Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Rusija: Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dėl 1991-ųjų įvykių – politiškai motyvuotas 

2019 kovo 27 d. 19:40
BNS nuotrauka

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Rusijos piliečiams dėl 1991 metų įvykių yra politiškai motyvuotas, grįstas manipuliavimu faktais, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Šio proceso metu buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai, visų pirma susiję su nuostata, kad teisės normos negali galioti atgaline tvarka“, – sakoma trečiadienį ministerijos svetainėje paskelbtuose komentaruose.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad teismas ignoravo liudijimus, paneigiančius sovietų karių kaltę dėl civilių gyventojų mirties.

„Valdžios bandymas žongliruoti akivaizdžiais faktais, atliekant teismines manipuliacijas, tik atspindi Lietuvos dabartinės valdžios destruktyvų požiūrį į Rusiją“, – sakoma komentare.

Pasak Rusijos URM, teismo „šališkumą ir politinę motyvaciją“ rodo draudimas teisme dalyvauti Rusijos ambasados Vilniuje diplomatams ir žiniasklaidos atstovams.

„Mes ir toliau teiksime visą būtiną paramą ir pagalbą rusams, tapusiems teismo savivalės aukomis“, – nurodė ministerija.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją.

Trijų teisėjų kolegija 94 metų D. Jazovui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai siūlė jį ir dar penkis kaltinamuosius bausti griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Buvusį sovietų armijos Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Nuosprendis paskelbtas 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą byloje apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika