Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Koks dabar realiausias „Brexit“scenarijus? 

2019 kovo 15 d. 14:06
JK išstojimas bus atidedamas trims mėnesiams su sąlyga, kad per artimiausią savaitę bus patvirtintas Teresos May su ES pasirašytas planas.
JK išstojimas bus atidedamas trims mėnesiams su sąlyga, kad per artimiausią savaitę bus patvirtintas Teresos May su ES pasirašytas planas.
BNS nuotrauka

Jungtinės Karalystės (JK) įstatymų leidėjai ketvirtadienį nusprendė siekti, kad išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) terminas būtų nukeltas iki birželio 30-osios. Kam prireikė papildomų trijų mėnesių, kas per juos derybose dėl išstojimo galėtų pasikeisti ir koks labiausiai tikėtinas „Brexit“ scenarijus galėtų įvykti – LŽ kalbasi su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.

– JK įstatymų leidėjai ketvirtadienį nusprendė, kad reikia prašyti ES atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš Europos Sąjungos bloko terminą iki birželio 30-osios. Kaip tai vertinate?

– Visų pirma tai yra politinis sprendimas. Jeigu iki kovo 29-osios nebus priimta teisinių dalykų: įstatymų ar panašiai, tuomet jie vistiek išstos be jokio susitarimo. Be to, svarbu pažymėti, kad kol kas tai tik yra prašymas Europos Sąjungai, nes vienašališkai pratęsti termino britai patys negali. Tai savaime šie dalykai dar neatsako į daugelį klausimų, tačiau tai yra postūmis į priekį, rodantis, kad dabar yra realiausi du scenarijai.

Pirmas jų – išstojimas bus atidedamas trims mėnesiams su sąlyga, kad per artimiausią savaitę bus patvirtintas išstojimo planas. Arba išstojimas bus atidedamas dar ilgesniam laikui, iš esmės pasakant, kad teks persiderėti visą susitarimą su ES. Tačiau tokiu atveju iškils naujų klausimų, tokių kaip ar britai apskritai išstos iš ES.

– Jeigu JK išstojimas iš bloko bus nukeltas iki birželio 30-osios, kaip tuomet bus su gegužę numatytais Europos Parlamento rinkimais? JK bus priversta dalyvauti šiuose rinkimuose?

– Jeigu mes kalbėtume apie ilgesnį išstojimo pratęsimą, tokiu atveju kiltų klausimų dėl Europos Parlamento rinkimų ir ką vėliau reikėtų daryti su jau išrinktais parlamentarais. Visgi, jeigu išstojimas bus pratęstas iki birželio 30-osios, jis neaprėpia Europos Parlamento rinkimų ta prasme, kad naujasis parlamentas darbą pradėtų tik liepos mėnesį ir tokiu atveju britai rinkimų savo šalyje nerengtų.

– JK įstatymų leidėjų priimtas sprendimas įsigalios tik tada, jeigu jam vienbalsiai pritars visos likusios 27 ES šalys narės. Iš šalių vadovų pasisakymų galima suprasti, kad nė viena ES narė nenori JK išstojimo be susitarimo. Tokiu atveju tarsi būtų galima prognozuoti, kad pratęsimui bus pritarta?

– ES šalims JK išstojimas be susitarimo taip pat kainuotų didelius kaštus, todėl, aš manau, kad pratęsimo variantas nebus labai kontraversiškas. Tačiau, ką ir sako ES lyderiai, kad yra labai svarbu žinoti, kodėl yra pratęsiama, kuriam laikui ir kas bus daroma toliau. Kad pratęsimas nebūtų tik vardan pratęsimo. Šiuo atveju labai svarbus bus dar laukiantis ir jau trečiasis balsavimas dėl Theresos May susiderėto susitarimo plano ir jau tikėtina, kad jis vyks kitos savaitės pradžioje.

– Ar iš ketvirtadienį balsavimo metu vykusių diskusijų galime įžvelgti priežastis, kodėl JK būtent tokios trukmės išstojimo pratęsimo reikia ir kad egzistuoja kažkoks veiksmų planas, kaip tai bus daroma?

– Jis iki birželio 30-osios yra aktualus tik tuo atveju, jeigu yra patvirtinamas T. May susitarimo planas. Jam vistiek reikia laiko, papildomų teisinių instrumentų priėmimo, reikia pasiruošimo, reikia Europos Parlamento ratifikavimo. Tiesiog iki kovo 29-osios nepavyktų sutvarkyti šių procedūrų. Bet visa bazė būtų T. May išstojimo planas. Naujų derybų nevyktų. Būtų koncentruojamasi į paskutinių darbų užbaigimą.

Jeigu būtų kalbama apie dar vieną T. May plano atmetimą, tada reikia kalbėti apie gerokai ilgesnį derybų laikotarpį ir jis jau galėtų tęstis iki metų pabaigos, o gal net ir dar ilgiau.

– Kuris scenarijus, Jūsų nuomone, būt realesnis: „Brexit“ birželį su T. May pasiektu susitarimu ar be jo ir truksiantis ilgesį laikotarpį.

– Labai sunku pasakyti. Aš manau, kad JK Vyriausybė tikisi, kad parlamentarų pozicijos gali pasikeisti. Jie dabar tikėsis, kad T. May planą galėtų palaikyti kietojo „Brexit“ šalininkai, nes jiems premjerė labai aiškiai sako: jeigu jūs mano plano nepalaikysite, o jie iki šiol jo nepalaikė, sakydami, kad planas yra blogas, tuomet mes, tikėtina, pratęsime išstojimo terminą labai ilgam laiko tarpui ir nežinia, kas per per tą laiką įvyks. Galbūt mes taip niekada ir neišstosime, galbūt bus rengiamas dar vienas referendumas, galbūt bus rinkimai ir panašai.

Išstojimo planui palaikymą turi išreikšti ne tik konservatorių partija, bet ir bent dalis leiboristų. Nėra lengva skaičiuoti, tačiau pasiekti susitarimą Parlamente, sakyčiau, nors ir bus sunku, bet įmanoma. Ypatingai dabar, kai laikas tiksi.

– Tarsi iš to būtų galima spręsti, kad scenarijus apie apskritai neįvyksiantį „Brexit“ yra mažiausiai tikėtinas?

– Jis yra gana tikėtinas tik vienu atveju: jeigu išstojimo terminas bus pratęstas labai ilgam – metams ar dviems. Tuomet kils klausimų, ar nereikia dar vieno referendumo, ar nereikia rinkimų. Jeigu įvyktų bent vienas iš šių dalykų, pagrįstai būtų galima kelti klausimą, ar apskritai yra reikalingas „Brexit“. Ypatingai, jeigu piliečiai rinkimų metu palaikytų partijas, nenorinčias atsiskyrimo nuo ES. Jie greičiausiai referendume jau balsuotų kitaip, nei prieš dvejus-trejus metus.

Kitų variantų atsisakyti „Brexit“ nėra.

– Kuo JK parlamentui neįtinka T. May su ES pasirašytas išstojimo planas?

– Parlamentas nėra vientisas, jame dirba skirtingos grupės, turinčios daug skirtingų priežasčių, kodėl susitarimo negalima priimti. Tie, kurie nori minkšto išstojimo iš ES, sako, kad jis yra nepakankamas, kad būtų galima išlaikyti dar glaudesnius ryšius su ES, įgyvendinant kažką panašaus į norvegiškąjį išstojimo variantą. Tai yra, kai Norvegija nėra ES valstybė narė, tačiau yra vieningosios rinkos dalis. Šiame plane tokio glaudaus santykio su ES nėra.

Tie, kurie nori kieto išstojimo, jie kaip tik teigia, kad T. May susiderėtas planas per daug susieja Didžiąją Britaniją su ES neapibrėžtam laiko tarpui po išstojimo. Jų manymu, reikėtų tuos ryšius su ES nukirsti gerokai griežčiau, negu dabar yra siūloma.

Tokios priežastys skaldo JK parlamentą į keliolika skirtingų grupių ir dėl to sutarimo nėra.

Visgi dėl šio susitarimo JK su ES derėjosi pusantrų metų. Dabar laiko persiderėti beveik nėra. Jeigu atvėrinėti visus susitarimus, tada kyla labai didelė ir labai pagrįsta rizika, kad pakeitus vieną detalę imtų byrėti visas projektas.

Pavyzdžiui, ispanai buvo nepatenkinti dėl Gibraltaro, prancūzai – dėl žuvininkystės resursų naudojimo. Bet galiausiai visos pozicijos buvo sudėtos į bendrą krūvą ir pasirašytas dokumentas. Jeigu jį dabar pradėti kaitalioti, tai iš esmės reikėtų pasakyti, kad prasideda naujos derybos ir jos užtruks labai ligą laiko tarpą. Ir didelis klausimas, ar jos būtų sėkmingesnės, nei buvo iki šiol.

– Kokios galimos pasekmės ES šalims narėms, jeigu JK visgi pasitrauktų iš bloko be susitarimo?

– Sudėtingas situacija ir dideli kaštai. Kurį laiką bet kuriame lygmenyje: politiniame, teisiniame, ekonominiame vyrautų chaosas. Iškart kils labai daug dilemų: kils muitų mokesčiai, kurių dabar vieningoje rinkoje nėra, atsiranda standartų reikalavimai, kurių dabar vėlgi nėra. Gali atsirasi eilės pasienio ruožuose.

Taip pat kiltų klausimas, ar britai susimokėtų Į ES biudžetą sutartą sumą. Dabartiniame išstojimo plane yra numatyta keliasdešimt milijardų eurų, kuriuos britai įsipareigoję sumokėti, nes išstodami iš ES jie atsisakytų dalies anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, kompensuotų juos būtent tokiu mokėjimu. Matyt, tai nebūtų vienkartinis mokestis, tai greičiausiai būtų apibrėžta konkreti suma, kuri palaipsniui būtų išmokama. Bet kuriuo atveju tos sumos nebelieka, jeigu susitarimo dėl jos nebelieka. Tai ir kyla klausimas, ar dėl JK išstojimo be sutarties nenukentėtų bendras ES biudžetas, nes tų pajamų reikia.

Lietuvos ekonomika galbūt nėra tampriausiai susieta su JK, tačiau tokiu atveju mūsų verslams tai taip pat būtų problema, kiltų klausimai ir dėl piliečių ateities. Tačiau Lietuva savo ruožtu vykdo daug informacinių kampanijų, vyksta daug susitikimų, padidintas JK esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse pareigūnų skaičius. Bet mes esame bendro proceso dalis ir kažko vienašališkai daryti negalime.

Visgi, akivaizdu, kad labai didelių dilemų kiltų abiems pusėms, todėl tiek JK, tiek ir ES stengiasi tokio scenarijaus išvengti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika