Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ĮDOMYBĖS

15 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą 

2019 balandžio 16 d. 14:15
pixabay.com nuotrauka

Paryžiaus Dievo Motinos katedros istorija skaičiuoja beveik 1000 metų. Keletas šios istorijos faktų, kurių jūs galbūt nežinojote:

1. Katedros statyba prasidėjo 1163 metais, valdant karaliui Liudvikui VII. Dievo Motinos katedra pastatyta pirmosios Paryžiaus krikščionių bažnyčios – Šv. Stepono bazilikos vietoje. Pirmąjį akmenį padėjo popiežius Aleksandras III. Dauguma statybos darbų baigti 1345 metais.

2. Katedroje saugoma viena svarbiausių Krikščionybės relikvijų – Kristaus erškėčių vainikas. Jį į Paryžių 1239 metais atvežė karalius Liudvikas IX.

3. Pagrindiniai architektai – Jeannas de Chellis (1250 – 1265 metai) ir Pierre‘as de Montreuilis (1250 – 1267 metai). Katedros (be smailės) aukštis – 35 metrai, ilgis – 130 metrų, plotis – 48 metrai. Varpinių aukštis – 69 metrai. „Kukli“ katedra nepatenka į aukščiausių arba didžiausių Europos bažnyčių sąrašą.

Pierre‘as de Montreuilis
Pierre‘as de Montreuilis

4. Vakarinio fasado arkos pastatytos 1210 metais. Pano virš jų vaizduoja scenas iš Evangelijos. Virš centrinio įėjimo – Paskutiniojo teismo vaizdas.

wikipedia.org nuotrauka
wikipedia.org nuotrauka

5. 1302 metais Paryžiaus katedroje karalius Pilypas IV surinko seniausią Prancūzijos parlamentą – Generalinių luomų susirinkimą.

6. 1455 metais čia prasidėjo pakartotinis Žanos D‘Ark teismas. 1456 metais paskelbta, kad 24 metais anksčiau ji buvo neteisingai pripažinta eretike ir sudeginta.

SIPA/Scanpix nuotrauka
SIPA/Scanpix nuotrauka

7. 1548 metais katedrą puolė riaušininkai hugenotai, kurie apgadino kai kurias skulptūras.

8. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu Prayžiaus Dievo Motino katedroje uždrausta melstis. Katedra paskelbta „Proto šventove“. Skulptūros ir paveikslai išparduoti, o gauti pinigai skirti „revoliucijos labui“. Mergelės Marijos skulptūros vietoje revoliucionieriai pastatė „Laisvės mergelę“.

9. Visame pasaulyje Paryžiaus katedrą labiausiai išgarsino Victoro Hugo to paties pavadinimo romanas, išleistas 1831 metais. Labai pergyvenantis dėl prastos katedros būklės rašytojas knygos įžangoje rašė: „Prieš kelis šimtus metų nebeliko žmogaus, išbraižiusio ant sienos žodį; nebeliko paties žodžio; galbūt nuo žemės paviršiaus dings ir pati katedra“.

10. 12 Senojo Testamento karalių skulptūrų virš pagrindinio įėjimo buvo nugriautos revoliucijos metais. Atstatytos XIX amžiuje. Tik 1977 metais paaiškėjo, kad apgadintus originalus nusipirko ir paslėpė vienas paryžietis.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

11. Dievo Motinos katedra vėl tapo bažnyčia 1801 metais, valdant Napoleonui Bonapartui. 1804 metais Napoleonas čia karūnuotas imperatoriumi.

12. Katedroje yra 110 vitražų. Tik 3 iš jų yra senoviniai originalai (įskaitant 1230 įrengtą rožę virš pagrindinio įėjimo).

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

13. Katedroje 4 varpai – šiauriniame ir pietiniame bokštuose. 3 varpai skambindavo kiekvieną dieną 8 ir 19 valandomis.

wikipedia.org nuotrauka
wikipedia.org nuotrauka

14. Seniausia katedros dalis – rytinė apsidė. Kaip tik čia prasidėjo pastarasis gaisras. Laimingo atsitiktinumo dėka, 12 apaštalų ir 4 tetramorfų skulptūros neseniai buvo nukeltos restauracijai ir per gaisrą nenukentėjo.

AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

15. Katedrą ne visada puošė smailė. 1786 metais ją išardė ir atstatė tik 1841 metais. Smailė buvo padaryta iš ąžuolinio karkaso, dengto švino lakštais. Smailės aukštis – 96 metrai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika