Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

Atrastas Majų civilizacijos urvas, laikytas „vartais į požemių pasaulį“ 

2019 kovo 13 d. 15:36
AP/Scanpix nuotr.

Senovinis, „nepaliestas“ ritualinis Majų urvas buvo atsitiktinai archeologų aptiktas Meksikoje, kur jie iš tiesų ieškojo šventojo šulinio.

Manoma, kad šis urvas buvo uždarytas ir nepaliestas daugiau nei 1000 metų, o jame yra išlikę daugiau nei 150 ritualinių objektų.

Senoji Majų imperija prieš maždaug 4000 metų buvo įsigalėjusi Centrinės ir Pietų Amerikos teritorijose.

Majų imperija buvo įsikūrusi tropinėse žemumose, kurios šiuo metu žinomos kaip Gvatemala, o savo galios ir įtakos piką ši civilizacija pasiekė apie šeštąjį amžių po Kristaus gimimo.

Naujai atrastų ritualinių olų sistema gali pateikti naujos informacijos apie šios senosios civilizacijos religines praktikas ir kartu saugoti užuominas apie jos iškilimą bei žlugimą.

Buvo plačiai manoma, kad senieji Majų žmonės urvus ir smegduobes laikė „vartais į požemių pasaulį“.

Ritualinės kameros, buvusios šių urvų viduje, žinomos kaip Balamku, kas reiškia „Dievą Jaguarą“, iš tiesų ūkininkų buvo atrastos 1966 metais, tačiau liko neištirtos iki pat 2018 metų, kuomet archeologai pakartotinai įžengė į šią vietovę.

Kad aplankytų pirmąją iš septynių ritualinių kamerų, archeologams teko į ją įšliaužti pilvais, šimtus metrų besitęsiančiais siaurais tuneliais.

„National Geographic“ tyrinėtojas Guillermo de Anda ištisas valandas šliaužė šiais tuneliais, kol ant jo galvos pritvirtintas prožektorius apšvietė pirmą, puikiai išsilaikiusią ir nepaliestą ritualinę kamerą.

Tarp urve aptiktų senovinių objektų buvo ir smilkalinės, vazos bei dekoratyvinės lėkštės.

Balamku tyrimai šiuo metu laikomi galimybe įgyvendinti visiškai naują urvų archeologijos tyrimų modelį, kuris naudojasi pačiomis pažangiausiomis technologijomis ir specializuotomis priemonėmis, tokiomis kaip 3D žemėlapių kūrimas.

Tolesni tyrimai gali pateikti informacijos apie katastrofines sausras, kurios, tikėtina, išprovokavo Majų civilizacijos žlugimą, o taip pat gali tapti pamoka mums, kaip šiuolaikinę aplinką būtų galima paversti labiau tvaria.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika