Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Putinas siunta negavęs Lenkijos kvietimo į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines 

2019 kovo 20 d. 20:12
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad Vakarai dažnai užmiršta, jog Sovietų Sąjunga išgelbėjo pasaulį nuo Hitlerio.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad Vakarai dažnai užmiršta, jog Sovietų Sąjunga išgelbėjo pasaulį nuo Hitlerio.
Scanpix nuotrauka

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino į vėliau šiais metais vyksiančius Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių renginius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti nustebusi dėl Varšuvos planų paminėti šią sukaktį tik su Lenkijos artimomis sąjungininkėmis – Europos Sąjungos ir NATO narėmis, taip pat kelių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Rusija apkaltino Lenkijos valdžią ignoruojant „istorijos logiką“ ir siekiant paverti rugsėjį 1-ąją vyksiančius minėjimus „slaptu“ susitikimu.

„Nepaisant neginčijamai lemiamo mūsų Tėvynės indėlio į Hitlerio Reicho sutriuškinimą ir Lenkijos išvadavimą nuo nacistinių grobikų, Rusijai šioje schemoje vietos nenumatyta“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Tegul tai lieka dabartinės Lenkijos valdžios sąžinei“, – pridūrė URM.

Tuo metu Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos spaudos tarnyba nurodė, kad „pakvietimų esmė yra ne istorinė, o veikiau šiuolaikinė“.

„Šiuos dramatiškus įvykius minės Lenkija ir kitos šalys, su kuriomis mūsų dienomis glaudžiai dirbame dėl taikos pasaulyje, remdamiesi tarptautinės teisės laikymosi principais“, – prezidento kanceliarija informavo naujienų agentūra AFP.

Prieš naciams įsiveržiant į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1-ąją Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europą pagal liūdnai pagarsėjusio Molotovo-Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus.

SSRS, tuometė nacistinės Vokietijos sąjungininkė, 1939 metų rugsėjo 17 dieną užpuolė Lenkiją iš rytų ir užėmė dalį jos teritorijos. Abiejų agresorių draugiški ryšiai išliko iki 1941 metų birželio 22-osios, kai Hitleris netikėtai pradėjo puolimą prieš pačią Sovietų Sąjungą.

A. Dudos padėjėjas Krzysztofas Szczerskis sakė, kad apeliuoti į istorijos logiką „1939-ųjų rugsėjo kontekste yra problemiška. Jis pridūrė, kad Lenkija ir jos sąjungininkės laikosi tarptautinės teisės.

„Šių taisyklių sulaužymas buvo agresoriaus požymis 1939-aisiais ir tebėra didžiausia grėsmė taikai mūsų dienomis“, – pabrėžė pareigūnas.

Maskva yra smerkiama Vakarų šalių dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos ir palaikymo Rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams. Vakarai taip pat peikia Rusijos karinę pagalbą Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui ir jos vaidmenį kitose krizėse.

Maskva savo ruožtu tvirtina, kad Vakarai dažnai užmiršta, jog Sovietų Sąjunga išgelbėjo pasaulį nuo Hitlerio.

Manoma, kad per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 27 mln. Sovietų Sąjungos karių ir civilių. Raudonosios armijos triumfas pražūtingiausiame kare per žmonijos istoriją Rusijoje yra itin svarbus nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika