Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Pedofilija Katalikų bažnyčioje: 6 klausimai ir atsakymai 

2019 balandžio 4 d. 14:00
Neseniai Gdanske buvo nukelta žinomo kunigo Henryko Jankowskio statula, mat pasirodė naujų kaltinimų pedofilija šiam jau mirusiam judėjimo „Solidarumas“ rėmėjui. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/pedofilija-kataliku-baznycioje-7-klausimai-atsakymai/283978© Lietuvos žinios
Neseniai Gdanske buvo nukelta žinomo kunigo Henryko Jankowskio statula, mat pasirodė naujų kaltinimų pedofilija šiam jau mirusiam judėjimo „Solidarumas“ rėmėjui. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/pedofilija-kataliku-baznycioje-7-klausimai-atsakymai/283978© Lietuvos žinios
AP/Scanpix nuotrauka

Vasarį Vatikane buvo surengtas neeilinis susitikimas dėl seksualinės prievartos prieš vaikus Katalikų bažnyčioje. Vyskupai iš viso pasaulio, Vatikano pareigūnai, ekspertai ir bendruomenių vadovai susirinko į trijų dienų trukmės konferenciją. Plačiai aprašytas įvykis baigėsi aptakiu popiežiaus Pranciškaus pareiškimu.

Pranešimų apie lytinę prievartą Katalikų bažnyčioje pastaraisiais metais pasirodo labai dažnai. Portalas Meduza.io kartu su Rusijos mokslų akademijos Filosofijos instituto profesoriumi Aleksejumi Zigmontu nutarė išsiaiškinti šio reiškinio priežastis.

Kas dažniausiai tampa aukomis?

Paprastai kalbama apie seksualinę prievartą prieš nepilnamečius asmenis, tačiau tai ne visada būna pedofilija, – daugiau kaip pusė atvejų susiję su 11–15 metų paauglių seksualiniu išnaudojimu.

Nusikaltimų pobūdis svyruoja nuo „neleistino elgesio“ iki nuolatinio, sistemingo prievartavimo. Per trys ketvirtadaliai aukų – vyriškos lyties. Dauguma prievartautojų – vyrai, tačiau pasitaiko ir moterų. Sprendžiant iš nukentėjusiųjų pasakojimų, dvasininkai neretai juos spausdavo santykiauti remdamiesi savo autoritetu arba naudodamiesi palankia proga likti vienudu – tarkime, per išpažintį. Sakydavo, kad kunigas yra „Dievo įsikūnijimas Žemėje“, tad jo veiksmai aukos atžvilgiu „vardan gero“ ir t. t.

Prievartos prieš suaugusius asmenis atvejų žinoma gerokai mažiau. Daugiausia tai pavieniai prievartos aktai, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie truko ganėtinai ilgai.

Viena aukų pasakojo apie savo „santykius“ su katalikų kunigu. Jie prasidėjo, kai merginai tebuvo penkiolika, o tęsėsi aštuonerius metus. Per tą laiką ji pasidarė tris abortus. Tačiau šis atvejis gana radikalus. Praktika rodo, kad kartais išnaudojimas gali atrodyti kaip homoseksualus asistavimas, trunkantis kelis mėnesius ar net metus. Pavyzdžiui, vienas kunigas buvo aukos mokytojas mokykloje.

Dar viena didele problema – dvasininkų išnaudojamos vienuolės. Pirmasis apie šį reiškinį prabilo ir jį pripažino popiežius Pranciškus. Iki tol problema buvo beveik neminima.

Pagrindinė problema nėra tai, kad jausdamos kunigo autoritetą aukos linkusios nutylėti išnaudojimo atvejus. Kur kas didesnė bėda – tokių nusikaltimų dangstymas.

Seksualinė prievarta Bažnyčioje – nauja problema?

Ji nėra nauja – apie homoseksualumo apraiškas tarp dvasininkų rašyta jau XI amžiuje. Apie seksualinę prievartą nepilnamečių atžvilgiu iki 1930 metų beveik nieko nebuvo negirdėti. Apie seksualinį išnaudojimą Bažnyčioje prabilta devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtąjį dešimtmetį, kai šią temą ėmė nušviesti JAV, Kanados, Australijos, o vėliau ir Europos bei Lotynų Amerikos žiniasklaida.

Kai kuriose šalyse aukų skaičius gali siekti tūkstančius. Nuo 1990-ųjų vien amerikiečių parapijos buvo priverstos išmokėti apie 1,2 mlrd. dolerių kompensacijų daugiau kaip tūkstančiui aukų.

Pagrindinė problema nėra tai, kad jausdamos kunigo autoritetą aukos linkusios nutylėti išnaudojimo atvejus. Kur kas didesnė bėda – tokių nusikaltimų dangstymas. Juos stengėsi nuslėpti vyskupai, o pastaruosius ilgus metus – net Šventasis Sostas. Dar labiau padėtį sunkina tai, kad nemažai atvejų pavyko „užglaistyti“ ir susitarti su aukomis už pinigus.

Labiau būdinga trečiosioms šalims?

Šis reiškinys greičiausiai paplitęs daugmaž visur vienodai, tiesiog apie JAV ir Europą turima daugiau informacijos. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, nuolat veikia valstybinės tyrimų komisijos. Keliamos bylos. Pranešimų apie patirtą seksualinę prievartą skaičius tiesiogiai priklauso nuo viešumo galimybės ir to, kiek tai dangstoma parapijų lygmeniu.

Kai kuriose valstybėse, tarkime, Indijoje, aukos praneša apie prievartos ar priekabiavimo atvejus itin retai, tad ir problemos mastą galima tik apytiksliai nuspėti. Prievartos specifika irgi keičiasi priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Afrikoje dėl AIDS paplitimo dažniau žaginamos vienuolės, nes tikima, kad nuo jų esama mažiau galimybių užsikrėsti nei nuo vietos gyventojų. Nors tam tikrų išimčių pasitaiko, trečiojo pasaulio šalyse, atmetus Pietų Afrikos Respubliką, atskleidžiama itin mažai prievartos atvejų.

Tai dėl celibato?

Klausimas dėl celibato – sudėtingas. Jį galima traktuoti dvejopai. Kai kas teigia, jog kunigai daro lytinius nusikaltimus dėl celibato. Kiti mano, kad į lytinius nusikaltimus linkę žmonės renka kunigystę ir priima celibatą. Tačiau draudimas tuoktis nepaaiškina, kodėl dauguma aukų – berniukai, o ne merginos ar moterys. Todėl tyrėjai skeptiškai vertina tokius samprotavimus.

Specialistai taip pat neturi vienos nuomonės, kodėl katalikų dvasininkai daro lytinio pobūdžio nusikaltimus. Johno Jay kriminologijos koledžo ekspertai, ištyrę 1950–2002 metų atvejus, tvirtina, kad tokie nusikaltimai nesietini nei su polinkiu į homoseksualumą, nei į pedofiliją. Jie priskiriami „spontaniškiems nusikaltimams“, t. y. neplanuojamiems iš anksto.

Minėtų ekspertų ataskaitoje taip pat pateikiamos įžvalgos, kad seminarijos ir vienuolynai yra istoriškai uždaros vyrų bendruomenės, be to, vyskupams per mišias patarnauja patrauklūs jaunuoliai. 2011-aisiais atnaujintoje Johno Jay kriminologijos koledžo ataskaitoje nurodoma, jog staigus išnaudojimo atvejų skaičiaus didėjimas 1960–1980 metais sietinas su tuo, kad kaip tik tuo metu kunigams buvo atvertos įvairių organizacijų, tokių kaip mokyklos ar skautų būreliai, durys. Akivaizdu, jog dėl šios priežasties dauguma aukų – berniukai.

Popiežius Pranciškus griežčiau vertina nusikaltimus?

Greičiausiai taip. Jonas Paulius II ir Benediktas XVI dažniausiai apsiribodavo atsiprašymais ir vidinių teismo procesų vykdymu. Pranciškus, kaip ir jo pirmtakai, irgi neišvengė kaltinimų dėl nusikaltimų dangstymo. Popiežius net buvo raginamas atsistatydinti. Tačiau jis ėmė kovoti su lytinio pobūdžio nusikaltimais nuo pat pirmos dienos, kai perėmė Šventąjį Sostą. 2013 metais Pranciškus įkūrė Popiežiaus nepilnamečių apsaugos komisiją, kurią, be dvasininkijos, sudaro ir pasaulietiniai mokslininkai.

2016 metais popiežius išleido dekretą dėl vyskupų, aplaidžiai reagavusių į vaikus lytiškai išnaudojusių dvasininkų veiksmus. Remiantis šiuo dekretu jie galės būti atšaukti iš pareigų. „Ketinu sukonkretinti, kad tarp vadinamųjų svarių priežasčių minimas ir vyskupų aplaidumas vykdant savo pareigas, ypač nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų lytinio išnaudojimo atvejais“, – rašė pontifikas.

Jis iš tiesų „atleido“ rekordinį skaičių vyskupų – po skandalo Čilėje 2018 metais atsistatydino visi 34 vietos vyskupai. Popiežius priėmė ir kitų trijų vyskupų atsistatydinimo prašymus, o dar du neteko dvasininko statuso. Katalikų bažnyčią taip pat sukrėtė JAV kardinolo Theodore'o McCarricko, buvusio įtakingo Vašingtono arkivyskupo, istorinis atsistatydinimas. Jis buvo apkaltintas paauglio lytiniu išnaudojimu 8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai kunigavo Niujorke. Tokio aukšto rango dvasininko atsistatydinimas – pirmas per beveik šimtmetį.

Kaip dvasininkija kovoja su prievarta?

Šios problemos nepavyks greitai išspręsti, nes jos mastas pernelyg didelis, o bažnytinės institucijos labiau linkusios susitaikyti su susiklosčiusia padėtimi, nei bandyti ką nors keisti. Tačiau dabar Katalikų bažnyčia bus priversta atidžiau įsiklausyti į aukų balsus, ypač tų, kuriuos vienija įvairios asociacijos ir projektai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika