Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Vladimiras Putinas pritarė cenzūrai žiniasklaidoje 

2019 kovo 18 d. 16:43
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį platinti visuomenei svarbią melagingą informaciją, vadinamąsias melagienas (angl. fake news), pirmadienį pranešė vyriausybė.

V. Putino pasirašytos „Įstatymo dėl informacijos, informacinių technologijų ir informacijos apsaugos“ pataisos buvo paskelbtos Rusijos teisinės informacijos portale.

Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo šiuos teisės aktus ir teigė, kad jais gali būti pasinaudota žodžio laisvei slopinti.

Praeitą trečiadienį įstatymą patvirtino Rusijos parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba. Už jį balsavo 149 senatoriai, trys balsavo „prieš“, o dar trys susilaikė. Viena iš šio projekto priešininkių, senatorė Liudmila Narusova, siūlė jį atmesti arba pataisyti, perdavus specialiai derinimo komisijai, tačiau šis siūlymas nebuvo priimtas.

Pagrindiniu šio paketo įstatymu uždraudžiama informacijos ir telekomunikacijų tinklais platinti „tikrovės neatitinkančią visuomenei reikšmingą informaciją, platinamą tikrų (naujienų) pranešimų pavidalu“, jeigu tokia informacija „sukuria pavojų piliečių gyvybei ir/arba sveikatai, turtui, masinių viešosios tvarkos pažeidimų grėsmę“, taip pat „pavojų visuomenės saugumui“. Be to, draudžiama skelbti melagingą informaciją, galinčią sutrikdyti gyvybiškai svarbios infrastruktūros, kredito organizacijų, energetikos, pramonės ir ryšių objektų veikimą.

Įstatymas gali būti taikomas Rusijoje veikiantiems internetiniams leidiniams, įregistruotiems pagal šalies Žiniasklaidos įstatymą. Įtariamo pažeidimo atveju generalinis prokuroras arba jo pavaduotojai gali reikalauti, kad komunikacijos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ apribotų prieigą prie tokią informaciją platinančių kanalų.

Be to, vienas iš šio prieštaringai vertinamo paketo teisės aktų numato nuobaudas už nepagarbą valstybės institucijoms ir „valstybės simbolių įžeidimą“. Už pažeidimus yra numatytos didelės baudos, o už pakartotinius nusižengimus gali būti skirta iki 15 parų arešto.

„Roskomnadzor“ nurodymų nevykdantys tinklalapiai galės būti blokuojami.

Baudų dydis gali siekti 1,5 mln. rublių (apie 20,6 tūkst. eurų), jeigu pažeidimas sukelia sunkių padarinių, tokių kaip žmonių žūtis ar riaušės.

Žmogaus teisių aktyvistai sako, kad V. Putinas nuo 2000 metų, kai pirmąkart tapo Kremliaus vadovu, palaipsniui varžė Rusijos piliečių laisves, tildė valdžios kritikus ir padarė televiziją kontroliuojamą valstybės.

Pasak jų, naujausias įstatymas priemones prieš pilietinę visuomenę iškelia į visiškai naują lygį.

Kritikai tvirtina, kad įstatymas pernelyg aptakiai suformuluotas ir kad jis gali būti taikomas dėl labai įvairių numanomų pažeidimų. Dėl to žmonių teisių aktyvistams ir opozicijos žurnalistams šalyje gali tapti dar sunkiau dirbti.

Oponentai teigia, kad valdžia tokiu būdu siekia priversti Rusijos žmones gerbti Kremlių, mažėjant V. Putino populiarumui ir blogėjant ekonomikos padėčiai.

„Šie nauji draudimai ir bausmės yra ne vien 2012 metais prasidėjusių represyvių įstatymų ir praktinių priemonių tąsa“, – naujienų agentūrai AFP sakė Demokratijos ir žmogaus teisių plėtros centro – nevyriausybinės organizacijos – prezidentas Jurijus Džibladzė.

„Tai visiškai naujas lygis, kai beveik pažodžiui pakartojamas sovietinių laikų įstatymas apie „sovietų sistemą pakertančią veiklą“, „antisovietines kampanijas ir propagandą“, – sakė jis.

V. Putinui 2012 metais sugrįžus į Kremlių ir kilus masiniams protestams, valdžia pradėjo didelę kampaniją prieš oponentus.

„Nuo šiol policija spręs, kas yra melagingos naujienos, o kas – ne, – sakė Aleksandras Čerkasovas iš žmogaus teisių gynimo centro „Memorialas“. – Tai nuves prie pilietinių teisių ir laisvių pažeidinėjimo.“

„Kad nekęstų tylėdami“

V. Putinas šį įstatymų paketą pasirašė Rusijai minint Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos penktąsias metines. Šio pusiasalio atplėšimą nuo Ukrainos smerkia Vakarų valstybės, bet dauguma rusų palaiko.

Kremliaus žmogaus teisių tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujasis įstatymas turi „daug trūkumų“ ir kad jo grupė prašė prezidento jį atmesti.

Net paprastai nuolaidi žiniasklaida kritikavo naujuosius įstatymus.

„Valdžia nori, kad žmonės nekęstų tylėdami, – praėjusią savaitę rašė populiarus bulvarinis laikraštis „Moskovskij Komsomolec“. – Valdžios troškimas užkimšti burną savo pavaldiniams yra labai senas, gėdingas ir beprasmis.“

Didėjant tarptautinei izoliacijai, V. Putinas 2018 metais rekordiniu balsų skaičiumi buvo perrinktas istorinei ketvirtai kadencijai.

Tačiau Vakarams įvedus griežtas sankcijas dėl Ukrainos ir kitų krizių, 66 metų Rusijos prezidento populiarumas smuko dėl prieštaringai vertinamo pensinio amžiaus padidinimo ir prastėjančių pragyvenimo standartų.

Praėjusį mėnesį rusų parlamentarai parėmė įstatymo projektą, pagal kurį būtų galima atkirsti šalies internetą nuo serverių užsienyje. Kritikai sako, kad tai yra galimas žingsnis izoliuoto tinklo – kaip Šiaurės Korėjoje – link.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika