Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Naujojoje Zelandijoje įvestas pusiau automatinių ginklų draudimas 

2019 balandžio 10 d. 15:00
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
AFP/Scanpix nuotrauka

Naujosios Zelandijos parlamentas trečiadienį priėmė platų šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymą, uždraudžiantį gyventojams turėti ginklų, panašių į naudojamus kariuomenėje.

Šis žingsnis buvo atliktas praėjus mažiau kaip mėnesiui po 50 žmonių gyvybių nusinešusių šaudynių dviejose mečetėse pietiniame Kraistčerčo mieste, per kurį dar dešimtys maldininkų buvo sužeisti.

Įstatymas, uždraudžiantis daugumą automatinių ir pusiau automatinių ginklų, taip pat komponentus ginklų veikimo pobūdžiui modifikuoti, buvo priimtas Atstovų Rūmų 119 balsų prieš vieną. Teisės aktas buvo priimtas po paspartintų svarstymų parlamente ir projekto viešo paskelbimo.

Dabar jį dar formaliai turi patvirtinti Naujosios Zelandijos generalgubernatorius, kad teisės aktas nuo penktadienio įsigaliotų.

Per paskutinį projekto skaitymą premjerė Jacinda Ardern emocingai kalbėjo apie sužalojimus, patirtus nukentėjusiųjų per kovo 15-ąją surengtą išpuolį. Vyriausybės vadovė po atakos šiuos sužeistuosius aplankė Kraistčerčo ligoninėje.

„Man sunku prisiminti, ar buvo pavienių šautinių žaizdų, – sakė J. Ardern. – Kiekvienu atveju jie (sužeistieji) kalbėjo apie daugybinius sužeidimus – daugybinius luošinančius sužalojimus... Jie liks neįgalūs visą gyvenimą – ir dar reikėtų įvertinti psichologinį poveikį. Mes čia esame dėl jų.“

„Negaliu suvokti, kaip ginklai, galintys sukelti tokią didelę žalą ir daugybę mirčių, šioje šalyje gali būti teisėtai įsigyjami“, – pridūrė ji.

J. Ardern, pelniusi tarptautinių pagyrimų už savo užuojautą ir lyderystė po šaudynių, sugebėjo užsitikrinti retą abiejų pagrindinių partijų palaikymą įstatymui, nebeleisiančiam gyventojams turėti į kariškus panašių pusiau automatinių šautuvų. Jam nepritarė tik libertarinė partija ACT, parlamente turinti vieną deputatą.

Įstatymas numato naujai uždraudžiamų ginklų išpirkimo iš schemą – savininkai privalės priduoti ginklus policijai ir gaus kompensacijas, o jų dydis priklausys nuo ginklo senumo ir būklės.

Asmenims, pasilikusiems tokius ginklus ilgiau nei įstatymo numatytas terminas, grės bauda arba iki penkerių metų laisvės atėmimo. Kai kurios išlygos galės būti taikomos paveldėtiems ginklams, kolekcijoms, taip pat ginklams, naudojamiems kenkėjų naikinimo profesionalų.

J. Ardern sakė, kad buvo sulaukta tam tikro ginklų savininkų pasipriešinimo, bet apskritai įstatymas visuomenės buvo įvertintas teigiamai.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika