Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Blanki Ukrainos uostamiesčio ateitis 

2018 gruodžio 6 d. 15:00
Žmonės vaikštinėja Azovo jūros pakrante. Tolumoje matyti Mariupolio uosto kranai. / 
Žmonės vaikštinėja Azovo jūros pakrante. Tolumoje matyti Mariupolio uosto kranai. / 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš keletą savaičių Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ukrainiečių karo laivus ir suėmė jų įgulas. Šie veiksmai atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į primirštą karą Ukrainoje. Tačiau Mariupolio gyventojų incidentas nė kiek nenustebino, mat įtampa jūroje brendo jau seniai. Apie šio Ukrainos uostamiesčio žmonių nuotaikas rašo „Deutsche Welle“.

Dmytro Jeremenka stovi ant katilinės stogo, nuo kurio atsiveria Mariupolio panorama: kranai, uostas su apytušte prieplauka ir milžiniškos gamyklos. Vyras rodo bokštą, kuris žymi Ukrainos vyriausybės kontroliuojamos teritorijos pabaigą. Už jo plyti prorusiškų separatistų valdos, nutolusios nuo Mariupolio centro vos per 20 kilometrų.

Nuo gegužės, kai buvo atidarytas Krymo tiltas, ne visi laivai gali plaukioti sąsiauriu.

Tačiau uosto vyriausiasis inžinierius, atsivedęs žurnalistus ant stogo, nori pademonstruoti kai ką kita – naujutėlaites saulės baterijas. Jas apžiūrinėdami svečiai, deja, nedrįsta užduoti nepatogaus klausimo: kokia ateitis laukia Mariupolio, jei Rusija kontroliuos į Azovo jūrą įplaukiančius ir išplaukiančius laivus?

Vėluoja laivai

Mariupoliui ir jame esančiam uostui prastokai sekėsi dar prieš lapkričio 25 dieną, kai rusai Kerčės sąsiauryje užėmė tris ukrainiečių karo laivus. Nuo 2014 metų Ukrainoje vykstantis karas atkirto miestą nuo daugelio pramonės rajonų.

Kurį laiką pagrindinis miesto ekonomikos variklis buvo uostas. Tačiau nuo gegužės, kai buvo atidarytas Krymo tiltas, ne visi laivai gali plaukioti sąsiauriu. Kai kurie yra paprasčiausiai per aukšti. Teigiama, kad dėl to krovinių srautai sumažėjo 27 proc., o uostas buvo priverstas trumpinti darbo savaitę.

Kijevas, be to, kaltina Maskvą varžant laivų judėjimą sąsiauriu, jungiančių Azovo ir Juodąją jūras. Kai kada pasieniečių patikrinimai Kerčės sąsiauryje užtrunka ilgiau kaip savaitę.

Trečiadienį Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini priekaištavo, kad dėl Rusijos veiksmų vėluoja europiečių laivai. Jos teigimu, tai daro neigiamą poveikį Bendrijos ekonomikai.

Kaip teigė Ukrainos pareigūnai, pastarąsias savaites Rusija buvo visiškai užblokavusi šį kelią ir neleido nė vienam laivui įplaukti į Azovo jūrą arba išplaukti iš jos. Maskva savo ruožtu tvirtino, jog laivybos netrukdo ir galimi sutrikimai susiję su prastu oru.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Šią savaitę Kijevas pranešė, kad Rusija pradėjo praleidinėti kai kuriuos laivus į Azovo jūros uostus. Kai kas tai laiko ženklu, esą įtampa šiame neramiame regione slūgsta.

Prie visko priprato

„Mariupolis – Ukraina!“ Toks milžiniškas užrašas dengia apgriuvusią miesto rotušę. Jis pakartotas ir anglų bei graikų kalbomis. Pastaroji pavartota neatsitiktinai, mat čia gyvena gausi graikų bendruomenė.

Pastatas buvo nusiaubtas 2014 metų gegužę, kai miestą kelis mėnesius kontroliavo separatistai. Ukrainos vyriausybės pajėgoms grįžus į Mariupolį kruvini mūšiai tęsėsi. Štai 2015-ųjų sausį per vieną dieną vykusias atakas žuvo net 30 civilių.

2013 metų duomenimis, Mariupolyje gyveno apie 462 tūkst. žmonių. Prasidėjus karui tūkstančiai jų pabėgo į saugesnes vietas. Likusieji sako, kad pernelyg pavargo sukti galvas dėl ateities. „Man tiesiog jau niekas neberūpi. Tai siaubinga. Penktus metus gyvenu kaip pabėgėlė. Palikau savo namus Donecke ir atvykau čia, į Mariupolį“, – guodėsi viena vyresnio amžiaus moteris.

Tuo metu jaunas vyras aiškino, kad žmonės priprato prie patikros punktų ir artilerijos garsų. „Viskas gerai“, – teigė jis. Dalis šio mariupoliečio pažįstamų lagaminuose vis tiek laiko būtiniausius daiktus tam, kad susidarius kritiškai padėčiai galėtų tuoj pat pasprukti.

Pažįsta priešą

Ukrainos Azovo jūros flotilės flagmano „Donbaso“ įgulos nariai pažįsta šiuo metu Maskvoje laikomus jūreivius. Tačiau jie taip pat puikiai žino ir savo priešą, mat prieš karą Rusijos Juodosios jūros flotilė nuomojo bazę Sevastopolyje.

Kai Maskva aneksavo Krymą, ukrainiečių jūrų pėstininkams teko rinktis: likti ir prisiekti ištikimybę Rusijai ar palikti savo namus ir toliau tarnauti Ukrainai. Daugelis pasirinko antrąjį variantą ir atsidūrė Mariupolyje. Taigi per konfrontacijas su Rusijos Juodosios jūros laivynu jie gali susidurti su vyrais, kurie anksčiau vilkėjo tą pačią uniformą.

Karininkas Maksymas Nosenka atmetė idėją, esą naujasis Ukrainos Azovo jūros laivynas gali kelti rimtą pavojų Rusijai. Tokį argumentą Kremlius daugybę kartų naudojo Kerčės sąsiaurio kontrolei pateisinti. „Šiuo metu Rusija turi daug kartų didesnį ir stipresnį laivyną negu Ukraina“, – pažymėjo M. Nosenka.

Žvelgiant į Mariupolio uoste prišvartuotą laivyną sunku nesutikti. Be beveik 50 metų senumo „Donbaso“, čia dar stovi keli nedideli patruliniai laivai – vos didesni už pramoginius katerius. Flotilėje šiuo metu yra mažiau kaip dešimt laivų, o apie pastiprinimą kalbėti gana keblu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"