Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Kambodža: nuo žydros pakrantės iki įspūdingų šventyklų 

2019 kovo 2 d. 12:00
Plaukiant upe atsiveria nuostabus kraštovaizdis.
Plaukiant upe atsiveria nuostabus kraštovaizdis.
Akvilės Ben Haim nuotrauka

Pirmasis vaizdas išlipus iš nedidelio mikroautobuso tamsintais langais ir kojomis palietus Kambodžos žemę, buvo kiek netikėtas. Aplinkui stūksojo prancūziško stiliaus vilos, prieš akis driekėsi romantiška pajūrio promenada ir neįtikimo žydrumo jūra. Jei nežinočiau, kad esu Pietryčių Azijoje, manyčiau, kad atsidūriau kur nors pietinėje Europoje.

Mėnesį laiko keliavę po Vietnamą, Kambodžą pasiekėme autobusu. Nuo Ha Tieno miesto Vietname iki pirmojo kiek didesnio Kepo miestelio Kambodžoje – vos 30 kilometrų. Įveikiame juos gana lengvai, tik kertant sieną tenka įsigyti 30 JAV dolerių kainuojančią Kambodžos vizą.

Gruodžio mėnesį kepinant daugiau nei 30 laipsnių karščiui, ta žydra Kambodžos pakrantė iš tiesų vilioja. Kepas, kuriame trumpam sustojome pasižvalgyti, ilgą laiką buvo laikomas prabangiausiu šalies pajūrio kurortu. XX amžiaus pradžioje čia ėmė kurtis prancūzų kolonistai, kurių palikimas ryškiai matomas miesto architektūroje.

Maždaug tris kartus už Lietuvą didesnė, 16 mln. gyventojų turinti Kambodža keliautojams pateikia daug staigmenų. Nuostabūs kraštovaizdžiai, autentiški pajūrio kurortai ir įspūdingos šventyklos – vos keletas jų.

Kadaise klestėjusios Khmerų imperijos šlovę mena šimtai išlikusių induistinių ir budistinių šventyklų. Pagrindinė jų – Angkoro – yra laikoma didžiausiu religiniu statiniu pasaulyje.

Kainos– vienos žemiausių

Kiek ilgiau apsistojame Kampote – dar viename prancūzų kolonijizmo paliestame Kambodžos mieste. Maždaug 50 tūkst. gyventojų turintis Kampotas primena šį tą tarp miesto ir kaimo. Daugiausiai čia stovi neaukšti kolonijizmo laikų pastatai bei paprastesni betoniniai namukai. Eidami centrinėmis miesto gatvėmis savo gyvenamosios vietos link, keturračių transporto priemonių beveik nesutinkame, užtat ant kelio pasimaišo kudakuojančių vištų būrelis.

Prancūzų kolonijistinė architektūra Kampote. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Prancūzų kolonijistinė architektūra Kampote. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Apsistojame svečių namuose, kur naktis dviviečiame kambaryje kainuoja 10 dolerių už naktį. Palyginti su kitomis Pietryčių Azijos šalimis, apgyvendinimo kainos Kambodžoje yra vienos žemiausių. Įdomu, kad šalies vietinė valiuta, Kambodžos rielis, yra mažai naudojama – daug populiaresni amerikietiški doleriai. Būtent šią valiutą nurodo dauguma parduotuvių, restoranų, apgyvendinimo vietų, dolerius išduoda ir bankomatai. Kambodžos rielius pamatėme tik tada, kai keletą kartų gavome smulkios grąžos.

Kampote į akis krinta tai, kiek daug čia nuolat gyvenančių užsieniečių. Daugelis maitinimo ir apgyvendinimo vietų priklauso ne vietiniams – štai ir mūsų svečių namuose pasitiko amerikietė registratūros darbuotoja. Kampote radome ir picas tiesiog gatvėje kas vakarą kepantį italą, ir izraeliečių įkurtą falafelių užkandinę, ir daugybę britiško stiliaus barų.

Nuo seno auginami pipirai

Angkoras – didžiausias religinis statinys pasaulyje. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Angkoras – didžiausias religinis statinys pasaulyje. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Upės vingyje ir visai netoli jūros įsikūręs Kampotas ilgą laiką buvo svarbiausias Kambodžos uostas. Ir šiandien upės pakrantėse verda gyvenimas, o pasiplaukiojimai motorinėmis valtimis yra viena mėgstamiausių turistinių pramogų. Plaukiant upe atsiveria nuostabūs vaizdai: aplinkui stūksantys kalnai, žaliuojanti gamta, vietiniai kaimeliai. Vakarais galima mėgautis saulėlydžiais, o nusileidus saulei – stebėti medžiuose žybsinčių jonvabalių šokius.

Dėl palankių gamtos sąlygų Kampoto apylinkėse nuo seno auginami pipirai, žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Regionas labiausiai garsėja juodaisiais pipirais, tačiau čia pat apdorojami ir baltieji bei raudonieji pipirai – visi jie išgaunami iš to paties augalo. Pasisamdžius tuktuką ar tiesiog išsinuomojus motorolerį pipirų plantacijas gali aplankyti visi norintys – pasitinkantys gidai papasakoja daugelį pipirų auginimo paslapčių.

Net ir važinėjant tuktuku, šventyklų lankymas yra gana varginantis užsiėmimas, o kasdien kepinanti saulė stiprybės taip pat neprideda.

Kampotas taip pat didžiuojasi ir durijais – didžiuliais, specifiniu kvapu pasižyminčiais vaisiais. Visoje Pietryčių Azijoje populiarūs durijai vadinami vaisių karaliais, o Kampoto centre netgi stovi milžiniška durijaus statula. Tiesa, kaip ir daugeliui vakariečių, mums šio vaisiaus skonis pasirodė sunkiai suvokiamas. Nusipirkę nedidelį durijų, sugebėjome tik keletą kąsnių suvalgyti – kreminės tekstūros vaisius nokdamas fermentuojasi, todėl šiek tiek primena alkoholį ar kokius nors vaistus.

Ankoro šventyklas kasmet aplanko milijonai turistų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Ankoro šventyklas kasmet aplanko milijonai turistų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Naujieji metai paplūdimyje

Toliau keliaudami Kambodžos pakrante, keletui dienų įsikuriame už 100 kilometrų į vakarus esančiame Sihanukvilio mieste. Pavadintas XX amžiuje šalį valdžiusio karaliaus Norodomo Sihanouko garbei, Sihanukvilis yra svarbus regiono komercinis uostas, o kartu ir vienas populiariausių pajūrio kurortų. Iš čia patogu pasiekti keletą netoliese esančių salų, o ir pats miestas gali pasigirti puikiais balto smėlio paplūdimiais.

Vaivorykštė prie Angkoro šventyklų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Vaivorykštė prie Angkoro šventyklų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Sihanukvilis nusėtas daugybe turistams skirtų parduotuvių, restoranų ir pasilinksminimo vietų, tačiau pavažiavus vos 20 min. nuo miesto centro galima atrasti visišką ramybę. Mes apsistojame kaimelyje netoli Otres paplūdimio, kur civilizacijos dar nedaug, gatvės neasfaltuotos, o ir turistų srautai ne tokie dideli. Keletą dienų pavyksta mėgautis visiška ramybe. Kas rytą einame pavalgyti į vietinę užkandinę, kur brangiausias patiekalas – kepti ryžiai su kiaušiniu – kainuoja 1,5 dolerio, o dienas leidžiame palmių pavėsyje.

Ramybė baigiasi trečiąją dieną, Naujųjų metų išvakarėse. Mūsų pamėgtą paplūdimį jau nuo vidurdienio apspinta vietinės šeimos su vaikais – visi iš širdies linksminasi, ant grotelių kepa mėsą, o vakarop ir fejerverkus pradeda leisti. Mes Naujųjų metų proga nueiname į viename iš paplūdimio barų surengtą vakarėlį. Sakyčiau, viskas kaip ir Lietuvoje, tik vietoje šalčio ir sniego mus supa smėlis ir banguojanti Pietų Kinijos jūra.

Angkoro šventyklų komplekse – per šimtą įvairiausių šventyklų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Angkoro šventyklų komplekse – per šimtą įvairiausių šventyklų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Vakarėliai ir ramybė saloje

Po Naujųjų metų sutikimo Sihanukvilyje sėdame į katamaraną ir plaukiame į vieną iš netoliese esančių salų. Koh Rong – antra pagal dydį Kambodžos sala, nusėta balto smėlio paplūdimių ir beveik neįžengiamų džiunglių. 78 kv. km plotą užimančią salą tyrinėti yra gana sudėtinga. Koh Rong praktiškai nėra kelių, tad vienintelis susisiekimas tarp keturių salos kaimelių – motorinės valtys arba savos kojos.

Geriausia atgaiva po šventyklų lankymo – kojų masažas. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Geriausia atgaiva po šventyklų lankymo – kojų masažas. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Apsistojame pagrindiniame, Koh Tuich kaimelyje, kur įsikūrę daugelis restoranų ir svečių namų. Apgyvendinimo vietą susirandame tiesiog vaikštinėdami paplūdimiu ir klausinėdami aplinkinių. Labai paprastas dvivietis kambarys mums atsieina 20 dolerių už naktį – kaip ir priklauso, kainos saloje yra kiek didesnės nei žemyninėje dalyje.

Koh Rong vadinama vakarėlių sala – čia išties daug besilinksminančio jaunimo, o muzika netyla visą naktį. Visgi ieškant ramybės, pakanka paeiti keletą kilometrų į vieną ar kitą pusę – ir atsiduriame visiškame rojuje. Ypač skaidrus Tailando įlankos vanduo yra puiki vieta nardyti – net ir plaukiojant paviršiumi galima pasimėgauti spalvingais povandeninio pasaulio vaizdais. Be to, Koh Rong yra viena retų pasaulio vietų, kur naktį galima išvysti šviečiantį planktoną – tarsi mėlynos švieselės mirga tam tikri vandenyje esantys dumbliai.

Kampotas primena šį tą tarp miesto ir kaimo. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Kampotas primena šį tą tarp miesto ir kaimo. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Didžiausias religinis statinys

Kaip ir daugelio keliautojų, mūsų kelionės Kambodžoje kulminacija – apsilankymas žymiosiose Angkoro šventyklose. Artimiausias miestas, iš kurio patogu lankyti Angkorą, yra Siem Reapas – iki jo teko vykti naktiniu autobusu. Maždaug aštuonias valandas trukusi kelionė buvo visai patogi – autobuse įtaisytos vietos miegoti. Tiesa, visos jos dvivietės, tad neturint poros, gali tekti miegoti kartu su nepažįstamuoju.

Angkoras nuo IX iki XV amžiaus buvo Khmerų imperijos sostinė ir didžiulis megapolis. Skaičiuojama, kad geriausiais laikais Angkoras turėjo apie 1 mln. gyventojų, kai tuo metu, pavyzdžiui, Londone, tegyveno 50 tūkst. žmonių. Šiandien kadaise klestėjusios imperijos šlovę mena šimtai išlikusių induistinių ir budistinių šventyklų. Pagrindinė jų – Angkoro – yra laikoma didžiausiu religiniu statiniu pasaulyje.

Iš Sihanukvilio į netoliese esančias salas plaukia greitieji kateriai. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Iš Sihanukvilio į netoliese esančias salas plaukia greitieji kateriai. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Džiunglėse išsidėsčiusios Angkoro šventyklos užima didžiulę teritoriją. Šventyklų tyrinėjimui reikėtų skirti bent kelias pilnas dienas, ir pėstute to padaryti tikrai nepavyks. Ištvermingiausi keliautojai Angkore nuomojasi dviračius, visgi patogiausias būdas – nusisamdyti tuktuką su teritoriją gerai išmanančiu vietiniu vairuotoju. Angkoro šventyklos kasmet sutraukia milijonus turistų iš viso pasaulio, tad ir kainos čia atitinkamos. Štai vienos dienos lankytojo bilietas kainuoja 37, trijų dienų – 62 dolerius.

Po šventyklų – kojų masažai

Koh Rong salos pakrantė. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Koh Rong salos pakrantė. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Šventyklų Angkoro komplekse galima rasti pačių įvairiausių. Tiesą pasakius, didžiausią įspūdį palieka ne pagrindinės didžiosios šventyklos, o džiunglėse pasislėpusios, paslaptingos mažesnės. Be galo populiari yra Ta Promo šventykla, dažnai tiesiog vadinama Laros Kroft šventykla. Būtent čia buvo filmuojamas garsus filmas „Kapų plėšikė Lara Kroft“ su Holivudo aktore Angelina Jolie.

Pilna bagažinė durijų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka
Pilna bagažinė durijų. / Akvilės Ben Haim nuotrauka

Net ir važinėjant tuktuku, šventyklų lankymas yra gana varginantis užsiėmimas, o kasdien kepinanti saulė stiprybės taip pat neprideda. Vakarais nuvargę turistai užplūsta Siem Reapo gatves, kur juos vilioja įvairiausios pramogos ir vos dolerį kainuojantis vietinis alus.

Kambodža: nuo žydros pakrantės iki įspūdingų šventyklų

Be triukšmingų barų, kita populiari pramoga mieste yra kojų ir pėdų masažai – puikus būdas pailsėti ir atgauti jėgas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika