Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Nesibaigianti suirutė Libijoje 

2019 balandžio 11 d. 14:00
Libijos nacionalinės armijos, vadovaujamos generolo Khalifos Haftaro, kovotojai pakeliui į sostinę Tripolį.
Libijos nacionalinės armijos, vadovaujamos generolo Khalifos Haftaro, kovotojai pakeliui į sostinę Tripolį.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Libijoje chaosas tvyro nuo tada, kai 2011 metų spalio mėnesį NATO remiamos pajėgos nuvertė dešimtmečius šalį valdžiusį lyderį Muammarą al Kaddafi.

Ši naftos turtinga šalis, viena pagrindinių tūkstančių migrantų, keliaujančių į Europą, išvykimo vietų, kadaise galėjo girtis bene aukščiausiu gyvenimo lygiu Afrikoje. Tačiau stabilumas, nulėmęs jos klestėjimą, buvo sugriautas ir sostinė Tripolis dabar tapo žiaurios kovos tarp daugybės varžovų arena.

Pirmadienį Libijos kovotojų vado Khalifos Haftaro pajėgos iš oro atakavo šalia sostinės esantį Mitigos oro uostą, o praėjusį ketvirtadienį K. Haftaras paskelbė, kad jo kovotojai pradeda sostinės užėmimą.

Libiją kontroliuoja karinės grupuotės

Realios įtakos šalyje turi tik begalė karinių grupuočių, nominaliai palaikančių vieną iš dviejų politinės valdžios centrų.

Tripolio administracijai, tarptautiniu mastu pripažįstamai vyriausybei, žinomai kaip nacionalinio susitarimo vyriausybė, vadovauja ministras pirmininkas Fayezas al Sarrajas – inžinierius iš profesijos. Įkurti savo administracijos į Tripolį jis atvyko 2016 metų kovą, praėjus keturiems mėnesiams po pasiekto susitarimo (deryboms tarpininkavo Jungtinės Tautos; JT) dėl Libijos vyriausybės sudarymo. Pastaruosius trejus metus jis siekė gauti įvairių kovotojų ir politikų paramą, tačiau premjeras turi mažai realios įtakos visai šaliai ar ją kontroliuojančioms jėgoms.

Kitas Libijos politinės galios centras – Tobruko administracija, kurią sudaro 2014 metais išrinkti parlamentarai. Tiesa, daug kas abejoja, ar šie rinkimai organizuoti sąžiningai ir laisvai. 2014 metais išrinkus parlamentą, Tripolį užėmusios jėgos atsisakė užleisti valdžią, todėl parlamentarai kartu su senąja vyriausybe persikėlė į Tobruką, esantį už tūkstančio kilometrų nuo Tripolio. 2015 metais dalis parlamentarų pritarė JT susitarimui dėl vyriausybės, tačiau visas parlamentas atsisakė ją pripažinti ir ėmė trukdyti bet kokiems bandymams organizuoti naujus rinkimus. Parlamentas nori, kad vyriausybėje svarbų vaidmenį atliktų įtakingas generolas K. Haftaras, vadovaujantis karinei jėgai, vadinamai Libijos nacionalinė armija.

Šalis daugiau nei keturis dešimtmečius praleido autoritarinės valdžios gniaužtuose.

Dalis saugumo analitikų Libiją vadina ginklų turgumi. Šalis tiesiog užtvindyta ginklų iš M. al Kaddafi arsenalo ir iš šalių sąjungininkių regione, palaikančių vieną ar kitą karinę grupuotę.

Bendras priešas

Karinės grupuotės prisiekinėja ištikimybę vis kitoms jėgoms ar veikėjams – nelygu, kas patogiau ar naudingiau. Jas vienijo tik neapykanta M. al Kaddafi, daugiau niekas. Nebuvo ir vienos karinės grupuotės, atsakingos už sukilimą. Jos veikė skirtinguose miestuose ir kiekviena kovojo savo karus.

Net ideologija jų skirtinga: vienos karinės grupuotės islamistinės, kitos – separatistinės ar monarchistinės, dar kitos – liberalios. Karinės grupuotės taip pat susiskaldžiusios regionuose ir pagal tautiškumą.

Šalis daugiau nei keturis dešimtmečius praleido autoritarinės valdžios gniaužtuose, todėl turbūt nieko keista, kad demokratija čia mažai kam aktuali.

Kas tas generolas K. Haftaras?

Jis padėjo M. al Kaddafi užimti valdžią 1969 metais, tačiau devintajame dešimtmetyje tarp jųdviejų kilo konfliktas ir K. Haftaras pasitraukė į užsienį. Generolas į Libiją sugrįžo sukilimo prieš M. al Kaddafi įkarštyje ir stojo į jo priešininkų pusę. O po sukilimo tapo pagrindiniu islamistų kovotojų rytinėje šalies dalyje oponentu.

Trejus metus rytiniame Bengazio mieste jis kovojo su įvairiomis islamistų kovotojų grupuotėmis, įskaitant Al-Qaedai ištikimybę prisiekusius islamistus. K. Haftaras kritikuojamas dėl „teroristo“ etiketės klijavimo visiems, drįstantiems ginčyti jo autoritetą.

Perėmęs Bengazio kontrolę generolas nusitaikė į aukščiausią šalies postą, tačiau tam trukdo susitarimas su JT, numatantis, kad kariškiams neleidžiama turėti jokių politinių postų.

Stebėtojai teigia, kad K. Haftaras derybose su Prancūzijos, Italijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) atstovais pasirodė tik norėdamas įsitvirtinti tarptautinėje arenoje, o ne rasti bendrą sutarimą.

Šių metų sausio mėnesį jo pajėgos užėmė du naftos telkinius šalies pietuose. Manoma, kad K. Haftaras kontroliuoja didžiąją dalį Libijos naftos atsargų.

K. Haftaro draugai užsienyje

Generolą jau seniai palaiko Egiptas ir JAE, o likus savaitei iki atakos Tripolyje jis apsilankė Saudo Arabijoje. K. Haftaras kelis kartus lankėsi Rusijoje, o šį sekmadienį Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią jo išpuolį Tripolyje.

Prancūzija ėmėsi tarpininkės vaidmens ir neigia įtarimus, kad generolas susijęs su Paryžiumi. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pirmasis Vakarų lyderis, pakvietęs K. Haftarą į Europą taikos derybų, o Prancūzijos oro pajėgos vasario mėnesį surengė antskrydį kartu su generolo valdoma karine grupuote.

Dauguma Vakarų pasaulio remia Tripolyje dirbančią nacionalinio susitarimo vyriausybę. Po atakos Tripolyje JT, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paragino nedelsiant sustabdyti smurtą ir pradėti derybas.

Analitikai teigia, kad K. Haftarą užpulti sostinę paskatino JT pranešimas apie „nacionalinę konferenciją“, kuri vyks Libijos Gadamiso mieste balandžio 14–16 dienomis. Konferencijoje su vietos bendruomenėmis ketinama aptarti pasiruošimo rinkimams planą.

Gali būti, kad valdydamas daugiau teritorijų K. Haftaras jausis turintis stipresnes pozicijas prie derybų stalo.

Kaip visa tai veikia gyvenimą šalyje?

Dėl dabartinių kovų gali dar labiau sutrikti naftos ir kuro tiekimas į Europą.

Pragyvenimo išlaidos Libijoje yra didelės. Prieš keletą metų imtasi griežtų priemonių kovojant su juodąja rinka, dėl to smarkiai išaugo kainos. Šiuo metu infliacija sumažėjusi, tačiau ligoninėms vis dar trūksta vaistų. Libijos gyventojai nesijaučia saugūs ir gyvena nuolat įsitempę.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika