Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Europos Parlamento rinkimai: kas nuveikta per penkerius metus 

2019 gegužės 15 d. 15:31
Visoje Europoje piliečiams tapo pigiau naudotis mobiliaisiais telefonais.
Visoje Europoje piliečiams tapo pigiau naudotis mobiliaisiais telefonais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkėjai visose Europos Sąjungos (ES) šalyse gegužės 23–26 dienomis rinks naują Europos Parlamentą. Balsavimui rengiasi net Jungtinė Karalystė, ketinanti išstoti iš 28 narių bloko. Dauguma europiečių nesivargina atiduoti savo balsą – vidutiniškai rinkėjų aktyvumas siekia 43 proc., nors parlamentas turi reikšmingų galių ir yra renkamas tik kas penkeri metai.

Europos Parlamento nariai turi galią priimti, taisyti arba atmesti beveik visus ES įstatymus. Tad apžvelkime, ką jie nuveikė per pastarąją penkerių metų kadenciją.

Atpigintas tarptinklinis ryšys

Tai bene pats populiariausias sprendimas – panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius žmonėms, kurie užsienyje naudojasi savo mobiliaisiais telefonais. Pagal naująsias taisykles, visi ES piliečiai, nukeliavę į kitas valstybes nares, gali savo mobiliaisiais telefonais skambinti, rašyti žinutes ir naršyti internete už tokią pačią kainą, kokią moka namuose. Tačiau taisyklės, dėl kurių buvo susitarta 2017 metais, numato ir kai kuriuos apribojimus – jos neleidžia vartotojams sudaryti mobiliojo ryšio sutartį vienoje šalyje ir paskui visus metus ja naudotis kitoje.

Kol įstatymai nebuvo pakeisti, ES piliečiams dažnai tekdavo padengti didžiules sąskaitas po atostogų, nes prie skambučių, žinučių ir interneto kainos būdavo pridedami ir tarptinklinio ryšio mokesčiai.

Bene populiariausias sprendimas – panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius.

Bičių gelbėjimas

Milijonai žmonių susirūpinę, kad Europoje neišnyktų bitės. / ITAR-TASS nuotrauka
Milijonai žmonių susirūpinę, kad Europoje neišnyktų bitės. / ITAR-TASS nuotrauka

Pernai ES susitarė iš esmės visiškai uždrausti labiausiai pasaulyje paplitusius insekticidus. Sprendimą uždrausti neonikotinoidų naudojimą paakino tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendacijos. Jie jau seniai siejo šias priemones su bičių populiacijomis.

Maždaug 5 mln. žmonių pasirašė peticijas, reikalaujančias griežtinti apribojimus insekticidams. Tačiau tuo metu, kai gamtosaugininkai sveikino šį žingsnį, kai kurie gamintojai ir ūkininkai tvirtino, jog mokslininkų išvados nepakankamos ir kad draudimas negarantuos rezultatų. Dar kiti mano, jog šis įstatymas žymi svarbią permainą ES politikoje – aplinkosaugos klausimai tampa svarbesni nei gamybos.

Interneto laisvės aktyvistai protestavo prieš autorinių teisių įstatymus. / AP/Scanpix nuotrauka
Interneto laisvės aktyvistai protestavo prieš autorinių teisių įstatymus. / AP/Scanpix nuotrauka

Autorinės teisės

Kai parlamentarai nusprendė patvirtinti bendras autorinių teisių taisykles, kritikai perspėjo, jog tai gali pakeisti internetą.

Pagal naująjį įstatymą, technologijų firmos tampa atsakingos už medžiagą, paskelbtą neturint autorinių teisių. Jos privalės dėti „visas pastangas“, kad tos teisės būtų įgytos, arba skubiai tokią mnedžiagą pašalinti. Tai reiškia, kad svetainės kaip YouTube gali būti laikomos atsakingomis už tai, ką skelbia vartotojai.

Įstatymo šalininkai sako, jog tai apsaugo menininkus, muzikus ir kitus kūrėjus, bet technologijų kompanijos ginčijasi, kad taip naikinamas vartotojų generuojamas turinys. „Google“ aiškina, kad įstatymas, kurį ES šalys turi įtraukti į savo įstatymines bazes per dvejus metus, „pakenks Europos kreatyvinei ir skaitmeninei pramonei“.

ES politikoje aplinkosaugos klausimai tampa svarbesni nei gamybos.

Žuvų laimikiai

Naujosios taisyklės nebeleidžia išversti žuvų atgal į jūrą. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Naujosios taisyklės nebeleidžia išversti žuvų atgal į jūrą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Taisyklės, draudžiančios žvejams visoje ES išversti atgal į jūrą nepageidaujamą laimikį – tiek gyvas, tiek negyvas žuvis, įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Jis buvo priimtas dar 2013-aisiais siekiant padaryti galą tokiai žvejų praktikai ir ES kvotų viršijimui. Dabar žvejai įpareigoti visą kvotų reguliuojamą laimikį laikyti laive išvengiant žuvų atliekų.

Pakeisti įstatymus paskatino britų šefo Hugh Fearnley-Whittingstallo vadovaujama ir šimtų tūkstančių žmonių remiama kampanija. Įdomu tai, kad Jungtinės Karalystės pramonininkai išvadino įstatymą „blogai parengtu“, o Lordų Rūmų komitetas pareiškė, kad jis turės „labai liūdnų“ padarinių Jungtinės Karalystės žvejybos sektoriui.

Keleivių duomenys

2016 metais buvo patvirtinta bendra sistema, suteikianti policijai ir teisėsaugos pareigūnams priėjimą prie keleivių, kurie atskrenda arba išskrenda iš ES, duomenų. Tai padeda tiriant terorizmą ir kitus rimtus nusikaltimus.

„Keleivio duomenų įrašo“ (PNR) sistema leidžia valstybėms pasinaudoti duomenimis, kuriuos surinko oro linijos, įskaitant kontaktus, mokėjimus ir bagažą. Pirmą kartą 2007 metais pasiūlyta PNR sistema sukėlė didelį susirūpinimą dėl privatumo, bet galiausiai jai buvo pritarta saugumo sumetimams sustiprėjus po 2015 metų Paryžiaus teroristinių atakų. Įstatymas neleidžia perduoti jokių duomenų, susijusių su asmens rase ar etnine kilme, tikėjimu, politinėmis pažiūromis, priklausymu profesinei sąjungai, sveikata ar lytiniu gyvenimu.

Kai pernai ES įvedė duomenų tvarkymo reikalavimus (GDPR), buvo sakoma, jog tai didžiausias sukrėtimas duomenų apsaugos srityje per 20 metų. Jis skirtas padėti žmonėms apginti ir kontroliuoti jų asmeninius duomenis internete ir pasirodė po virtinės skandalingų konfidencialumo pažeidimų. Viena didžiausių pažeidėjų buvo politinių konsultacijų „Cambridge Analytica“ veikla, kai buvo panaudoti iš milijonų „Facebook“ vartotojų gauti duomenys be jų žinios. Įstatymas numato didžiules baudas organizacijoms, kurios neapsaugos asmeninių duomenų.

Plastiko šiukšlės pakrantėje prie Liverpulio - Europje vienkartinis plastikas bus uždraustas nuo 2021-ųjų.. / Reuters/Scanpix nuotrauka
Plastiko šiukšlės pakrantėje prie Liverpulio - Europje vienkartinis plastikas bus uždraustas nuo 2021-ųjų.. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Taikinyje – plastikas

ES priėmė du pagrindinius įstatymus, nukreiptus prieš taršą plastikiniais maišeliais ir vienkartiniais plastiko gaminiais.

2015 metais iš ES šalių buvo pareikalauta smarkiai sumažinti plonesnių nei 0,05 milimetro plastikinių maišelių, labiausiai paplitusių ES, naudojimą. Šalys buvo įpareigotos arba imtis priemonių, kad iki 2019 metų pabaigos vidutinis plastikinių maišelių naudojimas būtų sumažintas iki 90 maišelių piliečiui, o iki 2025-ųjų pabaigos – iki 40 maišelių, arba garantuoti, kad iki 2018 metų pabaigos ploni maišeliai nebebūtų dalijami pirkėjams nemokamai. Šiemet Europos Parlamentas balsavo už tai, kad vienkartinis plastikas būtų uždraustas nuo 2021-ųjų.

Pagal šį draudimą, kuris dar turi įveikti kai kurias procedūrines kliūtis, labiausiai pasaulio vandenyną teršiantis plastikas, įskaitant plastikinius įrankius bei lėkštes, ausų ir nosies krapštukus, šiaudelius, balionų pagaliukus, nebebus leidžiamas. Aplinkosaugininkai sveikina permainas, kurios ateina vis didėjant susirūpinimui dėl jūrų ir vandenynų taršos bei daugėjant pranešimų apie žūvančius banginius ir kitus gyvūnus su plastiku viduriuose.

Mažinti emisiją – bent jau planuose

2016 metais parlamentarai pritarė istoriniu vadinamam Paryžiaus susitarimui – pirmajai teisiškai įpareigojančiai pasaulinei klimato sutarčiai.

Tarptautinė sutartis ragina valstybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šiemet Europos Parlamentas patvirtino planus iki 2030-ųjų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iš automobilių ir autofurgonų. Pagal naująsias taisykles, išmetimas iš naujų automobilių turės būti 37,5 proc., o iš naujų autofurgonų – 31 proc. mažesnis. ES skelbia siekianti iki 2050 metų tapti pirma išsivysčiusia „klimatui nekenkiančia“ ekonomika.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika