Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Suomijoje užsienietiškas vardas trukdo susirasti darbą 

2017 rugsėjo 1 d. 15:00
Pernai daugiau kaip 9 tūkst. žmonių buvo suteikta Suomijos pilietybė.
Pernai daugiau kaip 9 tūkst. žmonių buvo suteikta Suomijos pilietybė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Suomijoje gyvena palyginti nedaug užsieniečių. Neįprastai skambantis asmenvardis čia gali tapti kliūtimi ieškant darbo. Tai skelbia šalies nacionalinis transliuotojas YLE.

Suomijoje gyvena daugiau kaip 5,5 mln. žmonių. Statistikos biuro duomenimis, pernai šalyje buvo daugiau kaip 240 tūkst. užsieniečių. Jie sudaro kiek per 4 proc. gyventojų. Daugiausia tai Estijos (51 499), Rusijos (30 970), Irako (9813), Kinijos (8480), Švedijos (8040), Tailando (7487), Somalio (7018), Afganistano (5294), Vietnamo (5253), Indijos (5016) piliečiai. Suomijoje taip pat gyvena nedidelės lenkų, vokiečių, ukrainiečių ir britų bendruomenės.

Vargas dėl pavardės

Nicolettos Kekoniemi tėvas yra italas. Moteris gimė ir užaugo Suomijoje, tačiau turėdama mergautinę pavardę Poverini nuolat buvo priversta įtikinėti darbdavius, kad jai suomių kalba – gimtoji. Sunkumai baigėsi tik tada, kai Nicoletta ištekėjo ir pasirinko suomišką vyro pavardę.

Suomijos ekonomikos ir užimtumo ministerijos užsakymu 2012 metais buvo atliktas tyrimas. Jo autoriai analizavo dviejų asmenų bandymus susirasti darbą. Abu išsiuntė paraiškas pagal 1258 darbo skelbimus. Kandidatų gyvenimo aprašymai buvo beveik identiški, tačiau asmenvardžiai aiškiai rodė suomišką ir rusišką tapatybę.

Pareiškėjas suomišku vardu ir pavarde gavo du kartus daugiau kvietimų į darbo pokalbius negu rusų tautybės atstovas. Įdomu, kad šalyje yra nemažai šeimų, turinčių rusiškus asmenvardžius, mat XVIII-XIX amžiuje Suomija buvo Rusijos imperijos dalis.

Helsinkio universiteto socialinės psichologijos profesorė Inga Jasinskaja-Lahti mano, kad šiandien pakartojus tyrimą rezultatai būtų panašūs. „Kažin ar suomių nusiteikimas per kelerius metus labai pasikeitė“, – abejojo ji.

Keičia asmenvardžius

Ekspertai įžvelgia tendenciją, kad kai kurie žmonės, norėdami lengviau įsidarbinti, keičia asmenvardžius į tradiciškesnius. Pavyzdžiui, Alexas gali tapti Aleksiu, Christina – Kristiina, o Tatjana – Tanja. Nediskriminavimo ombudsmeno Rainerio Hiltuneno žodžiais, ši padėtis kelia susirūpinimą. Jis piktinasi, kad dėl darbo tenka aukoti tokią esminę tapatybės dalį kaip vardas.

Ekspertai įžvelgia tendenciją, kad kai kurie žmonės, norėdami lengviau įsidarbinti, keičia asmenvardžius į tradiciškesnius.

Žmonės retai kreipiasi į pareigūnus dėl diskriminacijos įdarbinant. Kaip aiškino Pietų Suomijos regioninės valstybinės administracinės agentūros pareigūnė Jenny Rintala, kandidatai veikiausiai nesupranta, jog yra diskriminuojami, galbūt nežino, kam apie tai pranešti, arba nenorėti turėti reikalų su tam tikromis institucijomis. Kai kurie, anot jos, galbūt neinformuoja apie tokius incidentus todėl, kad bijo įgyti ramybės drumstėjo reputaciją ir ateityje dėl to negauti darbo.

Šiai problemai spręsti Helsinkyje ir Espe išmėgintas anoniminis įdarbinimas. Procesas, kaip atskleidė tyrime dalyvavę asmenys, buvo ilgesnis. Paraiškose paslėpus tam tikras detales, atidžiau vertintos darbui būtinos kandidato savybės. Profesorė I. Jasinskaja-Lahti pabrėžė, kad šis metodas yra naudingas, jei diskriminacijos pavyksta išvengti ir per kitas įdarbinimo procedūras.

Pasų išdavimo rekordas

Suomijos statistikos biuro skaičiavimais, pernai šalies pilietybė suteikta daugiau kaip 9 tūkst. žmonių. Tai didžiausias skaičius nuo nepriklausomybės paskelbimo 1917-aisiais.

Rusai buvo gausiausia Suomijos pilietybę gavusių asmenų grupė. Jie sudarė per 2 tūkst. naujų pasų turėtojų, o tai dvigubai daugiau negu somaliečiai, atsidūrę antrojoje vietoje. Rodmuo taip pat beveik keturis kartus lenkia irakiečiams suteiktų pilietybių skaičių. Į penketuką dar patenka estai ir afganistaniečiai.

Po daugiau kaip du šimtus suomiškų pasų pernai buvo išdalyta turkams, vietnamiečiams, iraniečiams, švedams ir tailandiečiams. Žvelgiant į Suomijos pilietybę gavusių asmenų kilmės šalių dešimtuką, aiškiai matyti Azijos, Vidurio Rytų ir Afrikos dominavimas.

Teigti, jog tai 2015-aisiais Europą užplūdusios migrantų bangos rezultatas būtų netikslu. Pageidaujantieji Suomijos pilietybės privalo atitikti daug reikalavimų. Kaip nurodo Statistikos biuras, užsienietis turi nuolat gyventi šalyje bent šešerius metus. Susituokęs su suome ar suomiu jis gali tikėtis paso tik po trejų metų.

96 proc. Suomijos piliečiais tapusių asmenų nusprendė išlaikyti ir senąją pilietybę. Šiuo metu šalyje gyvena apie 105 tūkst. žmonių, turinčių du pasus. Populiariausi yra Rusijos, Švedijos, Somalio, Estijos ir JAV dokumentai.

2016 metais Suomijos pilietybę gavusių asmenų kilmės šalys:

1. Rusija (2028)

2. Somalis (1066)

3. Irakas (534)

4. Estija (459)

5. Afganistanas (376)

6. Turkija (264)

7. Vietnamas (225)

8. Iranas (222)

9. Švedija (206)

10. Tailandas (193)

Šaltinis: Suomijos statistikos biuras

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika