Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Rusijos dujotiekio svajonė – Europos košmaras 

2019 kovo 22 d. 12:50
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas (kairėje) ir Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos ir Vakarų žaidime atviromis kortomis, Rusija turi kozirį – gamtinių dujų eksportą. Nepaisant nedraugiškų santykių, 2018 metais dujų tiekimas iš Rusijos į Europą ir Turkiją pasiekė aukštumas – 201,8 mlrd. kubinių metrų (m3). Netgi Europai tvirtai laikantis sankcijų Rusijai, daugelis šalių su malonumu tęsia savo asmeninius energijos transportavimo projektus. Pavyzdžiui, Vokietija tęsia „Nord Stream 2“ dujotiekio statybas, kuriuo gamtinės dujos bus tiekiamos iš Rusijos į Šiaurės Vokietiją, rašo „Foreign Policy“. 

Tai tik pradžia?

Dabar Rusija gali pasinaudoti dar vienu – „TurkStream“ projektu ir padidinti savo įtaką Europoje. Dujotiekis, kuris kerta Juodąją jūrą tarp Rusijos ir Turkijos, buvo „inauguruotas“ praėjusiais metais. Prognozuojama, kad dujų tiekimas bus pradėtas šių metų pabaigoje.

Rusijai „TurkStream“ – komercinis ir geopolitinis ėjimas. Komerciniu atžvilgiu, dujotiekis padeda įtvirtinti „Gazprom“ poziciją Turkijoje, kuri yra antra didžiausia įmonės klientė, nusileidžianti tik Vokietijai. Geopolitiniu atžvilgiu, dujotiekis apeina Ukrainą ir sustiprina Rusijos strateginę partnerystę su Turkija tuo metu, kai Ankaros ryšiai su ilgalaikiais sąjungininkais abejose Atlanto pusėse – susilpnėjo.

Jei šalys nepasielgs teisingai, jos išeikvos lėšas milžiniškiems projektams, kurių pelningumas kelia abejonių visiems išskyrus Rusiją.

„TurkStream“ taip pat gali sustiprinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaką Balkanuose. Jei Putinui pavyks susitarti, antrajame etape per Bulgariją, o vėliau per Serbiją, Vengriją ir Austriją dujotiekiu bus tiekiama 15,75 mlrd. m3 dujų.

Energetika versus NATO

Ne paslaptis, kad Kremlius Europoje elgiasi valdingai. Visgi dažnai aptariami Kremliaus metodai – propaganda, dezinformacija ir žvalgybos operacijos – nublanksta palyginus su veikla energetikos sektoriuje. Kremliui nepavyko sulaikyti šalių, tokių kaip Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija nuo prisijungimo prie NATO, bet gebėjimas kooptuoti politikus ir verslininkus, siūlant pelningas infrastruktūrines sutartis ir galimybę pasipelnyti iš angliavandenilio, yra beprecedentis.

Europa tam smarkiai priešinasi. Kadangi „TurkStream“ apsiribos Europos Sąjunga, „Gazprom“ reikia, kad dujotiekis neprieštarautų Europos antimonopolijos taisyklėms. Šios taisyklės atsirado po to, kai 2009-aisiais Rusija nutraukė dujų tiekimą į Ukrainą. Jos sukurtos tam, kad didintų tiekėjų įvairovę ir taip padėtų išvengti priklausomybės nuo Rusijos. Viena iš taisyklių – energetikos įmonės negali tuo pat metu turėti dujų tiekimo infrastruktūros ir ja naudotis parduodant dujas. Tai – tam tikras iššūkis Maskvai, nes kitu atveju „Gazprom“ galėtų tiek pasistatyti dujotiekį, tiek tiekti dujas.

Būtent todėl Putinas Balkanuose ieško partnerių „Gazprom“. Sausį, apsilankymo Serbijoje metu, Putinas sudarė sandorį dėl bendros įmonės tarp „Gazprom“ ir „Srbijagas“ (Serbijos dujų tiekėjo) siekiant nutiesti 402 km. ilgio dujotiekį. Kovą Rusijos ministras pirmininkas Dimitrijus Medvedevas nuvyko į Bulgariją derėtis dėl dar vieno maždaug 483 km ilgio dujotiekio. Ten, valstybei priklausanti įmonė „Bulgartransgaz“ sutiko pastatyti ir eksploatuoti dujotiekį „TurkStream“.

Dujotiekiui pastatyti „Bulgartransgaz“ reikia maždaug 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau Rusija tam lėšų nesuteiks (teigiama, jog Bulgarijai šis projektas atsipirks, nes šalis gaus pakankamai pelno iš transporto mokesčių ir „Gazprom“ pardavimų). Bulgarijos vyriausybė teigė, jog dalį pinigų galbūt suteiktų Briuselis, bet tai vargu ar įmanoma.

Šį kartą ES blokuos?

ES galbūt ir yra pasiryžusi leisti Berlynui sulaužyti antimonopolijos taisykles dėl „Nord Stream 2“ projekto. Nors dujotiekis ir juo tekančios dujos priklausys Rusijai, Berlynas teigia, jog tai privatus projektas.

Tačiau ES pasiruošusi būti daug griežtesnė vykdydama savo įstatymus Balkanuose. Pavyzdžiui, Serbijai gali prireikti sudaryti sandorį, pagal kurį „Gazprom“ valdytų 51 proc. „TurkStream“ dujotiekio. Nors Serbija dar nėra ES narė, šalis derasi dėl priėmimo. Vienoje įsikūrusi Energijos bendrija (kurios užduotis suderinti šalių kandidačių teisės aktus su Europos taisyklėmis) jau perspėjo, kad „TurkStream“ statybos planai pažeidžia ES taisykles. Todėl Serbija rizikuoja sulėtinti įstojimo į sąjungą procesą.

Siekdamas sušvelninti situaciją, Bulgarijos ministras pirmininkas Boikas Borisovas pareiškė, kad „TurkStream“ bus vienintelis dujotiekis, nutiestas į naują Balkanų gamtinių dujų biržą, kuriai dujas taip pat tieks Azerbaidžanas ir tinklas Juodojoje jūroje. Pasak premjero, tokiu būdu Balkanų gamtinių dujų birža padės didinti tiekėjų įvairovę.

Deja, Medvedevas ir „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris nepritarė jo idėjai. Jie nenori, kad Bulgarija maišytų ir perparduotų dujas per ES remiamą prekybos platformą. Todėl Borisovui sunku tikėtis tiek reglamento išimčių, tiek finansinės pagalbos iš Europos Komisijos. Kitaip tariant, Bulgarijos mokesčių mokėtojams teks finansiškai paremti šį projektą.

Daug galimybių skaldyti ir valdyti

Sofija visgi turi vieną kozirį derybose su Rusija. Dabartinė „Gazprom“ sutartis su Bulgarija įpareigoja įmonę mokėti Bulgarijai tranzito mokestį už dujų tiekimą šalyje iki 2030 metų. Kai sutartis buvo pasirašyta, didžioji dalis dujų tekėjo vadinamu „Trans-Balkan“ dujotiekiu, kuris sujungtas su Ukraina. „TurkStream“ paverčia šį maršrutą, kuris veikė nuo 1980-ųjų, nereikalingu. Bulgarijos vyriausybė gali paduoti „Gazprom“ į teismą dėl kompensacijos už prarastas pajamas iš tranzito mokesčių. Norėdamas išvengti milžiniškos kompensacijos, Putinas turėtų pasiūlyti Borisovui šiokių tokių nuolaidų, įskaitant garantiją, kad Rusija padės padaryti numatomą „TurkStream“ tiesimą į Europą ekonomiškai perspektyviu.

Serbija ir Vengrija turėtų prisijungti prie Bulgarijos ir spausti Rusiją. Tai, žinoma, lengviau pasakyti negu padaryti. Borisovas nerimauja dėl Kremliaus polinkio kelti problemas vidaus politikoje, todėl nėra nusiteikęs rizikuoti santykiuose su Maskva.

Serbija turi savo ypatingus santykius su Putinu – esminiu tarptautiniu sąjungininku sprendžiant svarbiausius klausimus, tokius kaip Kosovas. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas taip pat linkęs ugdyti savo šalies politinius ir ekonominius ryšius su Rusija. Apibendrinant, Putinas turi daug galimybių skaldyti ir valdyti.

Tai, ar Bulgarija, Serbija ir kitos šalys tvirtai laikysis savo pozicijų bus tarsi jų ryšių su Rusija tvirtumo ir pobūdžio išbandymo priemonė. Kol kas šalys tiki, jog gali rasti būdą dirbti su Rusija nesudarant keblumų Europos Komisijai ir nepažeidžiant ES įstatymų.

Kas gali jas kaltinti? Jos matė, kaip didžiosios ES šalys, tokios kaip Vokietija, žaidė tą patį žaidimą. Tačiau skirtingai nei Vokietija, jos neturi galios pakeisti taisyklių ar ieškoti politinių kompromisų Briuselyje.

Be to, Rusija nenusiteikusi Rytų Europos šalims, kurias ji mato kaip pavaldinius, siūlyti privilegijų. Finansinė ir politinė rizika teks šalims, tokioms kaip Bulgarija ir Vengrija. Jei šalys nepasielgs teisingai, jos išeikvos lėšas milžiniškiems projektams, kurių pelningumas kelia abejonių visiems išskyrus Rusiją.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika