Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Jevgenijus Prigožinas – Kremliaus „pilkasis kardinolas“ ar tik „virėjas“? 

2019 kovo 26 d. 16:00
Visagalio V. Putino padėjėjo mitą išsklaidyti sunku. J. Prigožino vaidmuo per daug gerai dera su Rusijos režimo kuriamu paveikslu: prielaidomis apie "žaliuosius žmogeliukus" Kryme ir įsilaužėlius savanorius maskuojami įvykiai sudaro įspūdį, kad Rusija dėl visko kalta.
Visagalio V. Putino padėjėjo mitą išsklaidyti sunku. J. Prigožino vaidmuo per daug gerai dera su Rusijos režimo kuriamu paveikslu: prielaidomis apie "žaliuosius žmogeliukus" Kryme ir įsilaužėlius savanorius maskuojami įvykiai sudaro įspūdį, kad Rusija dėl visko kalta.
AP/Scanpix nuotrauka

Jevgenijus Prigožinas vengė visuomenės dėmesio. Jo veikla, kaip rašo „Moscow Carnegie Center“ svetainėje žurnalistas Andrejus Percevas, buvo žymima grifu „slaptai“. Bet viskas pasikeitė, kai Rusijos ir Vakarų žiniasklaida pervertino šio verslininko vaidmenį Rusijos politikoje ir taip įstūmė jį į prezidento Vladimiro Putino glėbį.

Nuo trolių iki Afrikos karų

J. Prigožinas, dar pravardžiuojamas Putino virėju, staiga ir netikėtai įžengė į viešąją politiką. Vos per keletą metų jo vardas apaugo begale mitų tiek Rusijoje, tiek Vakaruose.

J. Prigožino įtaka net prilyginama Rusijos prezidento V. Putino galiai. Jam patikimos pačios subtiliausios operacijos: kurti privačią karinę kompaniją, telkti interneto trolių armiją, kad galėtų kištis į užsienio rinkimus, stiprinti Rusijos įtaką Afrikoje.

Iš pradžių J. Prigožinas saugojosi tokios reklamos, tačiau greitai suvokė savo reputacijos galią. Pastarieji Putino virėjo veiksmai – susitikimas su opozicijos aktyvistu Aleksejumi Navalnu – aiškiai rodo, kad šis žmogus stengiasi pasirodyti rusų liaudžiai kaip įtakingas Kremliaus dvariškis, turintis realią politinę galią.

Dar neseniai J. Prigožinas ir viešumas atrodė nesuderinami dalykai. Mažiau nei prieš metus pasirodęs straipsnis apie verslininko finansuojamus rusų politikos strategų tyrimus Afrikoje buvo cituojamas Rusijos ir Vakarų žiniasklaidos. Iš pradžių publikacija supykdė Putino virėją, tačiau ilgainiui jis pamėgo savo šlovę.

Jis yra visų mitų ir stereotipų apie Rusijos režimo juodąją pusę personalizacija, o tai nori ar nenori įtraukia Jevgenijų Prigožiną į Vladimiro Putino vidinį ratą ir jis padarys viską, kad jame liktų.

Vakarų žiniasklaida žavisi J. Prigožinu, mato jį kaip paslaptingą ir beveik visagalę figūrą. Verslininko trolių fabrikas, esantis Sankt Peterburgo Olgino rajone, buvo apkaltintas kišimusi į JAV rinkimus. J. Prigožinas susijęs ir su privačia karine kompanija „Wagner“, kuri dalyvavo (ir dalyvauja) Ukrainos, Sirijos bei įvairiuose Afrikos kariniuose konfliktuose. J. Prigožino pravardė Putino virėjas dar labiau pabrėžia jo artumą Rusijos prezidentui. Kuo gi valdovas gali pasitikėti labiau nei savo virėju?

Mitai apie paslaptingą kulinarijos specialistą puikiai dera su pasakojimais apie tai, kaip veikia Rusijos valdžia: ji drumsčia ramybę užsienio šalyse, pasitelkdama interneto trolius formuoja viešąją nuomonę ir slapta siunčia savo karius, samdinius bei politinius konsultantus į visus žemės pakraščius.

J. Prigožinas tapo šios hibridinės valstybės, kariaujančios hibridinį karą, simboliu. Jo vardas – Rusijos vyriausybės skaidrumo trūkumo sinonimas. Tad jei kur nors randamas Rusijos pėdsakas, logiška, kad jį greičiausiai paliko J. Prigožinas. O jei paliko Putino virėjas, vadinasi, ir Rusijos vyriausybė į tai įsivėlusi.

Tačiau, nors ir turi tokią reputacijos, J. Prigožino vaidmuo gerokai pervertinamas, apipinamas legendomis. Dabar verslininkas, kaip kalbama, tiekia maistą pagal valstybės užsakymus ir taip esą atsidėkoja Kremliui už tai, kad jam leidžiama „kalti“ pinigus kitoje, tamsesnėje, veikloje.

Putino virėjas iš tiesų daug uždirba tiekdamas maistą, tačiau šią privilegiją jis gavo, kai sukūrė privačią karinę kompaniją Kremliaus užmojams įgyvendinti. Rusijos naujienų portalas „The Bell“ teigia, jog iš pradžių J. Prigožinas pernelyg nesidžiaugė tokiu jam patikėti projektu.

Vis dėlto negalima vadinti verslininko ypač artimu Rusijos prezidentui žmogumi. Jis netarnavo su V. Putinu Rytų Vokietijoje, kartu nedirbo Sank Peterburgo mero biure, nelankė dziudo treniruočių ir neturėjo kooperatyvo „Ozero dača“ akcijų. Jiedu susitiko tik ankstyvais 2000-aisiais. J. Prigožinas tiekė maistą Kremliaus renginiams Sankt Peterburge, o paskui išvyko į Maskvą ir ėmėsi stambių vyriausybės agentūrų maisto užsakymų. Be abejo, tai rimtas verslas, tačiau jis nė iš tolo neprilygsta V. Putino artimiausių draugų turimoms kompanijoms.

Taupo kiekvieną centą

J. Prigožinas labai stengėsi priartėti prie prezidento. Jis nujautė režimo norus ir siūlė atitinkamas paslaugas. Tam leido ir asmenines lėšas. Olgino trolių fabrikas buvo įkurtas siekiant kovoti su opozicijos veikla socialiniuose tinkluose. Tačiau jo darbuotojai veikė šiurkščiai – skelbė identiškus komentarus, naudojosi paskyromis be nuotraukų.

„J. Prigožinas už darbą niekada nemokėjo daug – nei Olgino žmonėms, nei savo žurnalistams, nei politiniams strategams, dirbantiems prie jo projektų“, – tikino vienas žurnalistų. Politikos strategas, padėjęs verslininkui įgyvendinti jo projektus, taip pat minėjo savo vadovo polinkį taupyti kiekvieną centą: „Filosofija buvo tokia: puiku, jei projektas pasiseka ir tai pastebi Kremlius. Jeigu ne – nereikės gailėtis išleistų pinigų.“

Taigi efektyvus darbas nebuvo prioritetas. Vargu ar trolių fabriko darbuotojai turėjo poveikį JAV prezidento rinkimams. Juk norint paveikti JAV rinkėją reikia gerų anglų kalbos žinių ir stipraus politinio klimato suvokimo. Tokie darbuotojai daug kainuoja.

Nerangus trolių darbas greitai pritraukė nenorimą dėmesį. Ironiška, bet tikslas buvo pasiektas – staiga visi ėmė kalbėti apie Rusijos trolius ir kibernetinius įsilaužėlius. Kremliui ši informacija taip pat patiko, nes rodė Rusijos įtaką.

Puikus viešųjų ryšių šou

2017 ir 2018 metais J. Prigožinas buvo siejamas su dviem politiniais projektais. Prieš 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimus ekspertai manė, kad verslininkas yra subūręs komandą, kuri padeda V. Putino įgaliotiniui Šiaurės vakarų regione ir tuometiniam Kaliningrado gubernatoriui Nikolajui Cukanovui atlikti viešosios nuomonės tyrimą, nors jis neturėjo jokios reikšmės, nes už prezidento rinkimų kampanijos sėkmę buvo atsakingi gubernatoriai ir prezidento administracijos pareigūnai. Tačiau J. Prigožinas ir N. Cukanovas norėjo pademonstruoti Kremliui savo uolumą bei sugebėjimus. Jie rado vienas kitą ir sugalvojo šią idėją. Itin ribotas to projekto mastas ir prieštaringai vertinamo N. Cukanovo dalyvavimas jame kelia mintį, kad milžiniška Putino virėjo įtaka tėra smarkiai išpūstas mitas.

2018 metų pavasarį beveik ta pati politinių strategų komanda atliko tyrimus Afrikos šalyse, kuriose artėjo rinkimai. Tikėtina, jog projekto dalyviams talkino Rusijos diplomatai. Kad ir kaip ten būtų, Rusijai iki šiol trūksta aiškių strateginių tikslų Afrikos žemyne.

Dabar tie patys politiniai konsultantai padeda Sankt Peterburgo mero Aleksandro Beglovo rinkimų kampanijai. Prezidentui tai svarbu. J. Prigožinas dar kartą pasirodo esąs naudingas ir sugeba likti aktualus. O jo susitikimas su A. Navalnu atskleidžia, kad Putino virėjo veikla pasiekė visai naują lygį. Paslaptingasis J. Prigožinas viešai įsikūnijo į politiką ir, atrodo, niekur neketina trauktis.

Neseniai paviešintos nuotraukos, kuriose J. Prigožinas ir A. Navalnas užfiksuoti išeinantys iš to paties pastato Sankt Peterburge. Vienoje nuotraukoje jų nebuvo, bet išvada – aiški. Ši naujiena kaipmat nuvilnijo per žiniasklaidą. J. Prigožino komanda, žongliruodama garsių vyrų pavardėmis, surengė meistrišką viešųjų ryšių akciją.

Pats A. Navalnas paneigė informaciją apie tokį susitikimą, tačiau beveik visi, kurie domisi politika, aptarinėjo šį įvykį. Juo labiau kad J. Prigožino bendrovės „Concord“ atstovai pareiškė, jog opozicijos lyderis neva pasiūlė nebekritikuoti „Concord“ tiekiamo maisto mokykloms, bet už tai paprašė verslininko paramos A. Navalno komandai Sankt Peterburgo miesto tarybos rinkimuose.

„Jevgenijus Viktorovičius (Prigožinas) atsakė: „Nekeisiu maršalo į kareivį“, – informavo kompanija.

Taip verslininkas susikūrė dar vieną mitą apie save – esą jis įsitraukęs į aktyvų dialogą su garsiausiu Rusijos opozicijos aktyvistu. Kitaip sakant, J. Prigožinas dabar pats yra politikas. Tariamas susitikimas apibrėžė jo politinį vaidmenį viešojoje erdvėje. Be to, Putino virėjas galėjo pasitikrinti, ar dar domina žiniasklaidą ir visuomenę. Atsakymas buvo aiškus – taip, ir net labai.

Mitų ir stereotipų įsikūnijimas

Visagalio V. Putino padėjėjo mitą išsklaidyti sunku. J. Prigožino vaidmuo per daug gerai dera su Rusijos režimo kuriamu paveikslu: prielaidomis apie „žaliuosius žmogeliukus“ Kryme ir įsilaužėlius savanorius maskuojami įvykiai sudaro įspūdį, kad Rusija dėl visko kalta. Kremlius mėgaujasi sukto pokštininko, apie kurį visi žino, bet niekas nepričiumpa nusikaltimo vietoje, įvaizdžiu.

J. Prigožinas savo ruožtu bando įgyvendinti valdžios norus ir reaguoti į Kremliaus siunčiamus signalus. Nors ne visada, jam kol kas sekasi tai daryti.

J. Prigožino demonizavimas Vakaruose irgi palankus verslininkui. Žurnalistai klausia apie jį V. Putino, prezidentas nuolat girdi šio veikėjo vardą ir istorijas apie jo veiklą. Tai ir yra svarbiausias Putino virėjo tikslas. Anksčiau viešumas pridarydavo jam bėdų, o dabar veikia priešingai. Todėl nenuostabu, kad J. Prigožino spaudos tarnyba atsako į žurnalistų užklausas. Iki tol buvę tylūs jo komandos ekspertai šiandien nesikuklina dalyti ir viešų komentarų, ir interviu.

Taigi Putino virėjas prisiėmė vaidmenį, kurį jam pasiūlė Rusijos ir Vakarų žiniasklaida. Verslininkas dabar puikiai jį atlieka. Šis žmogus yra visų mitų ir stereotipų apie Rusijos režimo juoduosius darbelius atspindys, o tai nori ar nenori įtraukia jį į V. Putino aplinką. Todėl J. Prigožinas padarys viską, kad joje liktų.

Lėktuvas buvo nusileidęs Vilniuje

Praėjusių metų spalį Vilniaus oro uoste buvo nusileidęs Jevgenijaus Prigožino lėktuvas „M-Vito“. J. Prigožino privatus orlaivis nusileido neplanuotai, ir tai buvo, aviacijos terminais, „Aircraft on Ground“ situacija, kai lėktuvas skrydžio metu susiduria su pakankamai rimta problema. Esant tokiai situacijai orlaivis turi ieškoti artimiausio serviso, kad būtų pašalintas gedimas. J. Prigožinui ir jo kompanijoms JAV taiko sankcijas. Šaltiniai Vilniaus oro uoste teigė, kad paties oligarcho lėktuve, skridusiame į Sankt Peterburgą, nebuvo.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika