Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
MOKSLAS IR IT

Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas – po 5 metų 

2015 liepos 11 d. 09:10
iamyourteacher.com nuotrauka

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė kol kas nemato pagrindo atsisakyti planų per penkerius metus suvienodinti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos brandos egzamino įvertinimą, nors tautinių mažumų atstovai net ir leidžiant padaryti daugiau klaidų dažniau neišlaiko egzamino ir gauna mažiau šimtukų.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šiemet išlaikė 90,11 proc. abiturientų, kurie mokėsi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir 83,95 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Šimto balų įvertinimą gavo 1,15 proc. kandidatų iš mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, ir 0,18 proc. - iš mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis.

„Šiemet, kai nurims egzaminų šurmulys, reikės tiesiog galvoti, ką daryti. Šiaip logiška yra pirmiau pagriežtinti, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo reikalavimus, nes iš esmės raštingumui yra daugiausia dėmesio skiriama iki dešimtos klasės (...). Bet nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai rodo, kad aštuntokų raštingumas - ar iš tautinių mažumų, ar iš lietuviškų mokyklų - jau supanašėja. Galbūt tiems vaikams užaugus, o jie išaugs dar truputį anksčiau negu mes suvienodinti žadame, turėsime galimybę ramiai suvienodinti reikalavimus“, - BNS sakė S.Vingelienė.

NEC vadovės aiškinimu, po kelerių metų brandos egzaminus laikysiančių tautinių mažumų mokyklų abiturientai turi laiko, kuris reikalingas kalbos mokymuisi.

„Jie ilgesnį laiką turės pasiruošti, jeigu mes aiškiai jau dabar sakome, kad egzaminas vienodas, tai ir pagrindinėje mokykloje besimokantiems aišku, kad reikia investuoti į kalbos mokymąsi ir ta investicija, ko gero, vyksta“, - sakė S.Vingelienė.

Anot jos, prastesnį tautinių mažumų abiturientų pasirodymą per lietuvių kalbos brandos egzaminą gali lemti tai, kad jie yra pervertinami mokykloje ir mano gerai mokantys kalbą. Dėl šio galimo pervertinimo mokyklose daug dėmesio skiriama šių mokyklų mokytojų kvalifikacijai.

„Kol kas didelės analizės padaryti negalime, bet pirminė analizė rodo, kad, ko gero, mokyklose tautinių mažumų kalba yra aukštesni įvertinimai mokiniams rašomi. Kai gauna dešimtuką, mokinys galvoja, kad jis tikrai moka kalbą, bet kai reikia rašyti rašinį per egzaminą, pasirodo, kad tas rašinys tiek nevertas, kiek jis gaudavo mokykloje“, - aiškino S.Vingelienė.

Lengvatų vertinant tautinių mažumų moksleivių egzaminą turėtų nelikti iki 2020 metų.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika