Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
PASAULIS

„Vagner“ samdinių auksiniai laikai baigėsi? 

2019 kovo 24 d. 11:27
Rusijos smogikai Ukrainoje. 
Rusijos smogikai Ukrainoje. 
11.ua nuotrauka

Centrinėje Afrikos Respublikoje Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ kariai saugo aukso kasyklas, ginklus jie gauna tik tada, kai eina budėti, o kiekvienas šovinys skaičiuojamas, teigė buvę šios kompanijos samdiniai. Tai visai kitaip nei Sirijoje ar Donbase, kur Rusijos samdiniai taip pat dalyvaudavo kariniuose veiksmuose.

„Radio Svoboda“ susitiko su Rusijos privačios karinės kompanijos „Vagner“ samdiniais. Šie, nors patys jau nebekariauja, vis dar bendrauja su buvusiais kolegomis. Vienas iš pašnekovų kariavo Donbase ir Sirijoje, kitas – Donbase, jis ir dabar dirba vienoje iš bazių, per kurią į Ukrainą siunčiami smogikai.

Smogikų srautas iš Rusijos

Iš pradžių jie prisiminė praeitį: kaip 2014 metais per Rusijos Krasnodaro kraštą ir Rostovą tūkstančiai žmonių keliavo iš pradžių į Ukrainos Luhansko, po to – Donecko rajonus. Dvi smogikų persiuntimo bazės veikė Rostove prie Dono, po vieną – Novošachtinske, Bataiske ir Vesiolyj kaime.

„Miegodavo gatvėje, vieni – palapinėse, kiti – kur pakliuvo. Atvažiuodavo 350 žmonių, iš ryto juos išsiųsdavau, per pietus vėl atvykdavo dar 300 asmenų“, – pasakojo „bazės viršininkas“.

Pašnekovų žodžiais, 2015 metais Luhansko ir Donecko rajonuose „sukilėlių“ gretose kariavo nuo 8 iki 12 tūkst. žmonių ir tik pusė jų buvo Ukrainos piliečiai.

2016 metais „sukilėlių“ srautas iš Rusijos į Ukrainą išseko, o prieš pasaulio futbolo čempionatą bazes Rostove uždarė. „Dabar siunčiame po truputį, bet tai – idėjiniai asmenys“, – teigė „Radio Svoboda“ pašnekovas.

Rusijos smogikai Donbase. / rusjev.com nuotrauka
Rusijos smogikai Donbase. / rusjev.com nuotrauka

Paskutinis mūšis

Anksčiau pašnekovai tvirtino, kad tikras kovines užduotis atlikdavo tik Rusijos privati karinė kompanija (PKK) „Vagner“, o kitos, mažesnės, užsiėmė tik krovinių ir civilinių objektų apsauga. Dabar jie teigė, kad Gynybos ministerijai pagaliau pavyko Jevgenijaus Prigožino įmonę nušalinti nuo karinių užduočių atlikimo.

Konfliktas tarp gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir J. Prigožinu įvyko dar 2016 metais, o paskutinis lūžis buvo po mūšio Sirijoje Deir ez Zoro rajone 2018 metų vasario 7 dieną. Tada amerikiečių pajėgos atakavo „Vagner“ samdinius, puolusius kurdų sukilėlių kontroliuojamą naftos perdirbimo gamyklą.

Tas mūšis Sirijoje Deir ez Zoro rajone greičiausiai padarė įtaką visam PKK „Vanger“ verslui. Jis virto vien apsaugos kompanija.

Rusijos gynybos ministerija „atsižegnojo“ nuo to mūšio. „Incidento priežastis buvo žvalgybiniai Sirijos sukilėlių veiksmai, nesuderinti su Rusijos operatyvinės grupės vadovybe“, – buvo teigiama oficialiame pranešime. Beje, „Radio Svoboda“ pašnekovo žodžiais, prieš mūšį į štabą buvo atvykęs kažkoks Gynybos ministerijos atstovas, kuris žadėjo „uždaryti dangų, bet dingo su visais savo pažadais“.

Pagal skirtingus vertinimus, mūšyje galėjo žūti iki trijų šimtų karių, nors Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie penkis žuvusius Rusijos piliečius. Tačiau „Radio Svoboda“ pašnekovo teigimu, žuvusiųjų buvo labai daug. Amerikiečiai sunaikino visą rusų artileriją, o tai 10 pabūklų, prie kiekvieno po penkis žmones. Taip pat atakuota kolona, kurioje buvo 303 žmonių, ir nežinia, kiek iš jų išgyveno.

„Žuvusiųjų kūnų nesiuntė namo iš dalies todėl, kad žūties nenorėjo susieti su rezonansiniu mūšiu. Taip pat dėl to, kad negalėjo paimti kūnų, tai, ką surinko, buvo kažkokie fragmentai, – pasakojo buvęs PKK „Vagner“ samdinys. – Po to viską „užraukė“. Pasakė, kad „Vagner“ sėdėtų ir saugotų gamyklas. Matyt, kilo didelis rezonansas.“

Dmitrijus Utkinas iš PKK "Vagner". / RFE/RL montažas
Dmitrijus Utkinas iš PKK "Vagner". / RFE/RL montažas

„Vagner“ pokyčiai

Tas mūšis Sirijoje Deir ez Zoro rajone greičiausiai padarė įtaką visam PKK „Vanger“ verslui. Jis virto vien apsaugos kompanija.

„Iš Sirijos ar Centrinės Afrikos Respublikos atvažiavę vaikinai šokiruoti – komandiruotėse net ginklo neduoda“, – pasakojo buvęs „Vagner“ samdinys. Jis teigė, kad Centrinėje Afrikos Respublikoje „Vagner“ kariai saugo aukso kasyklas, o ginklus gauna tik tada, kai eina budėti, skaičiuojamas kiekvienas šovinys. Tai visaip kitaip negu Sirijoje ar Donbase. Beje, abu pašnekovai tikino, nieko nėra girdėję, jog „Vagner“ samdiniai būtų susiję su žurnalistų Orchano Džemalio, Aleksandro Rastorgujevo ir Kirilo Radčenkos nužudymu Centrinės Afrikos Respublikoje.

Pasak žiniasklaidos, pastaruosius dvejus metus „Vagnerio“ atstovai užfiksuoti Sudane, Venesueloje ir Libijoje. Pats Jevgenijus Prigožinas dalyvavo Rusijos gynybos ministro S. Šoigu susitikime su Libijos Nacionalinės armijos vadovu.

„Radio Svoboda“ pašnekovai teigę negirdėję, kad „Vagner“ samdiniai būtų važiavę į komandiruotes Libijoje, Venesueloje ir Sudane, nors tokie gandai sklando. Jie teigė, kad pusė šios privačios kompanijos žmonių šiuo metu sėdi be darbo: ukrainietišką būrį išformavo, du būriai yra Sirijoje ir du – Centrinės Afrikos Respublikoje.

Vis dėlto „Bloomberg“ pranešė, kad šios karinės kompanijos konsultantai ir kariai dirba Konge, Madagaskare, Gvinėjoje, Gvinėjoje Bisau, Mozambike ir Zimbabvėje. Tiesa, „Bloomberg“ nepranešė, ar jie dalyvauja kariniuose veiksmuose.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika