Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

JAV grasina muitais europietiškam sūriui ir vynui 

2019 balandžio 16 d. 16:00
Jungtinėms Valstijoms padidinus muito tarifus europietiškoms prekėms, amerikiečiams gali tekti brangiau mokėti už tradicinį prancūzišką sūrį ir vyną.
Jungtinėms Valstijoms padidinus muito tarifus europietiškoms prekėms, amerikiečiams gali tekti brangiau mokėti už tradicinį prancūzišką sūrį ir vyną.
Pixabay nuotrauka

Praėjusią savaitę JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pagrasino padidinti muitus prancūziškam vynui ir sūriui, taip pat daugeliui kitų europietiškų prekių, įskaitant orlaivius bei motociklus.

Jungtinių Valstijų portalas „The Washington Post“ skelbia, kad nauji mokesčiai gali įsigalioti jau šiais metais, o bendra jų suma, tikėtina, siektų 11 mlrd. JAV dolerių. Jau beveik metus trunkantis Jungtinių Valstijų prekybos karas su Kinija šiai kainavo net 30 kartų brangiau. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai įspėja, kad tokie amerikiečių veiksmai kelia grėsmę sklandžiai transatlantinei prekybai, nors, jų skaičiavimais, muitai nesiektų 11 mlrd. JAV dolerių.

Stengiasi susitarti draugiškai

Smūgį transatlantinei prekybai JAV sudavė dar pernai, kai įvedė naujus muitus europietiškam plienui ir aliuminiui. Paskutinį kartą į europietiškus maisto produktus – taip pat ir visame pasaulyje mėgstamą prancūzišką sūrį – nusitaikyta 2014 metais. Tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į savo šalį uždraudė įvežti daugybę Vakaruose gaminamų prekių. Toks embargas buvo atsakas į Vakarų sankcijas Rusijai dėl Krymo aneksijos. Kremliaus pareigūnai tuo metu teigė, kad importo draudimas padės rusams iš naujo atrasti savo maistą ir tapatybę.

Dėl embargo prancūzai nesikrimto ir laikėsi nuomonės, jog dėl jo nukentės tik patys rusai, nebegalėdami gardžiuotis prancūziškais produktais. Tačiau Jungtinių Valstijų rinka Prancūzijai kur kas svarbesnė nei Rusijos. Šalies finansų ministras Bruno Le Maire'as praėjusį antradienį patikino, kad su JAV stengiasi susitarti draugiškai, nors ES ir svarstė atsakomųjų veiksmų galimybę.

Kad šalims pavyktų susitarti ir išvengti naujų muitų, pirmiausia teks grįžti prie ilgiau nei dešimtmetį trunkančio ginčo dėl ES subsidijų „Airbus“ – Europos aviacijos bendrovei ir pagrindinei JAV įmonės „Boeing“ konkurentei. Šios lėktuvais „737 Max“ nuo šių metų kovo visame pasaulyje draudžiama skraidinti keleivius.

Kad pateisintų išaugusius muitus Kinijos ir Europos Sąjungos prekėms, D. Trumpo administracija pasinaudojo teisės aktų spraga, leidžiančia įvesti naujus mokesčius nacionalinio saugumo sumetimais.

Europa pateko į keblią padėtį

Tikėtina, kad anksčiau ES būtų griežčiau sureagavusi į tokius amerikiečių grasinimus. Bet įpusėjus JAV prezidento kadencijai Europa, atrodo, supranta, kad D. Trumpas tuščiais grasinimais nesisvaido, ir bijo išprovokuoti tikrą prekybos karą, todėl vengia dar labiau didinti įtampą.

Dėl Jungtinių Valstijų prekybos karo su Kinija Europa, kurios ekonomika smarkiai priklauso nuo abiejų varžovių rinkų, pateko į keblią padėtį. Kai D. Trumpas pagrasino įvesti naujus muitus ir Vokietijoje gaminamiems automobiliams bei kitam eksportui, užsienio investuotojai ir Vokietijos bendrovės nemenkai sunerimo.

Mėnesio pradžioje buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama Berlyne aplankė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Daliai vokiečių apžvalgininkų toks žingsnis pasirodė nederamas: esą kanclerė rizikuoja suerzinti D. Trumpą, kuris ir taip svarsto imtis priemonių Vokietijos eksportui į JAV apriboti.

Atsakas į subsidijas

Jungtinių Valstijų prezidento santykius su Europos šalių lyderiais atidžiai stebintys analitikai mano, kad D. Trumpas bando kaip nors nubausti tas valstybes, su kurių vadovais santykiai rutuliojasi ne itin sklandžiai. Pavyzdžiui, po 2016 metų JAV prezidento rinkimų A. Merkel pareiškė, kad D. Trumpui derėtų gerbti teisės viršenybę ir kiekvieno žmogaus orumą. Po tokios pastabos Vokietija tapo mėgstamiausiu JAV prezidento taikiniu Europoje. Jis ne tik pagrasino įvesti naujus muitus čia gaminamiems automobiliams, bet ir dažnai kritikuoja vokiečių kariuomenę arba cituoja Vokietijoje migrantų padarytų nusikaltimų statistiką.

Pašlijus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir D. Trumpo santykiams, JAV lyderis nusitaikė į prekybą su prancūzais. Praėjusį lapkritį D. Trumpas tviteryje rašė: „Prancūzija gamina puikų vyną, bet JAV taip pat. Bėda ta, kad prancūzai labai apsunkina amerikietiško vyno pardavimą jų šalyje ir taiko didelius tarifus. O Jungtinėse Valstijose prancūzišką vyną parduoti labai lengva ir mes taikome labai mažus tarifus. Tai neteisinga ir turi pasikeisti!“

Pasak JAV pareigūnų, nauji muitų tarifai būtų atsakas į ES subsidijas korporacijai „Airbus“. Pasaulio prekybos organizacija yra pareiškusi, kad tokia parama nenaudinga JAV bendrovei „Boeing“. Jungtinės Valstijos teigia, kad Europos šalys galėtų išvengti didesnių muitų, jeigu ES daugiau neberemtų „Airbus“ veiklos. Tačiau Bendrija tokiems reikalavimams priešinasi ir atkerta, jog JAV taip pat remia bendrovę „Boeing“ taikydama jai tam tikras mokesčių lengvatas.

Nacionalinis saugumas

Kad pateisintų išaugusius muitus Kinijos ir Europos Sąjungos prekėms, D. Trumpo administracija pasinaudojo teisės aktų spraga, leidžiančia įvesti naujus mokesčius nacionalinio saugumo sumetimais. Kai pernai Vokietijos automobilių gamintojai staiga buvo apkaltinti keliantys grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, daugelis bandė atkreipti prezidento dėmesį į dešimtis tūkstančių amerikiečių, dirbančių JAV veikiančiose vokiškų automobilių gamyklose. Tačiau D. Trumpas nepersigalvojo.

Jeigu Jungtinės Valstijos tikrai imtų taikyti naujus muitų tarifus prekėms iš Europos, amerikiečiams tektų brangiau mokėti, pavyzdžiui, už Prancūzijoje pagamintą rokforo sūrį. Didesnis muitas būtų taikomas ir šampanui bei daliai jūrų gėrybių.

ES kol kas bandė sumažinti prekybos karo riziką. Praėjusių metų liepą Vašingtone susitikę D. Trumpas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sutarė drauge siekti prekybos be tarifų, netarifinio reguliavimo priemonių ir subsidijų gamybai (išskyrus automobilių pramonę). ES vis dar rengiasi šioms deryboms.

Pastarasis Jungtinių Valstijų žingsnis tikrai apsunkins šias pastangas, jeigu visai jų nesužlugdys. Jeitaip nutiktų, prekybos karo tarp Europos ir JAV tikimybė taptų dar realesnė. Nors, atrodo, abi šalys – tiek europiečiai, tiek amerikiečiai – kol kas to stengiasi išvengti ir suvokia, kad dėl eskalacijos nukentėtų ir Europos, ir Jungtinių Valstijų ekonomika.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika