Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Italija ir Kinija pasirašė memorandomą dėl naujojo „Šilko kelio“ projekto 

2019 kovo 23 d. 18:13
Kinija.
Kinija.
Wikimedia Commons nuotrauka

Italija šeštadienį pasirašė su Kinija „neprivalomą“ protokolą dėl dalyvavimo prieštaringai vertinamoje Pekino naujojo „Šilko kelio“ iniciatyvoje, turinčioje sujungti Aziją su Europa, Afrika ir kitais regionais transporto ir prekybos jungtimis.

Italija – pirmoji iš Didžiojo septyneto šalių, ketinančių prisidėti prie milžiniško projekto „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Iniciative, BRI), keliančio nerimą JAV ir Europos Sąjungai, Kinijai siekiant užsitikrinti svarbesnį vaidmenį pasaulyje. Gruodį prie šios iniciatyvos prisidėjo Portugalija.

Italijos premjeras Giuseppe Conte ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paspaudė vienas kitam rankas, per ceremoniją Romoje abiejų vyriausybių nariams pasirašius 29 memorandumo punktus.

Italijos žiniasklaida pranešė, kad planuojami projektai yra verti 5–7 mlrd. eurų.

Susitarimus taip pat pasirašė Kinijos Nacionalinės plėtros komisijos pirmininkas He Lifengas ir Italijos vicepremjeras, ekonominės plėtros ministras Luigi Di Maio.

Italijos finansų dienraštis „Il Sole 24 Ore“ pranešė, kad Kinijos investicijų vertė galėtų išaugti iki 20 mlrd. eurų, bet kol kas jos apsiribos strateginės reikšmės Genujos ir Triesto uostais.

Italija patiesė raudonąjį kilimą Xi Jinpingui, kuris penktadienį stengėsi slopinti Vakarų nerimą dėl jo didžiulės infrastruktūros iniciatyvos ir akcentavo šio 1 trln. dolerių (0,88 trln. eurų) vertės projekto abipusę naudą.

Tarp Italijos firmų, kurioms būtų naudingas projektas, yra „Ansaldo“, laiminti kontraktą dėl turbinų gamybos, ir „Danieli“, gaunanti 1,1 mlrd. eurų sutartį statyti geležies ir plieno gamyklą Azerbaidžane.

Susitarimuose taip pat numatoma atverti Kinijos rinką Italijos apelsinams ir užmegzti partnerystę Kinijos turizmo milžinei „Ctrip“, pirmiausia – su Romos oro uostais.

Darbotvarkėje taip pat numatomi kultūriniai ryšiai, įskaitant miestų draugystes. Be to, Pekinas siekia, kad kelios Italijos aukščiausios futbolo lygos (Serie A) rungtynės įvyktų Kinijoje, nors tai šiuo metu prieštarautų pasaulio futbolą administruojančios FIFA taisyklėms.

Kontroversiška iniciatyva

Italijos dalyvavimas BRI projekte užtikrintų Kinijai svarbesnį vaidmenį Vakarų Europos rinkose ir taptų simboliniu paskatinimu jos ekonominėse varžytuvėse su Jungtinėmis Valstijomis.

Naujasis „Šilko kelio“ projektas yra vienas svarbiausių Xi Jinpingo administracijos politikos prioritetų.

Panašu, jog vienas motyvų, skatinančių Romą prisijungti prie šio projekto, yra viltis, kad Kinijos investicijos į šalies uostus galėtų padėti Italijai vėl tapti svarbia jungiamąja prekybos tarp Rytų ir Vakarų grandimi.

„Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva apima virtinę daugiausia Kinijos finansuojamų ir paprastai Kinijos įgyvendinamų projektų daugiau nei 60-yje valstybių nuo Ramiojo vandenyno pietų iki Europos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui įsivėlus į konfliktą su Kinija prekybos ir kitais klausimais, Italijos paramos užsitikrinimas Pekinui yra svarbus laimėjimas.

„Xi Jinpingo administracijai svarbu parodyti, kad Portugalija ir Italija, dvi gerai žinomos Vakarų Europos šalys, nesutinka su bendra Vakarų aljanso pozicija BRI klausimu“, – sakė Kinijos politikos ekspertas Willy Lamas iš Honkongo kiniškojo universiteto.

Kinija sako, kad nuo tada, kai prieš daugiau nei penkerius metus buvo pristatyta „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva, su ja susijusius susitarimus jau pasirašė apie 150 šalių. Ateinantį mėnesį Pekine organizuojama šiai iniciatyvai skirta didžiulio masto konferencija.

Pekinas šią savo iniciatyvą reklamuoja kaip priemonę padėti vargingiausioms pasaulio šalims užtikrinant joms prieigą prie rinkų ir investicijų. Tačiau ji taip pat padeda Kinijos įmonėms rasti naujų rinkų savo produkcijai, o Pekinui – stiprinti savo tarptautinę įtaką.

Kai kurios šalys, tarp jų Jungtinės Valstijos, Japonija ir Indija, nerimauja, kad Pekinas siekia sumažinti jų įtaką bandydamas plėsti savo įtakos zoną įstumiant besivystančias valstybes į vadinamuosius skolų spąstus ir tokiu būdu užsitikrinant galimybę vis labiau kontroliuoti jų ekonomikas.

Kinija per investicijas į geležinkelius, uostus ir plieno gamyklas jau tvirtai įkėlė koją į Rytų Europą. Tai išprovokavo nuogąstavimus, kad dar padidės 28 valstybių Bendrijos susiskaldymas į skurdesnių ir turtingesnių šalių stovyklas. Taip pat nerimaujama, kad įgyvendinant Kinijos vadovaujamus projektus būtų mažiau laikomasi ES skaidrumo standartų.

Jungtinėms Valstijoms nusprendus imtis veiksmų prieš Kiniją dėl intelektinės nuosavybės vagysčių ir nesąžiningos prekybos praktikos, Italijos parama Pekinui gali sustiprinti jo argumentus, esą šalis siekia tik gero pasaulio ekonomikai.

Kinija laikosi oficialios pozicijos, kad „Viena juosta, vienas kelias“ yra išimtinai ekonominė iniciatyva be jokių politinių motyvų. Praėjusių metų pabaigoje vienoje iš savo kalbų Xi Jinpingas pabrėžė, kad netgi artėdama prie tarptautinės arenos centro Kinija niekada nesieks hegemonijos.

„Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ savo pobūdžiu yra ekonominė strategija“, – sakė Chu Yinas iš Pekine veikiančio mokslinio instituto „Kinijos ir globalizacijos centras“, siejamo su vyriausybe ir valdančiąja Komunistų partija.

„Kinija nesiekia tapti pasaulio hegemone, o ir negalėtų to padaryti“, – kalbėjo jis.

2013 metais pristatyta iniciatyva orientuota į verslą, o ne pagalbą. Kinija nori pritraukti investuotojų iš kitų šalių, tačiau tai padaryti pavyko tik su vos keliais iš šimtų projektų įvairiausiose srityse, pradedant naftos gavyba Sibire, uostų statyba Pietryčių Azijoje ir baigiant geležinkeliais Rytų Europoje bei elektrinėmis Artimuosiuose Rytuose.

Pastaraisiais metais iniciatyva taip pat susidūrė su keliomis kliūtimis, vėstant Kinijos ekonomikai, o JAV ir kitoms šalims kaltinant Pekiną, kad šis besivystančioms valstybėms užkrauna per didelę skolų naštą. Kai kurios vyriausybės, įskaitant Tailandą, Tanzaniją, Šri Lanką ir Nepalą, atšaukė projektų, sumažino jų mastą arba iš naujo derėjosi dėl sąlygų, skųsdamosi, kad šie planai per brangūs ir kad į juos per mažai įtraukiami vietos rangovai.

Praeitais metais Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas atšaukė kelis projektus, įskaitant 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17,6 mlrd. eurų) geležinkelio statybas, pareiškęs, kad jo šaliai tai neįperkama. Be to, 2017 metų gruodį Šri Lanka pardavė savo Hambantotos uostą vienai Kinijos valstybinei įmonei, nesugebėjusi grąžinti Pekinui 1,5 mlrd. dolerių (1,32 mlrd. eurų) skolų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika