Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Vaizduotės tiltu – tarp mokslo ir meno 

2019 sausio 12 d. 12:01
Filosofo dr. K. Saboliaus teigimu, dabar daug diskutuojama, ar žmogaus protas yra vienintelis, išskirtinis Žemėje. Ar tik mes galime vadintis protingomis būtybėmis?
Filosofo dr. K. Saboliaus teigimu, dabar daug diskutuojama, ar žmogaus protas yra vienintelis, išskirtinis Žemėje. Ar tik mes galime vadintis protingomis būtybėmis?
Romo Jurgaičio nuotrauka

Sintetinė biologija – dar visai nauja mokslo šaka, skaičiuojanti tik pirmus dešimtmečius ir dramatiškai kitaip, pasak filosofo dr. Kristupo Saboliaus, suprantanti, kas yra mokslinis tyrimas. Jau ne tik materijos nuskaitymas ir principų supratimas, bet įsiskverbimas į ją, manipuliavimas genetiniu lygmeniu. Tačiau atrandant tokius metodus kaip genų redagavimas, CRISPR-Cas technologijos, neišvengiamai iškyla filosofinių, etinių, politinių klausimų.

Šiems iššūkiams iš dalies skirta prieš pat Naujuosius metus pasirodžiusi monografija „Materija ir vaizduotė. Hibridinė kūryba tarp meno ir mokslo“. Jos sudarytojas dr. K. Sabolius, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos instituto docentas ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) afiliuotasis tyrėjas, pakvietė kelių sričių atstovus – mokslininkus, menininkus, kuratorius – apmąstyti atliekamus tyrimus vaizduotės, kūrybingumo ir hibridinių sąveikų aspektais. Tarpdisciplininis projektas buvo vykdomas pagal MIT Meno, kultūros ir technologijų programą. Jos meninei daliai ilgai vadovavo lietuvis Gediminas Urbonas, kartu su žmona Nomeda dirbantys MIT.

Menas ateina į pagalbą mokslui kaip laisvė eksperimentuoti, išlaisvina mokslininkų vaizduotę.

Ieškant naujo požiūrio

„Tai, ką darome MIT ir ką stengiuosi daryti VU, – truputį pasenusio požiūrio į disciplinas persvarstymas. Nes šiandien, jei pažiūrėtume, kas vyksta mokslo lauke, senas mąstymas apie mokslą jau nebeveikia. Didieji mokslo centrai patys kviečiasi menininkus ir filosofus, kad padėtų persvarstyti sąvokas ir taikomas metodologijas. O menininkai kviečiasi mokslininkus ir disponuodami jų žiniomis klausia apie žmogaus, materijos prigimtį ir dirba tuo lygmeniu lygiavertiškai su mokslininkais“, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. K. Sabolius.

Filosofas prisiminė prancūzų tyrinėtojo Bruno Latouro žodžius, kad ozono skylė yra ir politinė, ir ekonominė, ir biologinė, ir filosofinė, ir aplinkosauginė problema. Negalime susitarti dėl daugybės dalykų, neįtraukę taip pat ir etinių klausimų. Mokslininkai gali kalbėti statistiškai, registruoti ozono skylės didėjimo parametrus, bet tam, kad kas nors pasikeistų, svarbu ir politika, ir žmonių gyvenimo būdas. Nuo to, kaip veikia visos šios sritys, priklauso net žmogaus lemtis.

Meno, kultūros ir technologijų programa vykdoma MIT Architektūros fakulteto tyrimų centro laboratorijoje, tačiau jungia įvairias disciplinas. Čia dirba daug menininkų ir ateina tyrėjų iš visų sričių – nuo dirbtinio intelekto iki nanotechnologijų ar biologijos. Kartu keliami tokie pamatiniai klausimai, kas yra žmogus, kaip jis turi suvokti savo prigimtį epochoje, kai žmonija, pasak vieno monografijos autorių, sintetinės biologijos tyrėjo Mariaus Jatauto, užuot apsiribojusi tik gamtoje esančių biologinių sistemų stebėjimu, pati pradeda intensyviai kurti gyvybę.

Derantis su bakterijomis

Tarpdisciplininiam tyrimui, kai menas kartu su mokslu atsigręžia į naująją problematiką, menininkai N. ir G. Urbonai pasiūlė zooetikos terminą. Kaip monografijoje pabrėžia MIT tyrėjai, „ieškoma naujų būdų susieti žmonijos žinias – mokslinius metodus ir institucinę infrastruktūrą bei tyrimus – su kitomis gyvybėmis – žinduoliais, mikrobais ar moliuskais – ir kurti tarprūšinėms ateities ekologijoms skirtus dizaino sprendimus, prototipus bei sąsajas“.

Tarprūšiniam komunikavimui – bendravimui su kitomis rūšimis arba įvairioms simbiozės formoms – skirta nemaža dalis monografijos. Pasak dr. K. Saboliaus, nė vienas nesame grynos rūšys. Pavyzdžiui, žmoguje gyvena milijonai bakterijų ir net grybų. Esame priklausomi nuo šios sąveikos, todėl tenka persvarstyti, ar žmogus yra centrinė figūra. Įpratęs naudotis pasauliu, kad pagerintų savo gyvenimą, žmogus mąsto destruktyviai. Griauna pasaulyje nusistovėjusią pusiausvyrą ir galiausiai kenkia pats sau.

„Reikia pradėti žmogui derėtis ir su bakterijomis, ir su virusais, ir su įvairiomis sudėtingesnėmis gyvybės formomis, taip pat ir su negyvąja gamta, – kalbėjo filosofas. – Grybai yra kur kas protingesni, nei mums atrodo. Egzistuoja įvairios gleivūnų rūšys, kurios taip pat turi savo intelektą. O pelkes galima pavadinti tokiomis terpėmis, kuriose įvairios rūšys kultivuoja bendrą vaizduotę, veikia kūrybiškai. Ir turime ne stebėtis, kaip čia įdomu, egzotiška, o galvoti, kaip tai gali pakeisti mūsų pačių santykį su pasauliu. Turime iš naujo išmokti jį gerbti.“

Tačiau mūsų pragmatinis interesas užgožia platesnį vaizdą. Kaip sakė dr. K. Sabolius, genetiškai modifikavę uodus galbūt išnaikinsime maliariją, bet ar žinome, kokių naujų problemų dėl to gali kilti, kaip pasikeis rūšių pusiausvyra ir panašūs dalykai. Gamtoje veikiama simbiotiškai, įsiklausant į bendrabūvį. Kartu kuriamas bendras gyvenimo laukas. Gamta yra atviros struktūros, kai kiekvienas iš dalies yra ir kitas. Dalis savo gyvenimo formos ir atsakomybės visą laiką deleguojama kitoms rūšims. Bet žmogus elgiasi taip, lyg to tarprūšinio dialogo nebūtų. Tokiam pragmatiniam interesui koreguoti ir skirti bandymai iš naujo pažvelgti į žmogaus padėtį pasaulyje, kai kvestionuojamas ir protas, ir intelektas, ir etika, ir technologijų vaidmuo, ir socialinė struktūra.

Gamtos internetu

Pasak dr. K. Saboliaus, dabar daug diskutuojama, ar žmogaus protas yra vienintelis privilegijuotas, išskirtinis Žemėje. Ar tik mes galime vadintis protingomis būtybėmis. Nes mes taip manome. Tačiau pasidomėjus, kaip veikia, tarkime, grybai, paaiškėtų, kad galbūt ne mes valdome grybus, o jie – mus.

Grybai – populiari tyrimų tema. Monografijoje jiems skirti menininko Mindaugo Gapševičiaus bei N. ir G. Urbonų tekstai. Kaip pasakojo knygos sudarytojas, grybai apskritai neveikia kaip atskiras individas. Grybų karalijoje pagrindinė medžiaga yra micelis, grybiena, – neindividualizuota egzistavimo forma, besidriekiantis tinklas. Mikologas Paulas Stametsas pavadino micelį žemės, gamtos internetu, susiejančiu įvairias augalijos, gyvūnijos ir išvis materijos formas į vientisą junginį. Tuo tinklu per įvairius junginius perduodama informacija, kuria naudojasi, pavyzdžiui, ir medžiai.

N. ir G. Urbonai pusę metų stebėjo, kaip kinta micelis įvairiomis sąlygomis. Neturėdami jokio praktinio intereso, stengėsi suprasti, kaip veikia grybai. Kartu su mokslininkais Brazilijoje ir Lietuvoje atliko eksperimentus, siekdami atskleisti grybus kaip visa jungiantį tinklą, kuris turi savo mąstymą, veikimo logiką ir net gali daryti įtaką žmonėms.

„Menas ateina į pagalbą mokslui kaip laisvė eksperimentuoti, išlaisvina mokslininkų vaizduotę. Laimima dvejopai. Atrandama daugiau žinių ir keičiamas pats požiūris dėl žmogaus išskirtinumo. Jei atsiribosime nuo tokių prietarų, kad protas susietas tik su sąmone, tik smegenyse aptinkamas, tada paaiškės, kad įvairių protingumo rūšių galima aptikti daug kur“, – patikino dr. K. Sabolius.

Išlaisvinta vaizduotė

Įgyvendinant projektą „Hibridinė kūryba: šiuolaikinis menas ir mokslas“ pusantrų metų truko menininkų ir mokslininkų idėjų bei patirčių mainai per bendras parodas, paskaitas, polemikas, įvairias konferencijas. Mokslininkams pasiūlyta iš naujo pažvelgti į savo darbą vaizduotės praktikavimo aspektu, kiek vaizduotė lemia jų tyrimus. Panašiu rakursu pasiūlyta pažvelgti ir menininkams – kaip meninės praktikos gali padėti arba koreguoti mokslinius tyrimus, kokia galima sąveika.

Pasak projekto vadovo, taip dabar dirbama moderniausiuose pasaulio centruose. Pavyzdžiui, Europos branduolinių tyrimų centre CERN įkurtas net meno kuratoriaus etatas, nes fizikai nori, kad menininkai, visai kitaip žvelgiantys į jų discipliną, padėtų išlaisvinti vaizduotę. Mokslininkai priartėtų prie meno ir galbūt moksliniai tyrimai taptų integralia kūrybos dalimi.

„Pasižiūrėjus į mokslo lauką, kiek mokslui įdomi kūrybos tema, sintetinė biologija būtų Nr. 1. Nuolat kalbama apie kūrybą. Sakoma, kad jau gali kurti materiją. Kadangi sintetinė biologija labai smarkiai priartėja prie meno, klausėme mokslininkų, ką jie vadina kūryba. Kur yra tik žinių išgavimas ir kur – žinių sukūrimas“, – pasakojo dr. K. Sabolis.

Monografijoje sintetinės biologijos atstovas dr. Giedrius Gasiūnas, dirbęs prof. Virginijaus Šikšnio komandoje ir prisidėjęs prie CRISPR-Cas9 molekulinių žirklių atradimo, šios technologijos pavyzdžiu aprašo vaizduotės ir atsitiktinumo svarbą moksliniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, virusai, bakterijos ir juo labiau baltymai yra tokie mažyčiai, kad jų neįmanoma pamatyti net pačiu geriausiu optiniu mikroskopu. Todėl taikomi įvairūs netiesioginiai metodai, leidžiantys apskaičiuoti tiriamo objekto matmenis, formą ir sandarą. Tačiau tokie metodai kaip rentgeno spindulių kristalografija arba krioelektroninė mikroskopija parodo vienintelį kadrą, ir tenka pasitelkti vaizduotę ar matematinį modeliavimą, kurie leistų suprasti, kaip molekulė juda ir keičiasi. Tačiau tai nereiškia laisvos kūrybos. Mokslinė kūryba ir vaizduotė yra labai apribotos bendrų gamtos mokslų dėsnių. Mokslininkams būtina atsižvelgti į jau sukauptą informaciją ir ja remtis.

Dr. G. Gasiūnas taip pat pabrėžė, kad VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai, ėmęsi tirti, kaip CRISPR-Cas9 sistemos padeda bakterijoms apsisaugoti nuo virusų, tikrai nepuoselėjo planų kurti genomų modifikavimo metodus. Tada pasaulyje apie šias sistemas dar nebuvo žinoma beveik nieko. Tirdami Streptococcus thermophilus bakterijas, plačiai naudojamas jogurtui ir sūriui gaminti, mokslininkai nustatė, kad šių bakterijų koduojamas Cas9 baltymas veikia kaip programuojamos molekulinės žirklės.

Panaudojant Cas9 baltymą kaip molekulinį įrankį pasaulyje jau padaryta tikslių pokyčių įvairių augalų, gyvūnų, bakterijų ląstelėse, taip pat sukurta tokių gyvūnų ir augalų, kurie kaip tyrimų modeliai turėtų mokslininkams reikalingų mutacijų. Dedama daug pastangų, kad Cas9 būtų galima panaudoti mirtinoms genetinėms ligoms gydyti. 2016 metais pradėti pirmieji klinikiniai tyrimai su žmonėmis, skirti vėžiui gydyti naudojant Cas9.

Amžinieji klausimai

Pasak dr. K. Saboliaus, filosofija kaip jungiamoji grandis susieja mokslą ir meną per esminių klausimų kėlimo praktiką. Tarkime, kas yra gyvybė.

„Labai ilgai diskutavome, kur brėžti gyvybės ribą, – sakė filosofas. – Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie Žemę kaip gyvą organizmą. Vėl sugrįžta Gajos teorija, kad pati Žemė yra aukščiausio lygio organizmų sistema. Sakykim, biologams paranku apsibrėžti, kas yra gyva, bet vėliau paaiškėja, kad nepatenka daug dalykų, kurie yra svarbūs. Gyvybės sąvoka kur kas problemiškesnė.“

Todėl pirmiausia siūloma apsižiūrėti, kur žmonija atsidūrė, ir paanalizuoti, kaip tas kelias buvo nueitas, nes nekeliant šių klausimų neįmanomas tolesnis atsakingas veikimas. Kaip pabrėžė monografijoje biotechnologas Dainius Tautvaišas, riba tarp gyvo ir negyvo tampa vis blausesnė, ir tai turės didelę įtaką mūsų moraliniam supratimui apie gyvybę.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika