Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Žengiant į dirbtinio intelekto amžių 

2019 vasario 27 d. 16:01
Maxo Tegmarko knygos "Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje" pristatymas Vilniaus knygų mugėje sutraukė gausybę smalsuolių.
Maxo Tegmarko knygos "Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje" pristatymas Vilniaus knygų mugėje sutraukė gausybę smalsuolių.
Alinos Ožič nuotrauka

„Tikiuosi, esate susitaikę su likimu, kad jau visai netrukus stovėsime ne knygų, o turbūt Kaziuko mugėje, ir kartu su rankomis pagamintu muilu ar žvakėmis pardavinėsime žmogaus verstas knygas. Ir didžiuosimės, kad esame tokie amatininkai, kurie išlaiko senąsias tradicijas“, – juokaudama kreipėsi į kolegas vertėja Daiva Vilkelytė per Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje.

Leidyklos „Tyto alba“ išleista knyga „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ apžvelgia dabartinį dirbtinio intelekto plėtros etapą, kaip gali būti ateityje ir kokių yra abejonių. Diskusijoje apie dirbtinio intelekto ateitį ir kylančias baimes dalyvavo Vilniaus universiteto profesorius fizikas Mikas Vengris ir inovatyvaus verslo atstovas matematikas Gediminas Pekšys. Renginį moderavo žurnalistas ir vertėjas Aurelijus Katkevičius.

Švedų kilmės amerikiečių fizikas ir kosmologas M. Tegmarkas gimė 1967 metais. Masačusetso technologijos instituto profesorius, Gyvybės ateities instituto vadovas apie kosmologiją ir dirbtinį intelektą parašė daugiau nei 200 mokslinių straipsnių, yra dviejų knygų autorius. Jo tyrimus dirbtinio intelekto saugumo srityje finansuoja „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas.

Sukūrė dirbtinis intelektas

„Iš tikrųjų juoko yra mažai, – kalbėjo D. Vilkelytė. – Maždaug 3–10 proc. televizijos produkcijos jau dabar išversta „Google“ ir gal truputį paredaguota. Tai net nėra dirbtinis intelektas sudėtingąja prasme.“

Vėliau dirbtinis intelektas gali tapti labai protingas ir žvelgti į mus kaip į skruzdėles, net sutrypti. Ir niekas jo nesustabdys.

Pasak vertėjos, dirbtinis intelektas nužudys net žodį, kuriuo pagrįstas tradicinis mūsų bendravimas. Pavyzdžiui, filmuką, šiomis dienomis televizijos ekranuose reklamuojantį 2019 metų „Lexus“ modelį, sukūrė dirbtinis intelektas, pasinaudodamas 15 metų reklamos klipų, laimėjusių įvairius prizus, informacija. Jis rėmėsi keturiomis pagrindinėmis žmogaus emocijomis – liūdesiu, laime, pykčiu ir pasitikėjimu savimi – žinodamas, kaip reaguosime.

„Todėl reikėtų galvoti truputį toliau, kas bus tada, kai nebekomunikuosime žodžiais, kai knygas nebeskaitysime žodžiais. Kai žodis, kaip mūsų visuomenės, žmonijos bendravimo pagrindas, pradings“, – ragino D. Vilkelytė.

Kaip nurodo knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ autorius M. Tegmarkas, yra biologinė, kultūrinė ir technologinė evoliucija. Gyvybė 1.0 – paprasta, biologinė – savo gyvavimo laikotarpiu negali pertvarkyti nei techninės, nei programinės įrangos: jos abi įrašytos DNR ir keičiasi evoliucionuodamos per daugelį kartų. Gyvybė 2.0, kultūrinė, gali pertvarkyti didžiąją dalį savo programinės įrangos: žmonės gali išmokti sudėtingų naujų įgūdžių ir iš esmės atnaujinti savo pasaulėžiūrą bei tikslus. Gyvybės 3.0, technologinės, Žemėje dar nėra. Ji galės iš esmės pertvarkyti ne tik savo programinę, bet ir techninę įrangą, užuot laukusi jos vystymosi iš kartos į kartą.

Palengvina darbą radiologams

G. Pekšio vadovaujamos bendrovės „Oxipit“ sukurtas dirbtinio intelekto sprendimas „ChestEye“ geba krūtinės ląstos rentgeno nuotraukose automatiškai nustatyti 75 diagnozes ir savarankiškai parengti jų aprašus. „ChestEye“ technologijai neseniai suteiktas CE sertifikatas, leidžiantis ją taikyti kasdienėje medicinos praktikoje 32 Europos šalyse. Pagal diagnozių apimtį bei jų tikslumą šis dirbtinio intelekto sprendimas pirmauja pasaulyje. „ChestEye“ laimėjo pirmąją vietą prestižiniuose „EIT Health InnoStars“ apdovanojimuose.

„Mūsų sprendimas palengvina darbą radiologams. Jų pastaruoju metu trūksta dėl išaugusio kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso įrangos pritaikomumo ir poreikio diagnozuojant įvairias būkles. Radiologų skaičius Europoje nedaug pakito per pastaruosius dešimt metų, o įrangos išaugo šešis kartus“, – sakė „Oxipit“ kompanijos vadovas.

Dirbtiniam intelektui gali būti sunku tapti labai protingam, nes jo tobulėjimas nusakomas grynai kaip apmąstymų pasekmė.

„Oxipit“ komanda prieš porą metų taip pat laimėjo pirmąją vietą didžiausiame dalyvių skaičiumi vaizdų analizės konkurse. Jame varžėsi 2300 komandų iš viso pasaulio. Užduotis buvo suskaičiuoti žvejybos laivų pagaunamas žuvis, kad būtų galima pamatuoti kvotas ir reguliuoti brakonieriavimą. Pasak G. Pekšio, tokių specialistų, kurie plaukia kartu su žvejais, darbas yra ne pats maloniausias darbas. Juos gali pakeisti kameros, įvertinančios, kas sužvejojama.

Ar reikia bijoti

Knygoje „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ taip pat rašoma apie taikomuosius dirbtinio intelekto aspektus, kai sprendžiamos tokios problemos kaip eismo reguliavimas, medicinos diagnozių nustatymas ar savivaldžių automobilių vairavimas, net scenarijų, žurnalistinių tekstų rašymas. Tačiau rašoma ir apie galimus raidos scenarijus, kai taikomasis dirbtinis intelektas peraugs į bendrąjį dirbtinį intelektą. Jis gebės ne tik spręsti uždavinius, kuriuos jam suformuluos homo sapiens, bet ir pačiam sau uždavinius kelti.

„Tokie scenarijai gali būti baisūs, – kalbėjo A. Katkevičius. – Nors E. Muskas teigė, kad dirbtinis intelektas yra baisesnis išbandymas nei branduolinis ginklas, pats perka kompaniją „Neuralink“, kuri tyrinėja tiesiogines smegenų sąsajas su kompiuteriu ir galimybes sujungti žmonių smegenis su informacinėmis sistemomis.“

Diskusijoje dalyvavo knygos vertėja Daiva Vilkelytė, žurnalistas Aurelijus Katkevičius, inovatyvaus verslo atstovas Gediminas Pekšys ir fizikas Mikas Vengris. / Alinos Ožič nuotrauka
Diskusijoje dalyvavo knygos vertėja Daiva Vilkelytė, žurnalistas Aurelijus Katkevičius, inovatyvaus verslo atstovas Gediminas Pekšys ir fizikas Mikas Vengris. / Alinos Ožič nuotrauka

Prof. M. Vengris svarstė, kažin ar reikia baimintis dirbtinio intelekto, kuris geba pats save tobulinti. Fiziko manymu, visa tai kyla iš didelio mūsų noro ir poreikio antropomorfizuoti, sužmoginti, mašinas. Pavyzdžiui, jei išmanioji spyna su mumis pasisveikina, atrodo, kad kažkas yra namie ir tas kažkas džiaugiasi, kad grįžome. Dar vėliau dirbtinis intelektas gali tapti labai protingas ir žvelgti į mus kaip į skruzdėles, net sutrypti, nes jam reikės praeiti. Ir niekas jo nesustabdys.

„Tačiau kaip ir kiekvienoje tokioje sistemoje pasiekus tam tikrą lygį, kuris neaprašytas pirminio supratimo modelyje, įsijungs greičiausiai mechanizmai, pradėsiantys stabdyti plėtrą. Dirbtiniam intelektui gali būti sunku tapti labai protingam, nes jo tobulėjimas nusakomas grynai kaip apmąstymų pasekmė. Jis negali suprasti pasaulio, nesąveikaudamas su juo. Sąveika su pasauliu, pavyzdžiui, elementariųjų dalelių fizikos aiškinimasis, vyksta statant greitintuvą, jame daužant elementariąsias daleles, renkant duomenis, juos analizuojant ir iš to darant išvadas. Tam reikia daug laiko ir universalumo, mechanistinio gebėjimo sąveikauti su pasauliu, o jis dirbtiniam intelektui natūraliai nėra duotas, – aiškino mokslininkas. – Todėl bijoti, kad mūsų nepastebėtas dirbtinis intelektas pažengs labai toli, jog nebegalėsime net elektros jam išjungti, dar anksti.“

Kita vertus, dirbtinį intelektą kuria žmonės, inžinieriai. Jie, pasak prof. M. Vengrio, nėra tokie atsilupėliai, kad sukurtų kažin kokį daiktą ir paleistų žmonijai ant galvos. Tačiau knyga „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ prasideda būtent nuo tokio detektyvo, kaip nurodė diskusijos moderatorius, kad inžinieriai atsiriboja nuo pasaulinio interneto ir bando sukurti universalų dirbtinį intelektą. Vėliau jis pradeda žaisti biržoje, pirkti kasyklas ir sukuria visą savo tiekimo grandinę.

Visuomeniniai saugikliai

„Jau gerokai artimesnėje perspektyvoje reikėtų bijoti tokių siaurojo intelekto taikymų, kurie dabar nėra reguliuojami, – pabrėžė G. Pekšys. – Pavyzdžiui, „Facebooko“ skandalas su Didžiosios Britanijos duomenų analizės įmone „Cambridge Analytica“, kai pasinaudojus duomenimis buvo galima labai efektyviai manipuliuoti politine reklama. Kyla klausimas, ar neturime kaip nors apsiginti, reguliuoti tuos dalykus. Medicinos srityje viskas labai aišku, nes yra griežtai reguliuojama. Ar kitur nereikėtų tokio diktato? Apie tai šneka ir E. Muskas, galbūt dėl to nenori atskleisti ir dalies technologijų.“

A. Katkevičius svarstė, kiek galėtų būti patrauklus kitoms visuomenėms Kinijos socialinio reguliavimo projektas. Ši šalis itin sėkmingai taiko ir didelių duomenų apdorojimą, ir dirbtinį intelektą įvairiems socialiniams dalykams reguliuoti. Tarkime, numetei viešoje vietoje nuorūką, ir viešbutis panaikina tau nuolaidą. Buvai girtas, siautėjai, ir tavo vaikas negali stoti į kurią nors mokyklą. Taip pat buvo teigiama, kad į visuotinę socialinio reguliavimo sistemą įtraukti net DNR duomenys, ir, pavyzdžiui, uigūrų etninė mažuma pagal juos atskirai stebima.

Dar apie kitokias baimes – dirbtinio intelekto taikymą ginklams – kalbėjo D. Vilkelytė. Sakykime, kamanės dydžio dronai, suprogramuoti kąsti į akies obuolį tik tam tikro tipo žmonėms. Ir toks ginklas kainuoja viso labo 25 mln. dolerių. Palyginti pigus ir gana netikėtas dirbtinio intelekto taikymas.

„Tačiau tam M. Tegmarkas ir įkūrė Gyvybės ateities institutą, E. Muskas skyrė 10 mln. dolerių. Jau išleisti 9 mln. mokslininkų stipendijoms, kad jie galvotų, kokie turi būti visuomeniniai saugikliai, kaip būtų galima apsisaugoti ir nuo reguliuotojų, ir nuo kamanių. Galima prisijungti prie instituto tinklalapio ir net teikti paraiškas stipendijoms. Svarbiausia – būkite informuoti jau dabar ir dalyvaukite pasauliniame procese, nes tai yra įmanoma“, – pabrėžė vertėja.

A. Katkevičius prisiminė Isaaco Asimovo sugalvotus pirmuosius robototechnikos principus, kad robotai negalėtų pakenkti. M. Tegmarko institutas knygos pabaigoje suformuluoja analogiškus dirbtinio intelekto principus. Jie – kaip teisinės bazės pamatai.

„Susiduriant su dirbtiniu intelektu ar klonais mums labiausiai trūksta teisės ir etikos, paprotinių dalykų, kurie bendraujant su žmonėmis ateina iš tūkstantmečių, iš Romos teisyno, Jeruzalės Bažnyčios. Kaip elgtis su silikoninėmis smegenimis, mes nežinome. „Google“ inžinieriumi dirbantis Ray’us Kurzweilas sako, kad jau tuoj, 2047 metais, visi būsime iš dalies nebe biologinės gyvybės. Kurie norės, pasirinks ne biologinį, o kokį nors kitą buvimą. Kam mums tie pavargę kūnai?!“ – kalbėjo diskusijos moderuotojas.

G. Pekšio manymu, per pastaruosius 10 metų žengtas ne toks jau didelis žingsnis. Kompiuteris išmokytas interpretuoti informaciją, kad ji būtų suvokiama žmogui, bet dar nėra labai gilaus mąstymo. Žengtas vienas iš keleto žingsnių artėjant prie singluliarumo, labai greito dirbtinio intelekto augimo nuo paties intelekto apmąstymo. Tačiau apie būsimas etikos ir teisės problemas galvojama ir Lietuvoje. Vyksta nemažai diskusijų. Planuojamas renginys, per kurį turėtų būti pristatomos ir siūlomos strateginės gairės dirbtiniam intelektui vertinti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika