Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

Bazinės pajamos gali pakeisti supratimą apie darbą 

2017 sausio 19 d. 11:30
"Ką tu darytum, jei būtų pasirūpinta tavo pajamomis?" - klausė milžiniškas plakatas prieš referendumą Šveicarijoje.
"Ką tu darytum, jei būtų pasirūpinta tavo pajamomis?" - klausė milžiniškas plakatas prieš referendumą Šveicarijoje.
Reuters/Scanpix nuotraukos

Pasaulis eksperimentuoja, kas nutiks, jei žmonės gaus gyvenimui garantuotas minimalias lėšas.

Šį mėnesį Suomija pradėjo radikalų ekonominį eksperimentą. Vyriausybė 2 tūkst. žmonių dvejus metus mokės pinigus, garantuojančius minimalias pajamas. Dalyviai, parinkti atsitiktinai iš pašalpų gavėjų sąrašo, kiekvienas gaus po 560 eurų per mėnesį net ir tada, jei pradės dirbti.

Suomijos eksperimentas yra didžiausias iš visų panašių bandymų pasižiūrėti, kas nutinka, kai kiekvienas pilietis gauna garantuotas pajamas. Tai vadinama visuotinių bazinių pajamų politika.

„Tikimės, kad bazinės pajamos suteiks šiems žmonėms finansinio saugumo jausmą ir galimybę planuoti savo gyvenimą“, – sakė eksperimentą atliekančios Suomijos socialinio draudimo agentūros „Kela“ atstovė Marjukka Turunen.

Grindys, žemiau kurių niekas nenukris

Pasiūlymas paprastas, bet radikalus. Mintis, kad valdžia be išlygų dalija pinigus, patinka ne visiems. Kiti susirūpinę, kad gaunant garantuotas pajamas nebeliks žmonių, kurie norėtų dirbti nepopuliarius, bet reikalingus darbus.

Tačiau tokia politika sulaukia vis didesnio pritarimo daug kur pasaulyje, pradedant Silicio slėniu ir baigiant Indija. Po 2008 metų pasaulinės finansų krizės daug kam atrodo, kad visuotinės bazinės pajamos yra geriausias būdas reformuoti braškančią socialinės gerovės sistemą ir atremti neįveikiamus ekonomikos iššūkius, su kuriais susiduria daugelis šalių.

Iš tiesų bazinių pajamų idėja išgyvena sugrįžimą, nes ji nėra nauja. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Richardas Nixonas sėkmingai atliko tokį bandymą praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje. Taip jis siekė veiksmingai reformuoti socialinę sistemą, bet iki galo įgyvendinti šią politiką sutrukdė dešiniųjų priešiškumas.

Įtakingi XX amžiaus ekonomistai Miltonas Friedmanas ir Friedrichas Hayekas manė, kad garantuotos pajamos yra geriausias būdas vyriausybėms mažinti skurdą. Savo knygoje „Teisė, įstatymai ir laisvė“ (Law, Legislation and Liberty) F. Hayekas teigė, jog tai būdas kiekvienam suteikti ekonominę laisvę. Jis rašė, kad tam tikros garantuotos minimalios pajamos kiekvienam žmogui yra savotiškos grindys, žemiau kurių nenukris niekas, net nebegalėdamas savimi pasirūpinti. Ir tai yra ne tik visiškai teisėta apsauga nuo bet kam gresiančios rizikos, bet ir būtinas Didžios Visuomenės elementas. Tada individas nebeturės jokių specifinių pretenzijų tos mažos grupelės, kurioje jis gimė, nariams.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Ciuriche robotais apsirengę demonstrantai agitavo už garantuotas minimalias pajamas visiems.
Ciuriche robotais apsirengę demonstrantai agitavo už garantuotas minimalias pajamas visiems.

Eksperimentai davė naudos

Socialinei gerovei patiriant vis didesnį finansinį ir politinį spaudimą, bazinės pajamos kai kuriems visuomenės nariams atrodo akivaizdus sprendimas. Iš tiesų suteikti tokias pajamas gali būti pigiau, nei išlaikyti esamas gerovės sistemas. Ir jau vien dėl to, kad tai įgyvendinti ir kontroliuoti atsieina pigiau.

Prie šios minties grįžtama ir todėl, kad bazinės pajamos gali apsaugoti žmones nuo kintančios globalios ekonomikos. Dar jaučiamos šoko bangos, kurias pasiuntė 2008 metų finansų krizė, bet vis labiau baiminamasi ir automatizacijos – į darbo vietas veržiasi robotai ir dirbtinis protas. Bazinės pajamos padėtų sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų apmąstyti savo santykį su permainingu darbo pasauliu.

Suomijoje tikimasi, kad žmonės, kuriems imta mokėti bazines pajamas, susiras bent jau pusės etato darbą arba pradės savo verslą. Praktika rodo, jog taip gali nutikti.

Kai 1968 metais R. Nixonas ėmėsi šio eksperimento, 8500 žmonių buvo suteiktos maždaug 1600 dolerių per metus bazinės pajamos keturių asmenų šeimai – dabar tai atitiktų maždaug 10 tūkst. dolerių per metus. Šie veltui duoti pinigai mažai paveikė eksperimento dalyvių darbo valandas, o tie, kurie jas sumažino, įsitraukė į kitą socialiai vertingą veiklą.

Olandų istorikas Rutgeris Bregmanas, bazinių pajamų šalininkas ir knygos „Utopija realistams“ autorius, teigia, jog bandymas padarė esminį poveikį visiems jo dalyviams. Viena mama įgijo psichologijos mokslo laipsnį ir gavo mokslininkės darbą. Kita moteris baigė vaidybos kursus, o jos vyras ėmė kurti muziką. Abu tikino tapę profesionaliais iš to išgyvenančiais menininkais.

R. Nixono eksperimentas taip pat parodė, kad nedirbdami jauni žmonės buvo linkę daugiau laiko skirti išsilavinimui.

Panašų bandymą prieš keturis dešimtmečius atliko Kanada, suteikusi beveik trečdaliui mažo miestelio Manitoboje gyventojų po 15 tūkst. dolerių metinių pajamų. Ištyrus rezultatus paaiškėjo, kad padaugėjo baigusiųjų aukštąjį mokslą ir sumažėjo hospitalizuotųjų, o suaugusiųjų užimtumo rodikliai visiškai nepasikeitė.

Nepaisant abiejų eksperimentų JAV ir Kanadoje sėkmės, politiniam klimatui abiejose šalyse pasikeitus ši politika nebuvo išplėsta. Ar dabar galėtų būt kitaip?

Baiminamasi, kad gaudami garantuotas pajamas žmonės nebenorės dirbti kai kurių darbų.
Baiminamasi, kad gaudami garantuotas pajamas žmonės nebenorės dirbti kai kurių darbų.

Mažiau, nei sudaro pašalpos

Ontarijo provincija Kanadoje, Ouklandas Kalifornijoje ir Utrechtas Nyderlanduose yra trys vietos, netrukus paseksiančios Suomijos pavyzdžiu. Škotijos vietos valdžia taip pat užsimojo vykdyti bazinių pajamų eksperimentus Glazge ir Faife. Ir daugiau politikų visoje Europoje palankiai atsiliepia apie šią idėją. Tiesa, šveicarai per referendumą ją atmetė.

Britai dėlioja savo skaičiavimus. Socialines išmokas Jungtinėje Karalystėje gauna maždaug 5 mln. žmonių. 2015 metais šalies biudžetas socialinėms reikmėms siekė 258 mlrd. svarų sterlingų. Jei tie pinigai būtų po lygiai padalyti maždaug 50 mln. Jungtinės Karalystės suaugusiųjų, kiekvienas asmuo gautų po 5160 svarų sterlingų per metus. Tai yra gerokai mažiau, nei 13 124 svarai sterlingų už visą darbo dieną gaunama minimali metinė alga, kurią nustatė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Tai taip pat mažiau, nei kai kurie žmonės gauna socialinių išmokų, kurias pakeistų bazinių pajamų sistema.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vyresnis nei 25 metų bedarbis gali gauti iki 3800 svarų sterlingų per metus pašalpą ir vidutiniškai 4992 svarus kompensacijos už būstą. Pritaikius bazinių pajamų sistemą, šių išmokų toks asmuo nebegautų, o tik bazines pajams, kurios, kaip matyti iš šių skaičiavimų, yra gerokai mažesnės.

Taigi, gaudami bazines pajams, žmonės gautų mažiau, nei gauna socialinių išmokų. Vis dėlto 64 proc. europiečių (ir 62 proc. Jungtinės Karalytės gyventojų) balsuotų už bazines pajamas.

Kitaip nutiko Šveicarijoje. Pernai per referendumą šveicarams buvo siūloma balsuoti už 2500 Šveicarijos frankų mėnesio pajamas kiekvienam suaugusiam ir ketvirtadalį šios sumos (625 frankus) vaikui. Plano priešininkai sakė, jog toks išlaikymas yra per brangus ir paskatins žmones nebedirbti, ypač tuos, kurie turi mažai mokamą fizinį darbą. Kas norės dirbti valytoju ar šiukšliavežiu, jei nebebus tokios būtinybės?

Bazinių pajamų šalininkai sako, kad tai privers visuomenę permąstyti tokių darbų vertę ir atlygį už juos. Be to, tai gali pakeisti supratimą, kad žmonės yra vertingi visuomenės nariai tik tuomet, kai dirba.

Erdvė kūrybiškumui

Šiuolaikinėje visuomenėje viskas sukasi apie darbą. Darbas yra esminė mūsų tapatybės dalis. Tačiau nemokamas produktyvus darbas, toks kaip savanorystė, namų ruoša ir rūpinimasis bejėgiais, vertinamas nepakankamai.

Godfrey Moase'as iš Nacionalinės darbininkų sąjungos Melburne, Australijoje, įsitikinęs, jog bazinės pajamos apverstų mūsų santykį su darbu aukštyn kojom. „Įsivaizduokite, koks būtų atpalaiduotas kūrybiškumas, inovatyvumas ir verslumas, jei kiekvienas pilietis turėtų garantuotą pragyvenimą. Žmonės imtųsi įvairiausių iniciatyvų ir verslų, nesibaimindami, ar gaus kitą algą“, – tvirtina jis.

Be to, jei darbuotojai jausis laisvesni ieškodami sau tinkamo darbo, o ne dirbs tik tai, ką gali gauti, jie galės reikalauti didesnio užmokesčio ir geresnių sąlygų.

Kritikai perspėja apie neigiamus tokios sistemos padarinius, pavyzdžiui, infliaciją, kuri didės, nes žmonės galės išleisti daugiau pinigų.

Taip pat abejojama, ar trumpalaikiai bandymai tikrai gali atskleisti socialinius pokyčius, kurie atsiras bazinių pajamų sistemą taikant ilgą laiką. Galbūt dalyviai sieks mokytis ir kelti kvalifikaciją tik todėl, kad žinos, jog eksperimentui pasibaigus vėl turės ieškotis darbo.

Tai, kad eksperimento dalyviai yra pašalpas gaunantys asmenys, nieko mums nepasako, kas gali nutikti, jei bazines pajamas gaus visi. Tik tada, kai šios pajamos bus visuotinės, mes sužinosime, ar jos keičia požiūrį į darbą.

Kai kas mano, kad Suomijos eksperimentas dar nepakankamai ryžtingas. Mat su 560 eurų per mėnesį tokioje šalyje kaip Suomija, kur gyvenimo išlaidos itin didelės, toli nenueisi. Bet kokiu atveju, tiek bazinių pajamų šalininkai, tiek priešininkai atidžiai stebės Suomijos patirtį, norėdami sužinoti, kokį skirtumą gali lemti nedideli veltui gaunami pinigai.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"