Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Naujoji Zelandija gedi, vienijasi ir griežtina ginklų kontrolę 

2019 kovo 21 d. 08:00
Po šaudynių Kraistčerčo gyventojai rinkosi drauge ir stengėsi kartu susitaikyti su įvykusia tragedija.
Po šaudynių Kraistčerčo gyventojai rinkosi drauge ir stengėsi kartu susitaikyti su įvykusia tragedija.
AFP/Scanpix nuotrauka

Saugiausių ir geriausių gyventi šalių rinkimus nuolat laiminti Naujoji Zelandija iki šiol šokiruota išpuolių Kraistčerčo mečetėse. Koalicinė Naujosios Zelandijos vyriausybė, skirtingai nei kitų valstybių valdžia, iškart sureagavo – paskelbė ginklų kontrolės įstatymų griežtinimo reformą.

Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern ketvirtadienį paskelbė, kad po praėjusios savaitės atakos Kraistčerčo mečetėse, pareikalavusios 50 gyvybių, šalyje uždraudžiama pardavinėti šturmo šautuvus ir pusiau automatinius ginklus.

„Skelbiu, kad Naujoji Zelandija uždraus visus karinio pavyzdžio pusiau automatinius ginklus. Taip pat uždrausime visus šturmo šautuvus“, – pareiškė premjerė.

Ji pridūrė, kad taip pat bus uždraustos didelės talpos dėtuvės ir vadinamosios spyruoklinės buožės. Tokie įtaisai, montuojami ant pusiau automatinių šautuvų, leidžia šaudyti automatiniu režimu ir padidinti šaudymo spartą iki kelių šimtų šūvių per minutę.

„Trumpai tariant, šioje šalyje bus uždrausti visi pusiau automatiniai ginklai, kokie buvo panaudoti per penktadienio teroro ataką“, – pabrėžė J. Ardern.

Atitinkami įstatymo projektai bus pateikti parlamentui, kai jis balandžio pradžioje susirinks, tačiau praktiniais sumetimais jau taikoma laikinoji priemonė, kuria draudžiama pirkti tokius ginklus.

Vyriausybė vieninga

Per praėjusio penktadienio atakas Naujojoje Zelandijoje žuvo daugiau žmonių, nei šioje šalyje per metus jų nužudoma. Skelbiama, kad 2017-aisiais čia įvykdytos 35 žmogžudystės.

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern patikino, kad ginklų kontrolės reformos klausimu ministrų kabinetas yra vieningas ir aiškiai suvokia, kokių priemonių imtis. Pasak premjerės, penktadienio išpuolis Kraistčerče – žiauriausias kada nors valstybėje surengtas teroro aktas. Jis atskleidė daug ginklų kontrolės įstatymo trūkumų. J. Ardern skatino „mokytis iš istorijos, kuri byloja: jeigu norime, kad mūsų bendruomenė būtų saugi, veikti turime nedelsdami“.

Naujosios Zelandijos vyriausybėje dominuoja kairiosios Darbo partijos atstovai, keturi ministrai priklauso dešiniajai Pirmajai partijai. Vyriausybę remia ir progresyvi Žaliųjų partija.

Reformoms pritaria visų politinių pažiūrų valdantieji. Tokia vieninga pozicija atspindi ir visuomenės daugumos nuomonę, kad jei gyventojams tam tikro tipo ginklai būtų neprieinami, penktadienio teroro išpuolių būtų buvę galima išvengti. Bent jau aukų skaičius nebūtų buvęs toks didelis.

Naujoji Zelandija ilgai laikyta šalimi, kuriai negresia nei terorizmas, nei daugelis kitų likusį pasaulį kamuojančių bėdų. Po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose amerikiečių magnatai puolė čia pirkti nekilnojamąjį turtą.

Gali kilti iššūkių

JAV portalas CCN pranešė, kad nors Naujosios Zelandijos premjerė ir įsipareigojo imtis griežtų priemonių šaunamųjų ginklų apyvartai apriboti, valstybėje, kurioje itin stiprios medžioklės tradicijos, o vienas ginklas tenka maždaug keturiems žmonėms, įgyvendinti reformas bus nelengva. Kaip savaitgalį prisiminė pati J. Ardern, šalyje jau kelis kartus mėginta sugriežtinti šaunamųjų ginklų kontrolę – 2005-aisiais ir 2012-aisiais. Naujausias bandymas vyko prieš dvejus metus, tačiau ir tas buvo nesėkmingas. Ankstesnės vyriausybės nemanė, kad šis klausimas ypač reikšmingas. Nors Naujosios Zelandijos gyventojams priklauso gana daug ginklų, iki šiol nuo jų žūdavo santykinai mažai žmonių.

Sidnėjaus universiteto skelbiamais duomenimis, 2015 metais 100 tūkst. Naujosios Zelandijos gyventojų teko 1,24 žmogžudystės, susijusios su šaunamaisiais ginklais. Tais pačiais metais Jungtinėse Valstijose 100 tūkst. žmonių teko net 11 tokių nužudymų. 2019-ųjų Naujosios Zelandijos statistika atrodys kur kas prasčiau. J. Ardern vadovaujama vyriausybė skelbia, kad ginklų kontrolės įstatymų peržiūra ir pakeitimai tapo svarbiausiu jos politiniu prioritetu.

Naujosios Zelandijos visuomenė palaiko griežtesnes šaunamųjų ginklų kontrolės priemones, bet J. Ardern kabinetui vis tiek gali kilti iššūkių jas įvedant. Australijos portalo GunPolicy.org, rašančio apie ginkluotus nusikaltimus, ginklų įstatymus ir jų kontrolę, redaktoriaus Philipo Alperio nuomone, lobistai greičiausiai priešinsis Naujosios Zelandijos vyriausybės bandymams labiau reguliuoti šautuvų prieinamumą ir paplitimą. Būtent dėl lobistų veiklos per pastaruosius 22 metus visi mėginimai sugriežtinti ginklų kontrolę šalyje buvo nesėkmingi.

Naujoji Zelandija ilgai buvo laikoma šalimi, kuriai negresia nei terorizmas, nei daugelis kitų likusį pasaulį kamuojančių bėdų.

Griežtinti reguliavimą skatina masinės tragedijos

Naujoji Zelandija – ne pirma pasaulyje valstybė, kuriai prireikė masinės tragedijos, kad imtųsi rimtai peržiūrėti šaunamųjų ginklų pasiekiamumą reguliuojančius įstatymus.

Australija tai padarė po 1996 metais Port Artūro mieste vykusių žudynių. Tąkart užpuolikas iš pusiau automatinio AR-15 tipo šaunamojo ginklo nušovė 35 žmones ir daugiau kaip 20 sužeidė. Po šio įvykio Australijos vyriausybė skubiai ėmėsi veiksmų: uždraudė greitašaudžius šautuvus, sugriežtino licencijų, reikalingų ginklui įsigyti, išdavimo tvarką ir, laikydamasi vienodų nacionalinių standartų, užregistravo visus gyventojų turimus šaunamuosius ginklus. Šalyje taip pat pradėjo veikti ambicinga jų grąžinimo programa, finansuojama vyriausybės.

Jungtinė Karalystė ginklų kontrolę sugriežtino taip pat po šaudynių 1996 metais Škotijos Danbleino mieste, kai buvo nužudyta 16 moksleivių ir mokytojų. Prireikė kelerių metų, kol nusikaltimų, susijusių su šaunamaisiais ginklais, šalyje sumažėjo.

Užpuolikas licenciją turėjo

Iškart po penktadienio atakų buvo sulaikytas 28 metų australas Brentonas Tarrantas. Jam pareikšti kaltinimai nužudymu. Tikimasi, kad užpuolikui bus iškelta daugiau kaltinimų, kai šis balandžio 5 dieną stos prieš teismą.

Teismo paskirtas advokatas Richardas Petersas Naujosios Zelandijos dienraščiui „New Zealand Herald“ teigė, jog B. Tarrantas atsisakė jo paslaugų, nes teisme ketina pats atstovauti sau. Pasak R. Peterso, suimtas kaltinamasis atrodė sveiko proto, dėl savo veiksmų visai nesigailėjo ir neatrodė, kad skųstųsi kokiais nors psichikos sutrikimais. Tačiau dėstė itin ekstremistines pažiūras.

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern patikino, kad ginklų kontrolės reformos klausimu ministrų kabinetas yra vieningas ir aiškiai suvokia, kokių priemonių imtis.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern patikino, kad ginklų kontrolės reformos klausimu ministrų kabinetas yra vieningas ir aiškiai suvokia, kokių priemonių imtis.

Naujosios Zelandijos gyventojai privalo gauti licenciją, jei nori turėti ginklą. Toks leidimas buvo išduotas ir B. Tarrantui. Licencijų prašymai beveik visada patenkinami. Praėjusiais metais Naujojoje Zelandijoje leidimai turėti šaunamuosius ginklus išduoti 99,6 proc. iš 43 509 asmenų, prašiusių jų.

Po penktadienio žudynių J. Ardern užsiminė, kad derėtų keisti licencijavimo tvarką. Premjerės manymu, gyventojams reikėtų gauti leidimą dėl kiekvieno turimo ginklo. Šiuo metu žmogui pakanka turėti vieną licenciją, ir nesvarbu, kiek šautuvų jam priklauso. Be to, Naujosios Zelandijos vyriausybės vadovė pažadėjo niekada neištarti užpuoliko vardo.

„Vykdydamas teroro aktą tas vyras siekė daugybės dalykų, bet vienas jų buvo žinomumas, – apie nužudymu kaltinamą 28 metų australą parlamente kalbėjo ministrė pirmininkė. – Būtent todėl niekada neišgirsite iš mano lūpų jo vardo. Jis – teroristas. Jis – nusikaltėlis. Jis – ekstremistas. Bet jis, kai kalbėsiu aš, bus bevardis.“

Šaudynės Kraistčerče

Dešiniojo sparno ekstremistas, ginkluotas pusiau automatiniais ginklais, penktadienį – musulmonų šventadienį – per pamaldas surengė šaudynes dviejose Naujosios Zelandijos Kraistčerčo miesto mečetėse ir nužudė 50 maldininkų, o dar kelias dešimtis žmonių sužeidė.

Netrukus po išpuolio sulaikytas Australijoje gimęs 28 metų Brentonas Tarrantas – buvęs kūno rengybos instruktorius. Vyras neofašistine ideologija susižavėjo keliaudamas po Europą ir Aziją. Policija įsitikino, kad užpuolikas veikė vienas. Anksčiau jis nebuvo teistas ar įtrauktas į kokius nors stebimų asmenų sąrašus. B. Tarrantas teisėtai turėjo nusipirkęs du pusiau automatinius ginklus, du šratinius šautuvus ir svirtimi pertaisomą šautuvą. Jais australas ir pasinaudojo per išpuolį.

Įtariamasis savo radikalizaciją, taip pat dvejus metus trukusį rengimąsi atakai aprašė ilgame, padrikame ir sąmokslo teorijų bei kraštutinių dešiniųjų ideologijos persmelktame manifeste. Šį 74 puslapių tekstą jis prieš išpuolį paskelbė tviteryje. B. Tarrantas rašė, kaip jį šokiravo imigrantų „invazija“ Prancūzijos miestuose ir kaip „nusivylė“ tais metais vykusiais Prancūzijos prezidento rinkimais, per kuriuos proeuropietiškas centristas Emmanuelis Macronas įveikė kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen. B. Tarrantas vadino save „tiesiog paprastu baltuoju vyru, gimusiu Australijoje, darbininkų klasės ir mažų pajamų šeimoje“.

B. Tarranto manifeste sakoma, kad jį „įkvėpė“ kiti dešiniojo sparno ekstremistai, įskaitant norvegų rasistą ir žudiką Andersą Behringą Breiviką, kuris iš neapykantos daugiakultūriškumui 2011-aisiais Norvegijoje nužudė 77 žmones.

Pačias šaudynes B. Tarrantas tiesiogiai transliavo per feisbuką. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip jis pagrindinėje Kraistčerčo mečetėje eina iš patalpos į patalpą, nuo aukos prie aukos, iš arti šaudo į sužeistuosius.

Ši ataka laikoma daugiausia aukų Vakaruose pareikalavusiu išpuoliu prieš musulmonus per dabartinę istoriją.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika