltiname politikus dėl blogų įvykių, net jei tie įvykiai yra jiems visai nepavaldūs, – teigia profesorius Larry Bartelsas, Vanderbilto universiteto politologas. – Žmonės aklai dėkoja arba nubaudžia vyriausybę už patiriamus gerus ar blogus laikus be jokio aiškaus supratimo, ar vyriausybės politika apskritai kuo nors prisidėjo prie šių rezultatų.“

Tai ypač akivaizdu, kai atsitinka kažkokie nemalonumai, visiškai nesusiję su vyriausybe. „Vienas tokių atvejų, kurį išsamiai nagrinėjome, buvo ryklių išpuolių serija Naujojo Džersio pakrantėje 1916 m., – atskleidžia profesorius L.Bartelsas. – Šie įvykiai vėliau virto filmo „Nasrai“ siužetu. Tyrimo metu nustatėme, kad prezidentas Woodrow Wilsonas patyrė labai didelį savo reitingų nuosmukį būtent tose vietovėse, kurios gyventojai labiausiai nukentėjo nuo ryklių išpuolių.“

Daugelyje pagrindinių politinių grupių taip pat galima aptikti pasidalinimą į dvi grupes – „mes“ ir „jie“ vaidmenis sąmokslo teorijose. Štai Jungtinėje Karalystėje referendumas dėl išstojimo iš ES sukūrė dvi panašaus dydžio grupes – „pasiliekančiuosius“ ir „išeinančiuosius“.

„Žmonės jaučia priklausymą savo grupei ir rodo tam tikrą priešiškumą kitos grupės nariams“, – sako Londono ekonomikos mokyklos profesorė Sara Hobolt. „Pasiliekantieji“ ir „išeinantieji“ kartais pasaulį interpretuoja skirtingai. Pavyzdžiui, susidūrus su vienodais ekonominiais faktais, „pasiliekantieji“ labiau tiki, kad ekonomika veikia prastai, o „išeinantieji“ teigia, jog viskas su ja yra gerai.

Sąmokslo teorijos yra tik dar viena šių dviejų Jungtinės Karalystės politinių grupių priešpriešos dalis. „Ruošiantis referendumui dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES „išeinantieji“ manė pralaimėsią, taip pat buvo linkę tikėti, kad referendumo rezultatai gali būti suklastoti, – prisimena profesorė S.Hobolt. – Tačiau eilinė sąmokslo teorija subliuško pasirodžius referendumo rezultatams ir paaiškėjus, kad vis dėlto pralaimėjo „pasiliekantieji“.

Esame linkę galvoti, kad kai kažkas atsitinka, tai būtinai atsitinka, nes kažkas norėjo, kad tai nutiktų.

Subjektyvieji psichologiniai veiksniai

„Tai, kad sąmokslo teorijos yra įsitvirtinusios politiniame mąstyme, nėra labai jau džiuginantis dalykas. Tačiau šis faktas neturėtų mūsų stebinti. Dažnu atveju savo įsitikinimus konstruojame tokiu būdu, kad jie paremtų mūsų pačių įsivaizduojamą tiesą“, – atskleidžia L.Bartelsas.

Daugiau informacijos tokiu atveju taip pat mažai kuo gelbsti. Įdomu tai, kad šališki linkę būti tie žmonės, kurie tam tikram įvykiui skiria daugiausiai dėmesio ir susirenka daug informacijos.

Profesorius L.Bartelsas pažymi, jog daugelis žmonių nejaučia didelio poreikio teisingai vertinti politikos faktus, jei suvokia, kad jų asmeninis balsas niekaip nepaveiks vyriausybės politikos. „Mano klaidingi politiniai įsitikinimai man nieko nekainuoja“, – paplitusį įsitikinimą konstatuoja mokslininkas.

„Jei aš jaučiuosi gerai manydamas, kad Woodrow Wilsonas vis dėlto galėjo užkirsti kelią ryklių išpuoliams, tuomet mano psichologinė nauda dėl šio požiūrio laikymosi greičiausiai bus daug didesnė už bet kokią bausmę, kurią galėčiau patirti, jei nuomonė būtų neteisinga“, – paprastai paaiškina L.Bartelsas.

Apibendrinant reikėtų konstatuoti paprastą gyvenimišką tiesą: visi mes norime gerai jaustis, o ne būti teisūs. Štai kodėl tam tikros sąmokslo teorijos ateina ir praeina ir štai kodėl sąmokslo teorijos visuomet bus neatskiriama politinių įvykių dalimi.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika